Šimtų eurų už „Hario Poterio“ serijos knygas prašantys skelbimų autoriai tiek knygų mylėtojų, tiek pardavėjų per daug nestebina, tačiau ir neįtikina, kad šios knygos iš tiesų tokios vertingos. Anot LRT.lt pašnekovų, tikrai brangios gali būti nebent vienetinės, pirmojo leidimo ar autorių pasirašytos knygos. Kitu atveju tai dažniau tėra proginis pasipinigavimas.
Knygynų atstovai LRT.lt teigia pastebintys, kad pastaruoju metu išlieka populiarios tam tikros knygos: kai kurios jų nuolat spausdinamos, kitos – perskaitytos iškart suranda naujus namus. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kai kurių knygų populiarumas šokteli, jeigu apie jas pradedama daugiau šnekėti, sukuriamas serialas ar filmas, jos atspindi visuomenei aktualią temą.
Tas pačias tendencijas išskiria ir knygų mylėtojai, tačiau jie priduria, kad neretai knygų kaina, ypač skelbimuose, gali būti pakeliama ir dirbtinai, sukuriant dirbtinį poreikį. Be to, atkreipia dėmesį tiek knygų pardavėjai, tiek jų mylėtojai – tai, kad už knygą prašoma dešimčių ar šimtų eurų, dar nereiškia, kad kas nors tiek ir sumoka.
Dešimčių eurų neretai prašoma ir už Kristijono Donelaičio „Metus“, knygas apie Čiurlionį, Coco Chanel, taip pat „Žiedų valdovo“ trilogiją. LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį – tiek šios, tiek kitos gana brangios knygos dažniausiai yra tos, kurių knygyne nebeįsigysi. Ateityje, svarsto jie, tokiomis knygomis gali tapti ir dabar populiarių serijų knygos ar mėgstamų autorių kūriniai, tačiau tiksliai nurodyti, kurias knygas verta įsigyti kaip investiciją, pašnekovai nedrįsta.
Knygų mylėtoja: jeigu už knygą sutiktų mokėti minimalią algą, turbūt ir aš ją parduočiau
Knygų tinklaraščio „Šiukšlynėlis“ kūrėja Salomėja Misė neslepia – pamačius skelbimų, kuriuose už „Hario Poterio“ serijos knygas prašoma šimtų eurų, pirmoji kilusi mintis – kad tokiu būdu bandoma pasipinigauti.
„Mano nuoširdi pirminė reakcija – lupikavimas. Žinoma, jei yra, kas perka, tai kodėl gi ne. Tačiau šiuo atveju aš nesuprantu tų perkančiųjų. Jei knyga būtų reta ir sunkiai gaunama, tada gal, nors ar būtina ją pasidėti į lentyną? Juk vis dar veikia bibliotekos“, – svarsto S. Misė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent šios knygos yra išleistos naujai ir jose turinys išliko nepasikeitęs: „Aš jau ne vieną kartą esu sakiusi, kad knyga be turinio yra tik daiktas durims paremti ar raugintiems kopūstams prislėgti. Svarbiausia, kas viduje. O naujo leidimo turinys nesiskiria nuo seno. Žmogus atvertęs pirmą puslapį gaus tą pačią istoriją ir nei daugiau, nei mažiau, todėl viršelių vaikymasis man nesuprantamas.“
Vis dėlto pašnekovė juokiasi – jeigu atsirastų norinčių susimokėti kelis šimtus, turimas knygas ir pati parduotų: „Manau, jei turėčiau senų „Hario Poterio“ knygų ir atsirastų norinčių už jas pakloti minimalią algą – perleisčiau. Įsigyčiau naują leidimą ir dar krūvą kitų gerų knygų.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios tendencijos, kai planuojama perleisti vieną ar kitą knygą, pasikartoja: „Viena kolegė iš knygų mylėtojų bendruomenės gerai pastebėjo, kad neretai žmonės, sužinoję, kad knyga bus perleista, skuba pasinaudoti padėtimi ir į skelbimus deda retesnes, sunkiau gaunamas knygas, tikėdamiesi, kad kiti dar nežino apie naujus leidimus.“
Suvilioti bandoma ir netikrais skelbimais
S. Misės teigimu, taip pat neretai knygų populiarumas šokteli, kai jas pamini apžvalgininkai, kiti autoriai ar į jas kitaip atkreipiamas dėmesys.
Paklausta, ar tokiu atveju būtų galima sakyti, kad suskubusieji parduoti „Hario Poterio“ serijos knygas nėra nei knygų mylėtojai, nei Hario Poterio gerbėjai, S. Misė patikina tuo neabejojanti.
„Tikrai taip manau! Mano mama turi senus „Harius Poterius“ ir net minties nekyla juos parduoti, nes myli tas knygas. Žinoma, jei labai trūktų pinigų ir kažkas sakytų – parduok, uždirbsi pusę savo algos, gal ir sutiktų, bet labiau ne dėl galimybės „užkalti pinigėlio“, o dėl to, kad tikrai ta mokytojų alga nėra didelė. Tačiau kol soti ir sveika, tokios investicijos ir žaidimai nedomina. Manau, tą patį pasakyti galėtų daugelis Hario Poterio gerbėjų“, – įsitikinusi S. Misė.
Jos vertinimu, knygos finansine investicija galėtų tapti tik tuo atveju, kai tai yra reti ar autorių pasirašyti leidimai. Kitu atveju ji knygas vertina kaip investiciją į save.
„Dar po dvidešimties metų gali būti, kad ir naujas Hario Poterio leidimas bus grobstomas kaip senasis. Tačiau jei rimtai, tikiu, kad finansine investicija gali būti tik tikrai unikalūs leidiniai, tokie kaip knygos iš žymaus žmogaus bibliotekos, šimtus metų skaičiuojantys leidimai ir pan. Visa kita – ne investicija, o vienadienis pasipinigavimas. Priminsiu, kad net jei knyga skelbime kainuoja 100 eurų, nebūtinai tą kainą kažkas moka. Neretai būna ir imituojamas poreikis, kai prikuriama gausa brangių skelbimų, pvz., po 100 eurų, tada įdedamas dar vienas už 50 eurų, tikintis, kad jis suvilios perpus mažesne kaina“, – sako S. Misė.
Pasipinigauti bandoma nepaisant realios vertės
Tinklaraščio „Tolušytė skaito“ autorė Otilija Tolušytė LRT.lt taip pat teigia pastebėjusi vis dažniau pasirodančius skelbimus, kuriuose „Hario Poterio“ knygas siūloma įsigyti už didžiules sumas. Ji pasakoja jaučianti sentimentus senajam knygos leidimui ir netgi neseniai pradėjusi pirkti šias knygas, tačiau visos serijos nespėjusi įsigyti.
„Kai man suėjo 18 ar 20 metų, pradėjau galvoti, kad man reikia perskaityti šias knygas ir kodėl to nedariau anksčiau. Susikūriau mažą tradiciją, kad kiekvienais metais per Kalėdas nusiperku „Hario Poterio“ knygą ir ją skaitau. Jeigu gerai atsimenu, praėjusių metų vasarą kažkaip gana ramiai praleidau ir pagalvojau – išleis naują leidimą, bet vis tiek spėsiu nusipirkti senąjį. Bet to padaryti nespėjau.
Man kažkiek liūdna, nes jis man toks malonus akiai, širdžiai. Dabar aš matau, kad greičiausiai aš jo nebepirksiu. Turiu keturias seno leidimo knygas ir pradėsiu su naujo leidimo knygomis, nes iš tiesų pastaruoju metu kainos yra labai neadekvačios“, – tvirtina O. Tolušytė.
Ji stebisi, kad dažnai šimtų už knygas prašantys žmonės netgi parduoda ne patį pirmą leidimą, o tiesiog senojo dizaino knygas su tokiu viršeliu, kuriuo knygos puošėsi du dešimtmečius.
„Į tai, sakyčiau, net nėra kreipiamas dėmesys. Žmonės tiesiog parduoda, kad užsidirbtų“, – sako O. Tolušytė.
„Kadangi pati tikrai ieškojau [„Hario Poterio“ knygų], tai esu mačiusi, kaip moteris nusipirko knygą už 50 eurų, o paskui bandė parduoti gerokai brangiau. Tokiu atveju faktai kalba patys už save“, – priduria O. Tolušytė.
Paklausta, ar vis dėlto nenorėtų baigti savo kolekcijos būtent senosios serijos knygomis, ji sutinka – norėtų ir netgi neslepia bandžiusi tai padaryti.
„Dar vasarą bandžiau surinkti likučius iš knygynų. Netgi esu rašiusi leidyklai – gal turite. Galiausiai baigėsi tuo, kad praėjusią vasarą neradau. Žiemą nusipirkau dar vieną seno leidimo knygą, kurią pavyko rasti. Tas senas leidimas gal man mielesnis, malonesnis akiai, bet kai žmonės prieš Kalėdas pradėjo siūlyti knygas už šimtus eurų... Atsiprašau, aš galiu visą naują leidimą nusipirkti“, – juokiasi O. Tolušytė.
Dėmesį atkreipia į „Bado žaidynių“ seriją
O. Tolušytės teigimu, šis pavyzdys parodo, kad knygos gali tapti investicija, tačiau vis dėlto ji neabejoja, kad tikrai vertingos gali tapti tik pirmojo leidimo ar išskirtinės knygos.
„Gal Lietuvoje tai nėra taip populiaru, bet, žiūrint pasauliniu mastu, tas pirmasis knygos leidimas turi didesnę vertę, o kai kurių knygų net ir kiti leidimai labai svarbūs, jų sunku gauti. Manau, kad iš vienos pusės tai yra investicija, bet apskritai paėmus – nežinau. Kai kurias knygas man tiesiog labai malonu turėti“, – sako O. Tolušytė.
Ji pasakoja pati turinti seniai išleistą knygą „Mažasis princas“, kurią jai dar vaikystėje skaitydavo mama, tačiau net nesidominti, kiek tokia knyga galėtų kainuoti, nes ji tapo šeimos relikvija. Be to, O. Tolušytė „Mažojo princo“ knygas skirtingomis kalbomis parsiveža ir kaip suvenyrą iš kelionių.
„Niekada nepagalvojau ir niekada nenorėčiau tokios knygos parduoti. Man ji kaip relikvija – geltonais apiplyšusiais lapais, be galinio viršelio. Man vaikystėje skaitė šią knygą, pati ją gana dažnai perskaitau. Net nenorėčiau sužinoti, kiek ji kainuotų. Kažkada ateityje gal turėsiu savo vaikų ir norėčiau, kad jie ją saugotų“, – sako O. Tolušytė.
Paklausta, kokias knygas patartų įsigyti tiems, kurie jas pirktų kaip finansinę investiciją, O. Tolušytė siūlo to tiesiog nedaryti: „Jeigu nuoširdžiai, kadangi tikrai myliu knygas, patarčiau taip nedaryti. Jeigu jau žmogus planuoja kažką pirkti, ką galėtų paskui paversti pinigais, tai vis dėlto norėčiau, kad žmogus pabandytų perskaityti tai, ką nusipirko, o ne laikytų investicija.“
Ji svarsto, kad atgimimo ir pabrangimo gali sulaukti „Bado žaidynių“ serija, knygų „After“ serija, tačiau priduria – tai labiau spėlionės.
Primena apie pasiūlos ir paklausos dėsnį
Tinklaraščio „Knygų jūra“ autorė Goda Marčinskaitė LRT.lt teigia nesistebinti staiga šoktelėjusiu „Hario Poterio“ serijos knygų populiarumu, nes tai paskatino naujai išleista serija su nauju viršeliu.
„Senųjų jau nelabai galima kur gauti, nebent pirkti iš žmonių, tad senasis leidimas tampa deficitinis. Aš ir pati turiu visas senojo leidimo dalis. Šios knygos man labai brangios, tačiau ne pinigine verte, o jausmine. O dabar vyraujančios senojo leidimo kainos man atrodo tikrai per didelės. Nors pirmasis leidimas man yra brangus, tačiau antrasis daug gražesnis, visas dalis galima nusipirkti naujas ir lygiai taip pat kokybiškai leisti laiką skaitant“, – tvirtina G. Marčinskaitė.
Jos vertinimu, tiek šiuo, tiek kitais atvejais kainas gali diktuoti paklausos ir pasiūlos dėsniai – jeigu knygų nebegalima įsigyti knygynuose, o jų poreikis didelis, kainos skelbimuose šokteli. Be to, būtent konkrečios serijos knygas renkantys žmonės neretai būna linkę ir sumokėti didesnę kainą, priduria G. Marčinskaitė.
Ji pateikia pavyzdį, kad panaši situacija susiklostė ir su autoriaus Jo Nesbo „Hario Hūlės“ knygų serija. Anot pašnekovės, kai kurias serijos knygas vis dar galima nusipirkti iš kitų skaitytojų už mažiau nei 10 eurų, tačiau kitų kaina didesnė net 2–3 kartus ir siekia 20–30 eurų.
„Aš pati knygas perku, tačiau kaip tik esu ta pirkėja, kuri dažnai laukia akcijų ar ieško knygų iš antrų rankų su mažesne kaina. Žinoma, kai kurias knygas perku ir ką tik pasirodžiusias, ypač jei tai iš mano renkamos ir skaitomos serijos ar mylimo autoriaus knyga. Tačiau nelaikau knygų investicija, nes manau, kad mano požiūris į knygą yra ne kaip į daiktą, iš kurio ateityje galima būtų užsidirbti, o kaip į laisvalaikio praleidimo būdą, poilsį ir geras emocijas. Tad knygos man brangios, bet ne pinigine prasme“, – sako G. Marčinskaitė.
Knygų pardavimus padidina ir politikai, ir filmai
Knygyno „Pegasas“ rinkodaros vadovė Greta Kalvaitytė LRT.lt teigia, kad šiuo metu prekyboje dar yra kai kurios senojo leidimo „Hario Poterio“ serijos dalys. Tačiau ji sako, kad, išleidus naująją seriją su išskirtiniais viršeliais, senojo leidimo knygos nebuvo pakartotos, o skaitytojų susidomėjimas naująja serija buvo didžiulis.
„Naujosios serijos knygų populiarumas pranoko senąją seriją daugiau nei 6–8 kartus. Mes taip pat nepastebėjome, kad pastaruoju metu reikšmingai augtų senojo leidimo knygų, kurių vis dar turime prekyboje, pardavimai“, – komentuoja G. Kalvaitytė.
Vis dėlto ji priduria, kad, kalbant apie staigų vienos ar kitos knygos išpopuliarėjimą ir jos pardavimų išaugimą, tai yra gana dažnas reiškinys.
Tai, pasak G. Kalvaitytės, lemia kelios priežastys. Pirmiausia – besikeičiančios žanrų, temų mados.
„Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo labai populiarios paauglių knygos apie vampyrus (Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ saga), distopiniai romanai (Susan Collins „Bado žaidynės“, Veronica Roth „Divergentė“ ir pan.), erotinės knygos (E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“), populiariojo mokslo knygos (Yuval Noah Harari „Sapiens“)“, – vardija G. Kalvaitytė.
Taip pat knygas pirkti paskatina ir knygų pagrindu sukurti filmai ar serialai. Čia kaip pavyzdžius G. Kalvaitytė pateikia HBO serialą „Černobylis“ ir Sviatlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“. Taip pat tokios sėkmės pavyzdys – serialas „Sostų karai“ pagal George’o R. R. Martino knygas, „Tarnaitės pasakojimas“ pagal to paties pavadinimo Margaret Atwood knygą. „Labai dažnai tokie sukurti filmai ar serialai sukelia antrąją knygų populiarumo bangą“, – sako G. Kalvaitytė.
Kai kurie autoriai tampa visuotinai vertinami
Pardavimus padidinti gali ir susidomėjimas kokia nors tema. Pavyzdžiui, kai žmonės labiau susidomėjo Černobylio tragedija, jie labiau domėjosi ir S. Aleksijevič knyga. Panašiai, pasak G. Kalvaitytės, nutiko ir su knygomis, kurios nušviečia tokias temas, kaip Afganistano, Ukrainos karai, Holokaustas.
„Kartais knygos pardavimus iškelia kurioziški įvykiai, skandalai visuomenėje. Pavyzdžiui, George’o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“ pardavimų pakilimas po politikų pasisakymų“, – primena G. Kalvaitytė.
Nuolatiniu susidomėjimu gali džiaugtis ir kai kurie autoriai, kurių leidiniai visuotinai vertinami ir svarbūs namų bibliotekose. Daugelio lentynas puošia Kristinos Sabaliauskaitės, Jurgos Ivanauskaitės kūryba, Rutos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“, o mažųjų skaitytojų bibliotekose – Linos Žutautės „Kakė Makė“.
„Realios patirties, kad knygos būtų perkamos investiciniais tikslais, neturime, – vis dėlto priduria G. Kalvaitytė. – Negalime pasakyti, kokių motyvų vedami klientai įsigyja vienas ar kitas knygas. Galima tik tikėtis, jog investiciniais tikslais bus perkami tam tikrų dabar populiarių knygų, serijų pirmieji leidimai.“
Tarp pastarųjų ji mini ir „Hario Poterio“ knygas. Taip pat „Žiedų valdovo“, „Saulėlydžio“ serijas. Jos teigimu, investicija galėtų tapti ir knygos su originaliais ar išskirtiniais viršeliais, mažo tiražo knygos.
„Tikėtina, kad augs vertė tų knygų, kurių autoriai ateityje sulauks šlovės, pavyzdžiui, bus apdovanoti, gaus garbingų premijų. Tokiais atvejais autorių bei jo knygas atradę skaitytojai norės įsigyti ir tai, kas buvo išleista anksčiau. Vis tik leidėjai labai aktyviai reaguoja į skaitytojų poreikius ir stengiasi išpildyti jų lūkesčius, perleisdami populiarius leidinius“, – sako G. Kalvaitytė.
Pasak jos, kalbant apie praeityje leistas knygas, didžiausią vertę turi seni leidimai su įdomiomis ar žymių dailininkų iliustracijomis, riboto tiražo, klasikos knygos, taip pat neatmestina, kad augs knygų, kurios pirkėjams kelia nostalgijos jausmus, vertė. Tarp jų patenka ir vaikystės knygos.
Populiariausios išlieka šio amžiaus knygos
Knygos.lt rinkodaros projektų vadovas Šarūnas Laugalis teigia pastebintis, kad skaitytos knygos apskritai yra gana populiarios, tačiau „Hario Poterio“ tvirtina negalintis išskirti.
„Mes prekiaujame ir skaitytomis knygomis, bet pastaruoju metu „Hario Poterio“ senųjų leidimų negauname daug, matyt, tikrai parduoda per skelbimus“, – sako Š. Laugalis.
Vis dėlto jis priduria, kad susidomėjimas skaitytomis knygomis yra: „Tiek pirkėjų daugėja, tiek ir pardavėjų. Nemažai turime tokių, kurie neša viską iš eilės, tačiau yra dalis žmonių, kurie perskaitę atneša gerų, nebūtinai seniai išleistų knygų.“
Š. Laugalis dalijasi ir savo patirtimi – peržiūrėjęs savo knygų lentyną jis rado jau nebereikalingų knygų, tačiau jos kitiems pasirodė reikalingos ir buvo nupirktos.
Vis dėlto jis teigia, kad bendrovės platformoje, kur skaitytojai parduoda savo jau perskaitytas knygas, karaliauja visai ne Haris Poteris, o Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė II“, iš kiek seniau išleistų knygų – Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“.
Paklaustas apie jau klasika tapusias knygas, kurios vis suranda naujus šeimininkus, Š. Laugalis nurodo pastebintis, kad vis dėlto labiausiai skaitytojus domina šio amžiaus pradžioje išleistos knygos: „Vienos populiariausių yra knygos, išleistos po 2000 metų. Jei jų tiražas pasibaigęs, vieni atneša, kiti jas graibsto.“
Jo aiškinimu, kol kas sunku pasakyti, ar kuri nors anksčiau išleista knyga gali vėl prisikelti ir tapti bestseleriu. Š. Laugalis priduria – tai priklauso ir nuo knygos kokybės, ir nuo kainos, kurią nustato pats pardavėjas.
„Kažkokių didelių, tokio tipo, kaip „Haris Poteris“, investicijų kažin ar yra. Iš tikro tai keista, kad žmonės ieško senesnių leidimų, kai perleistos naujai knygos visai padoriomis kainomis. Tie skelbimai, kur kainos siekia po 200 eurų... Nebūtinai kas nors nuperka tas knygas, nes, ką atneša pas mus, tai būna po kelis eurus“, – sako Š. Laugalis.
Paklaustas apie prieš kurį laiką Lietuvoje šoktelėjusius Geroge’o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“ pardavimus, Š. Laugalis taip pat laikosi pozicijos, kad tiek šis kūrinys, tiek vienoje knygoje kartais leidžiamas kitas Orwello kūrinys – „1984“ – nuolat išleidžiami ir toliau spausdinami, nes susidomėjimas nedingsta.
„Hario Poterio“ sėkmė dar nepakartota
„Alma littera“ rinkodaros projektų vadovė Rasa Jankauskaitė LRT.lt teigia, kad leidykla vis dar gauna pavienių užklausų apie galimybę įsigyti senojo leidimo „Hario Poterio“ serijos knygų, tačiau tokios galimybės jau nėra.
„Gauname pavienių užklausų ir dėl seno leidimo viršelių, ypač iš tų skaitytojų, kurie buvo įsigiję ne visą seno leidimo kolekciją. Natūralu, kad ieškomos pavienės knygos siekiant surinkti visą kolekciją, tad ir kaina gali būti didesnė. Deja, atsakome, kad seno leidimo knygų jau neturime“, – tvirtina R. Jankauskaitė.
Ji taip pat priduria, kad kol kas nėra planų ir pakartoti tiražo, nes minimalus knygų kartojimo tiražas yra bent 1 500 vnt., o seriją sudaro 7 knygos.
„Leidykla ta proga, kad Lietuvoje knygos apie Harį Poterį leidžiamos jau 20 metų (jubiliejų šventėme 2020 m.), nutarė atnaujinti visos serijos viršelius ir pirmą kartą skaitytojams knygos pristatytos Lietuvoje kurtais originaliais viršeliais. Iki tol tokios galimybės neturėjome ir tik šia ypatinga proga tokia galimybė buvo suteikta.
Viršelių autore tapo Jekaterina Budrytė, kuri, džiugus sutapimas, yra ir didžiulė Hario Poterio gerbėja. Nauji viršeliai sulaukė gausybės puikių atsiliepimų, gavome ir užklausų iš užsienio šalių dėl galimybės įsigyti teises į šiuos viršelius“, – atkreipia dėmesį R. Jankauskaitė.
Jos teigimu, nė vienai vaikų ir paauglių literatūros knygai kol kas nepavyko pakartoti „Hario Poterio“ knygų sėkmės – per visus leidybos metus parduota daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių.
Į populiariausiųjų dešimtuką iškart pateko ir naujosios knygos.
