Vilniaus apygardos teismas sustabdė Vilniaus savivaldybės vykdomą vežimo paslaugų pirkimą. Į teismą kreipėsi smulkieji vežėjai, kurie tikina, kad didžiulio konkurso sąlygos surašytos taip, kad jas atitiktų vienintelė Lietuvoje veikianti privati keleivių vežimo įmonės.
Smulkieji vežėjai teigia, kad juos iš miesto išstūmė Artūras Zuokas, tačiau naujasis sostinės meras Remigijus Šimašius taip pat pamiršo savo pažadus didinti konkurenciją. Sostinės politikai taip pat stebisi – pasak jų, tokios konkurso sąlygos akivaizdžiai pažeidžia valdančiųjų politinių partijų susitarimus.
Didelis pirkimas
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė vykdo vežimo paslaugų pirkimą. Paprastai tariant, trūkstant transporto priemonių ir norint pigiau vežti keleivius, tam tikrus maršrutus gali nusipirkti privačios įmonės. Šiame pirkime bus nusipirktos 6,7 mln. km vežimo paslaugos, sutartis sudaroma 7 metams, vežimus vykdys 52 transporto priemonės.
Tai itin didelis tarptautinis pirkimas, kuris gali virsti skandalu. Smulkieji vežėjai stebisi, kodėl pirkimo sąlygos surašytų taip, kad jas galėtų atitikti tik viena privati mūsų šalies įmonė. Jie tikina, kad keleivius galėtų vežti pigiau, tačiau net negali teikti savo pasiūlymų.
Vežėjus dar labiau stebina tai, kad Vilniaus meras R. Šimašius pat vadovavo Lietuvos laisvosios rinkos institutui, dalyvavo protestuose, kai jo pirmtakas A. Zuokas išgrūdo smulkiuosius vežėjus iš sostinės, o dabar jo vadovaujama savivaldybė pati ima varžyti konkurenciją.
Laimėtojas aiškus?
Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis 15min tvirtino, kad Vilniaus savivaldybė pirkimo sąlygas sudėliojo itin dideliam vežėjui: „Privatiems vežėjams, kurie anksčiau šias paslaugas teikė Vilniaus mieste, šie reikalavimai yra akivaizdžiai per aukšti.
Dar prie A. Zuoko buvo teikti pasiūlymai, kad privatūs vežėjai būtų integruoti į bendrąją keleivių pervežimo sistemą. Į tuos mūsų siūlymus atsižvelgta nebuvo, o su privačiomis bendrovėmis buvo tiesiog nutrauktos sutartys.
Dabar reikalaujama, kad pirkime dalyvaujančios įmonės turėtų labai dideles pajamas iš keleivių vežimo per pastaruosius trejus metus. Pirmajai pirkimo daliai tai 5,8 mln eurų, o antrajai – 6,2 mln. eurų. Kaip galima jas tokias turėti, jei prieš trejus metus buvome išstumti iš rinkos?“
Pašnekovo teigimu, tokio dydžio miestas kaip Klaipėda iš elektroninio bilieto iš viso surenka kiek daugiau nei 5 mln. eurų. „Lietuvoje žinau tik vieną privačią įmonę, kuri dabar tokius reikalavimus atitinka“, – teigė S. Matulionis.
Tai bendrovė „Kautra“, kuri šiuo metu pagrindinę savo veiklą vykdo Kaune.
Pradėjo tyrimą
Smulkieji vežėjai savivaldybės prašė mažinti kvalifikacinius reikalavimus, tačiau nebuvo išgirsti: „Siūlėme, kad pirmai pirkimo daliai reikalavimas būtų 1 mln. eurų, o antrai – 1,45 mln. eurų. Buvo pažadėta, kad į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta, bet, akivaizdu, kad niekas į tai neatsižvelgė.“
Šį konkursą vežėjai apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri balandžio mėnesį pradėjo tyrimą ir kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama pateikti paaiškinimus.
„Nurodoma, kad ilgiau nei 180 dienų nepagrįstai nesumokėjus skolos, vežėjas turi teisę sustabdyti keleivių vežimo paslaugų teikimą iki kol su juo bus atsiskaityta. Visą tą laiką reikia mokėti darbo užmokestį, pirkti degalus, remontuoti transporto priemones. Kitaip tariant, pusei metų teikia turėti rezervą, kad nežlugtum, kol savivaldybė tau nemoka“, – piktinosi S. Matulionis. Smulkiųjų vežėjų atstovui taip pat kilo klausimų, kodėl maršrutai pardavinėjami grupėmis, o ne atskirai. Nemažiau nuostabos kelia ir kitos pirkimo sąlygos.
Jis pridūrė, kad smulkieji vežėjai dažnai yra kur kas lankstesni ir gali diferencijuoti kainą efektyviau. Didiesiems prisitaikyti yra sunkiau.
Kvepia korupcija
Vilniaus savivaldybės tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius 15min nurodė, kad buvo aiškus susitarimas koalicijos viduje, jog privatūs vežėjai turi grįžti į sostinę.
„Dabar liberalai sako, kad viešąjį transportą atnaujins ir paleis ant privačių bėgių, tai bus puiki, save išlaikanti, pelną generuojanti įmonė. Kita vertus, maršrutams skelbiami konkursai ir iškeliamos tokios sąlygos.
Šis konkursas buvo ruošiamas dar praėjusios kadencijos metu, tačiau jame nebuvo tokių dalykų, kurie atsirado pastaruoju momentu. Tai, kas vyksta dabar, akivaizdžiai kvepia korupcija, nes sąlygos sudaromos vienam vežėjui.
Konkursas turėtų būti stabdomas, o liberalai turi apsispręsti, ką jie iš tiesų nori daryti. Jeigu plėtoti viešąjį transportą konkurencinėje aplinkoje, tada reikia visiems maršrutams skelbti konkursus ir nedėti tokių neperžengiamų barjerų. Galima eiti ir kitu keliu. Įstatyme yra numatyta vidaus sandorio sąvoka.“
V.Urbonavičius atkreipė dėmesį, kad tokio dydžio konkurso sąlygos turėjo būti svarstomos savivaldybės taryboje: „Manau, kad tai patirties stoka. Taip pasikeitus konkurso sąlygoms, jos turėjo būti svarstomos savivaldybės taryboje. Tada visi šie dalykai seniai būtų atsidūrę viešumoje, būtų keliamas klausimas, kaip tai atitinka koalicijos programą.“
Užsienio investuotojai
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius 15min teigė, kad pirkimo sąlygų kartelė negali būti nuleista žemiau, nes to tiesiog neleidžia įstatymai.
„Dar penktadienį išsiuntėme savo atsiliepimą teismui ir apskundėme laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Mes turime aibę argumentų. Kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatyti patys minimaliausi, kokius tik leidžia įstatymai. Konkurso apimtis yra labai didelė. Yra vienetiniai skundai iš mažųjų vežėjų, bet jų argumentai labai silpni“, – nurodė politikas.
Pasak jo, tai yra tarptautinis konkursas ir susidomėjimas juo yra didžiulis. Šiuo metu kalbama su 17 kompanijų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. „Tikrai nebus taip, kad jame dalyvaus vienas dalyvis“, – žadėjo pašnekovas.
L. Kvedaravčius stebėjosi ir koalicijos partnerių pozicija: „Neteko girdėti, kad šio konkurso sąlygos dar papildomai turėjo būti svarstomos savivaldybės taryboje. Taip pat iki šiol neteko girdėti koalicijos partnerių nusistebėjimų.“
Savivaldybės komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai rašoma, kad minimalūs vežėjų konkrečios veiklos pajamų kvalifikacinis reikalavimas nustatytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos (tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100).
Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, 1,5 karto didesnės už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Nustatydama šio kriterijaus reikšmę perkančioji organizacija atsižvelgia ir į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Jei pirkimo sutarties trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinių metinių veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pajamų reikšmę, tuo tarpu, jei pirkimo sutartis trumpalaikė – didesnę. Pavyzdžiui, jei pirkimo sutarties trukmė yra treji metai, rekomenduotina nustatyti, kad vidutinės metinės veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pajamos būtų ne mažesnės kaip 0,5 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės.
Tarptautinio vežėjų konkurso sąlygos buvo derintos su vežėjų atstovais ne viename susitikime ir per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS), visi vežėjai turėjo, kaip teigia savivaldybė, galimybę pateikti savo pastabas dėl konkurso sąlygų.
Šiuo metu savivaldybė yra apskundusi teismo nutartį taikyti viešojo pirkimo procedūroms laikinąsias apsaugos priemones ir ketina apginti savo teisumą šiame ginče, o viešajame pirkime negalėjusių dalyvauti smulkiųjų vežėjų poziciją vertina kaip spaudimą teismui, sprendžiant dėl viešojo pirkimo sustabdymo.
