Verslas

2021.03.24 19:20

Pandemija koreguoja apsipirkimo įpročius: vaikomasi akcijų, ieškoma pigesnių prekių, nuperkama daugiau alkoholio

LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2021.03.24 19:20

Kuomet daugelis ūkio šakų karantino metu merdėjo arba negalėjo vystyti savo veiklos, mažmeninė prekyba nėra ir nebuvo uždrausta. Atrodo, prekybos centrams šis laikotarpis yra tikras aukso amžius.

Tačiau prekybininkai LRT RADIJUI teigia, kad pandemija pakeitė lietuvių apsipirkimo įpročius – daugėja žmonių, besivaikančių akcijų ir išpardavimų, perkančių pigiausius produktus, o išaugęs alkoholio pirkimas jau kelia nerimą.

Ekonominė ir psichologinė visuomenės sveikata prastėja

„Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad nerimą dėl visuomenės psichologinės sveikatos kelia išaugę alkoholio pardavimai. „Nerimą kelia tai, kad išaugo alkoholio pardavimai. Ženkliai. Ypač stipraus alkoholio. Tokia tendencija tikrai neramina. Tai vienas iš didžiausių veiksnių, kuris byloja apie visuomenės psichologinę sveikatą.


Tai susiję ir su tuo, kad žmonės negali eiti į restoranus ir kavines, o šventes yra priversti švęsti namuose, tačiau mes labai jautriai stebime šios kategorijos vystymąsi ir galvojame, kad tai galėtų būti vienas iš tokių signalų, jog mums visiems tikrai labai jau reikia tos karantino pabaigos, skiepų ir kažkokio pozityvo, kad galų gale galėtų ta situacija pagerėti“, – sako N. Kvietkauskaitė.

Prekybos tinklo vadovė pastebi ir kitą pasikeitusią apsipirkimo tendenciją. Pasak jos, anksčiau buvo matomas aiškus pirkėjų pasiskirstymas į tris grupes: perkantieji pigius arba ekonominės klasės produktus, perkantieji vidutinio brangumo prekes ir perkantieji brangias arba aukštesnės kokybės prekes.

„Pastaruoju metu mes matome ženkliai padidėjusias ekonominių produktų pirkėjų gretas, – tikina ji. – Ženkliai išaugo akcijų pardavimo dalis bendruose pardavimuose. Tai reiškia, kad žmonės linkę labiau taupyti. Taigi čia yra signalas, kad ekonominė padėtis Lietuvoje tikrai nėra gera.

O jei ekonominė situacija nėra gera, tai ir psichologinė situacija nebus gera. Yra tiesioginė koreliacija tarp šitų dviejų grandžių. Taigi vis daugiau produktų yra perkama per akcijas, perkama daugiau pigesnių produktų ir perkama daugiau alkoholio. Kaip jau ir minėjau, visa tai kelia didelį nerimą.“

Avalynės pirkti internetu neįpratome

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nors prekybą internetu per karantiną atrado daugiau vartotojų, tačiau pomėgis pasivaikščioti po prekybos centrus ir pasirinkti prekes, jas matant, niekur nedingo.

„Pirkti nuotoliniu būdu tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, rūbai ir avalynė, yra rizika, nes prekė gali netikti. Tada teks grąžinti tą daiktą. O prekės grąžinimas yra susijęs su papildomomis laiko sąnaudomis, papildomu vargu, kurio žmonės nenori ir stengiasi to paprasčiausiai išvengti“, – sako ekonomistė.

Ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per sausį sumažėjo 15,5 proc. O štai maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta atvirkščiai – per sausį ūgtelėjo 2 proc.

Prekybos centrai didino savo pelnus

Labiausiai apyvarta kilo didžiuosiuose prekybos centruose, prekiaujančiuose maistu, pabrėžia I. Genytė-Pikčienė. Būtent tokiuose centruose prekes pirkėjai gali matyti, paliesti, perskaityti jų informacinį aprašą.

„Galima sakyti, kad dėl karantino aplinkybių šita situacija dar labiau padidino prekybos sektoriaus koncentraciją, nes didieji prekybos centrai iš šios situacijos netgi išlošė – jų apyvartos sausio mėnesį didėjo dešimtadaliu, – tvirtina pašnekovė. – Smulkiosios ir specializuotos parduotuvės negalėjo vykdyti tiesioginės savo veiklos.“

Tačiau, kaip pastebi ekonomistė, įvairiais kepiniais ar kitokiu maistu prekiaujantis smulkus verslas pasigirti gerais uždarbiais, deja, negali. „Didelio išlošio tokios kepiniais prekiaujančios ar apskritai su maistu susijusias paslaugas teikiančios įmonės neturėjo. Karantino laikotarpis joms, kaip ir daugeliui kitų įmonių, buvo įtemptas, mat namų ūkių kontaktų skaičiaus ribojimas tiesiogiai veikė paklausą jų produkcijai.

Žmonės negali rinktis į didesnes kompanijas, žmonės nukelia savo šventes į ateitį, kada karantinas bus pasibaigęs. Logiška, kad paklausa jų produkcijai dėl to tikrai nukenčia“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

„Suspaustos spyruoklės“ efektas

Prekiaujantiesiems ne maistu ekonomistė po karantino prognozuoja „suspaustos spyruoklės“ efektą. „Pasikartos po pirmojo karantino stebėtas „suspaustos spyruoklės“ efektas, – spėja ji. – Labai nerimavome per pirmąjį karantiną, kuomet stebėjome grėsmingai susitraukusius mažmeninės prekybos apyvartos pokyčius. Tai iš tikrųjų kėlė daug nerimo, kad ateityje žmonės tiesiog keis savo elgseną.

Tikėjomės, kad šita krizė bus itin skausminga, kad smūgis bus itin didelis, o vartotojai neskubės išlaidauti ir grįžti į savo įprastą vartojimo ritmą. Buvo labai didelis neapibrėžtumas. Tačiau po pirmojo karantino pamatėme, kad tas niūrusis scenarijus neišsipildė – jau vasarą visi sugrįžome į įprastą ritmą.“

Nepaisant greito grįžimo į įprastą vartojimo ritmą, lietuviai dargi demonstravo ir išaugusį vartojimo apetitą. „Liepą ir rugpjūtį prekybininkai netgi fiksavo naujus apyvartos rekordus. Tai rodo, kad gyventojų finansinė sveikata buvo visai nebloga ir jie galėjo sau leisti tą grįžimą į įprastą ritmą, – teigia I. Genytė-Pikčienė. – Tai leidžia mums tikėtis, kad panaši situacija bus ir po antrojo karantino.“

Pikčienė: Lietuvos ekonomika pandemijoms atspari

Ekonomistė taip pat pastebi, kad mūsų šalies ekonomikos struktūra yra gana atspari šios pandemijos impulsams, dėl ko gyventojai ir gali greičiau grįžti į įprastą vartojimo ritmą arba net jo nekeisti viso karantino metu.

„Lietuva yra tarp mažiausiai nukentėjusių ekonomikų. Mūsų turizmo ir rekreacijos sektorius yra nedidelis. Mūsų krizė yra susitelkusi tik šituose karantino apribotuose sektoriuose.

Kitos ekonominės veiklos, tokios kaip transportas ar pramonė, rodo išties įspūdingą atsparumą. Tai leidžia tikėtis, kad visi gyventojai, kurie dirba tuose atspariuose ir inertiškuose ekonominiuose sektoriuose, išlaiko savo pajamų solidžią ir palankią situaciją. Dėl to jie gali nekeisti savo vartojimo apetito“, – sako pašnekovė.

I. Genytė-Pikčienė teigia dar negalinti prognozuoti šių metų antrosios pusės ekonominės sveikatos būklės, tačiau, pasak jos, jei sėkmingai vyks vakcinacija ir reikiamas žmonių procentas bus paskiepytas numatytu laiku, Lietuva galės sėkmingai grįžti į įprastą ekonominį ritmą.

Viso pokalbio apie apsipirkimo tendencijas karantino metu su N. Kvietkauskaite ir I. Genyte-Pikčiene klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt