Verslas

2021.03.10 23:31

Baltijos šalys taikys vienodą atliekų žymėjimą – sistemą sudarys net 91 paveikslėlis

Izabelė Pukėnaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.10 23:31

Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi taikyti vienodą atliekų ženklinimo sistemą, kurią sudaro 91 paveikslėlis. Tokią jau naudoja dauguma Danijos savivaldybių ir sako, kad detalesnis konteinerių žymėjimas kasmet padeda surūšiuoti daugiau atliekų.

Darnaus vartojimo ir antrinio dizaino dirbtuvėms vadovaujantis kaunietis Giedrius Bučas iš viso turi šešias šiukšliadėžes. Pasak vyro, informacijos, kaip rūšiuoti taisyklingai – daug, tad rūšiuoti ir dėl to, ir dėl gamtos apsaugos, reikia.

„Informacijos, aš galvoju, yra pakankamai daug, gal net per daug ir žmonės gal todėl ir pasimetę, kur ką rūšiuoti. Skirtingose savivaldybės Lietuvos vėl skirtingai traktuoja, kur ir ką mesti“ – tikina jis.

Danijos sostinėje Kopenhagoje gyvenanti Laura Davainytė pasakoja, kad čia yra ne vienas skirtingoms popieriaus rūšims skirtas konteineris.

„Popierines kartonines dėžes reikia išversti, kad kuo daugiau jų tilptų į konteinerius. Taip pat čia yra smulkesnio popieriaus, nebe kartoninių dėžių, bet laikraščių ar žurnalų konteineris“, – pasakoja ji.

Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi pritaikyti vienodą atliekų ženklinimo paveikslėliais sistemą – ją ketina kopijuoti nuo danų, kurie, pasak Lauros, net ir turėdami detalesnę ikonų sistemą, net gaudami baudas už netaisyklingą rūšiavimą, vis tiek susiduria su panašiomis problemomis kaip ir lietuviai.

„Ypatingai tai pasimato galbūt viešumoje, kai nėra rūšiavimui skirtų konteinerių, tada tos šiukšlės – limonado buteliai ar ledų popierėliai – keliauja į bendras šiukšles“, – sako L. Davainytė.

Baltijos šalys atliekas ženklins pagal Danijos sistemą – ją sudarys 91 paveikslėlis, padės surūšiuoti daugiau

Daniškoji ikonų sistema susideda iš 91 paveikslėlio.

„Kaip vartotojai, vargu ar visas kada nors pamatysite – kai kurios (ikonos – LRT.lt) skirtos tik atliekų rūšiavimo centrams, kai kurios tinka žymėti ir šiukšliadėžes namie. Ikonas Danijoje galima matyti ne tik ant konteinerių, bet ir pakuočių – jas naudoja vis daugiau gamintojų, todėl lengviau atskirti šiukšlių srautus. Ši sistema veikia jau penkerius metus, galima sakyti, kad surūšiuotų atliekų kiekis nuo to laiko kasmet augo po 2 procentinius punktus“, – pastebi Danijos atliekų asociacijos atstovas Nielsas Toftegaardas.

Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bagočiutė sako, kad nauja sistema leistų suvienodinti žymėjimą visose Lietuvos savivaldybėse.

„Ant konteinerių būtų vienodi ženklai tiek, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, tiek Kretingos savivaldybėje, nes šiuo metu kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti pati ir pažymėti, kas rašoma ant konteinerių“, – teigia ji.

Lietuvoje daugėja teigiančių, kad rūšiuoja visas namų ūkyje susidarančias atliekas, 2015-aisiais tokių buvo 40 procentų, pernai – 55 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt