Verslas

2021.03.12 11:46

Vasiliauską stebina noras gauti didelę paramą, kai mokesčių sumokama mažai: pasimato, kas yra kas

atnaujinta 11.51
Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2021.03.12 11:46

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, valdžios sprendimas dalinti paramą nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams ir savarankiškai dirbantiems, susiejant ją su sumokėtais mokesčiais, yra teisingas, o prašymai gauti didesnę paramą, kai mokesčių yra sumokama mažai, atrodo keistai. 

„Žingsniai, kurie yra dabar daromi susiejant paramą su sumokėtais mokesčiais, yra teisingi. Kartais keistai atrodo, kai subjektai reikalauja didelės paramos, o pasižiūrėjus jų mokesčių deklaracijas, ten matai mažus skaičius.

Pirmas klausimas, kuris ateina į galvą, už ką jūs gyvenote, kaip jūs egzistavote. Tokie laikotarpiai parodo, kas yra kas. Aš suprantu spaudimą, bet reikia čia parodyti ir tvirtumą. Gal tuomet įvyks lūžis galvose – tiek dėl mokesčių sistemos, tiek dėl viešojo sektoriaus kokybės“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pirmas klausimas, kuris ateina į galvą, už ką jūs gyvenote, kaip jūs egzistavote.

LRT.lt primena, kad Vyriausybė yra pritarusi nuo COVID-19 nukentėjusių savarankiškai dirbančių asmenų pagalbos schemai. Planuojama, kad tokie asmenys galės gauti 100 proc. siekiančią subsidiją nuo 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 minimalių atlyginimų (MMA).

Kaip LRT.lt informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Ieva Jonilienė, kreiptis dėl subsidijos bus galima jau kovo gale.

Subsidijoms planuojama skirti 30 mln. eurų. Jos bus skiriamos iš 150 mln. eurų vertės antrojo paramos paketo.

Dirbantys savarankiškai, kurių veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą, taip pat gali gauti 260 eurų per mėnesį siekiančią išmoką.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat sureagavo ir į tai, kad kai kurios įmonės, net ir turėdamos finansinių resursų, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neskuba grąžinti mokestinių nepriemokų.

Pavyzdžiui, VMI skelbė, kad įmonės, kurios yra sukaupusios 220,3 mln. eurų mokestinių nepriemokų, tuo pačiu metu bankų sąskaitose laiko apie 100 mln. eurų. 445 įmonės išmokėjo 17,9 mln. eurų dividendų, nors jų mokestinė nepriemoka VMI siekia 30,2 mln. eurų.

„Kada mus užklupo karantinas, prisiminkime, buvo pasimetimas. Verslui buvo taikomos horizontalios paramos priemonės pinigus liejant plačiai. Todėl natūralu, kad tiek tų pinigų ir susikaupė. Šių metų pradžioje paramos priemonės jau yra tikslingesnės.

Tikrai būtų sunku kalbėti, ar tai gerai, ar blogai. (...) Nesiimu teisti ar lipdyti etikečių. Dabar situacija yra kitokia ir parama turėtų būti tikslinga, o gavėjai turėtų galvoti, ar jos reikia“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Mokesčių sistemos pertvarka negali būti skubota

Lietuvos banko valdybos pirmininkas susitkime taip pat atkreipė dėmesį ir į Vyriausybės diskusijas apie mokesčių sistemos pertvarką. Anot jo, pertvarka negali būti skubota, o jai parengti reikia laiko.

„Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi. Ir mano galva, bet kokie parametrų pasukiojimai nėra tikslingi, nes vis dėlto mokesčių sistema yra toks sisteminis dalykas, mechanizmas, kur sueina daug tarpusavyje susijusių indų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tik dalinės mokesčių korekcijos nebūtų tikslingos.

„Nemanau, kad reikėtų koncentruotis į lengvatas ar kažkokius fragmentinius pakeitimus. Jeigu daryti, tai daryti visos sistemos peržiūrą – tam reikia pasirengti. Tam reikalingas laikas ir dėl to, mano galva, mintis, kad pakeitimai turėtų būti daromi ne su ateinančių metų biudžetu, o jau galvojant apie 2023 metų biudžetą, na, yra nuosekli ir suprantama“, – argumentavo centrinio banko vadovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot jos, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.

Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

Pasak G. Skaistės, sprendimai dėl mokesčių, tikėtina, būtų priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų.

Gali padaugėti bankrotų

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. įmonių bankrotų buvo gerokai mažiau nei įprastai. Tikėtina, kad pasibaigus valstybės paramai, bankrotų skaičius gali išaugti, tačiau tai neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos.

„Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas. Vartojimui, manau, galėtų padaryti tam tikrą įtaką, jeigu staiga dėl nemokumo situacijų bedarbystė iššoktų“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.

Lietuvos banko vadovas pridūrė, kad šalies eksporto lygis per abi koronaviruso pandemijos bangas iš esmės nepasikeitė.

V. Vasiliauskas sausio pabaigoje svarstė, jog šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų. Pasak jo, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.

Centrinio banko vadovo teigimu, galima daryti išvadą, jog bankrotų skaičius augs, „ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės“.

Vasario pradžioje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas Audrius Linartas LRT radijui sakė, kad po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai. Anot jo, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.

Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, sausį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, pažymėjo, kad sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.

Todėl, bendrovės vadovo Žilvino Mileriaus teigimu, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt