Verslas

2021.03.17 05:30

Statybos sostinės senamiestyje aplinkiniams kelia pyktį – įtūžę gyventojai teigia, kad įmonė net nereaguoja į policijos iškvietimus

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.03.17 05:30

Vilniaus senamiestyje, Šv. Stepono gatvėje, vykdomos statybos piktina per užkardą įsikūrusius gyventojus. Anot jų, dirbdami statybininkai nesibodi laipioti ant jų namo stogo ir jau pridarė žalos butams, o ir dalis įrengiamų konstrukcijų esą neleistinos.

Tuo metu darbus vykdanti įmonė tikina, kad situacija visiškai kitokia, esą apie statybas su gyventojais diskutuota ir anksčiau, todėl stebisi tokiu jų elgesiu.

Blokuojasi su greta statomu objektu

Advokatas, atstovaujantis Gėlių g. 5C esančio daugiabučio namo bendrijai, Jonas Sakalauskas LRT.lt tvirtina, kad Šv. Stepono gatvėje 12 įmonės „IREC Baltic“ naujai statomas gyvenamasis namas pažeidžia greta įsikūrusių gyventojų interesus ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus.

„Mūsų namas per ugniasienę blokuojasi su vieno iš naujai statomų namų korpusu, kaip yra įprasta senamiestyje“, – paaiškina vyras.

Gyventojai piktinasi, kad pastatas yra aukštesnis, nei leistina, o ir virš jų stogo ir stoglangių įrengta terasa – neteisėta.

Redakcijos kalbinto vyro tikinimu, įrengus terasą ir vėliau, kaip planuojama, ją įstiklinus, pro gyventojų buto langus pateks mažiau saulės šviesos. Pasak jo, žmonės taip pat nebeturės privatumo, nes iš minėtos terasos atsiveria vaizdas pro jų stoglangius. Taip pat, jo manymu, nebeliks saugumo, esą bus kur kas lengviau patekti ant namo stogo.

„Senamiesčio ugniasienėse dažniausiai neleidžiama net langų įrengti, o čia statytojas įrengė terasą“, – stebisi J. Sakalauskas.

Kai temperatūra ėmė kristi žemiau nulio, statybininkai vėl pradėjo pilti vandenį. Mes išbėgome į kiemą, ėmėme šaukti: „Ką jūs darote?!“ Šie pradėjo juoktis.

Statybininkai apgadino turtą

Negana to, anot gyventojų, objekte dirbantys statybininkai ėmė naudoti jų namo neeksploatuojamą skardinį stogą naujai statomo namo korpuso statybai ir taip apgadino jo dangą. Gyventojams uždraudus tai daryti, situacija tapo kurioziška.

„Ant mūsų namo stogo statybininkai ėmė pilti vandenį, neva mes parašėme pretenziją, kad stoglangiai išpurvinti cementu, tad jie norėjo juos nuplauti. [...] Po poros valandų vėl ėmė pilti ir pro mūsų lubas pasipylė vanduo. Paskambinome statytojams, šie atsiuntė rangovą. Jis viską apžiūrėjo, atsiprašė ir pasakė, kad draudėjai padengs patirtą žalą.

Tačiau tą pačią dieną pradėjus temti, kai temperatūra ėmė kristi žemiau nulio, statybininkai vėl pradėjo pilti vandenį. Mes išbėgome į kiemą, ėmėme šaukti: „Ką jūs darote?!“ Šie pradėjo juoktis. Vandenį liovėsi pilti, kai pagrasinome kviesti policiją. Dabar pradėjo tirpti sniegas ir viršutiniuose aukštuose vanduo apgadino butus“, – pasakoja gyventojas.

J. Sakalauskas teigia, kad dėl padarytos žalos stogui, pro lubas gyventojų butuose pradėjusio bėgti vandens ir statytojo savivaldžiavimo jie kreipėsi į policiją.

Institucijų pagalbos nesulaukia

Anot namo bendrijos pirmininko Šarūno Baleišio, statybų darbai buvo sustabdyti praėjusių metų gruodžio 24 dieną, kai gyventojai ir bendrija kreipėsi į policiją ir pateikė pareiškimą, tačiau šių metų kovo 4-ąją jie ir vėl buvo atnaujinti.

„Gavome iš policijos pirmą nutarimą, kuriuo ji atsisakė kelti ikiteisminį tyrimą. Pagal rangovo paaiškinimus, jie tik norėjo nuplauti langus ir neva nepastebėjo pravirų stoglangių. Nebuvo nė vieno praviro, mes turime vaizdo įrašus, tačiau policijai tokio paaiškinimo pakako, o mūsų vaizdo įrašų niekas nevertino“, – tikina bendrijos pirmininkas.

Šį sprendimą gyventojai ir bendrija apskundė prokuratūrai, ši atnaujino tyrimą, tačiau policija ir vėl jį nutraukė, pasakoja bendrijos atstovas J. Sakalauskas.

„Po savaitės iš policijos gavome nutarimą nutraukti tyrimą, esą tai civiliniai santykiai. Dėl turtinės žalos mums buvo nurodyta kreiptis į teismą, o tai, kad be jokio teisinio pagrindo vykdo darbus nuo mūsų stogo, gadina inžinerinę įrangą, nesudaro pagrindo nei baudžiamajai, nei administracinių nusižengimų bylai, nors tiek vienas, tiek kitas kodeksas turi straipsnius dėl turto gadinimo ir savivaldžiavimo.

Logika tokia, kad aš pasivaikštau ant privataus namo stogo ir man už tai nėra jokios atsakomybės, nes turtui nėra žalos. Jeigu sugadinu, civilinėje byloje atlyginu žalą, bet ateiti ir pasivaikščioti, pasirodo, galima“, – stebisi Jonas.

Gyventojai tvirtina apskundę ir pastarąjį policijos sprendimą, tačiau dar nesulaukiantys atsakymo iš prokuratūros.

Dėl konkrečių konstrukcijų naujai statomame objekte bendrija taip pat pateikė pareiškimus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI), Kultūros paveldo departamentui bei Vilniaus miesto savivaldybei.

Logika tokia, kad aš pasivaikštau ant privataus namo stogo ir man už tai nėra jokios atsakomybės, nes turtui nėra žalos.

„Statybų inspekcija nusprendžia, kad terasos įrengimas nėra numatytas projekte, tačiau nutaria, kad tai nėra neteisėta statyba, nes neva nėra esminis projekto sprendinių pakeitimas. Realių motyvų nėra“, – sako J. Sakalauskas.

Vis dėlto, pasak bendrijos atstovo, inspekcija iškėlė klausimą, ar įmonė turėjo teisę statyti aukštesnį pastatą. Taip pat pridūrė, kad statybos leidimas išduotas 2016 metais ir praėjo terminas jį tikrinti.

„Nepaisant to, pati inspekcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą klausdama, ar statytojas galėjo statyti aukštesnį namą“, – priduria jis.

Pagalbos iš Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai tvirtina nesulaukę: „Tik persiuntė skundą inspekcijai ir nurodė atlikti mūsų namo ekspertizę, taip pat informuoti, ar yra pažeidimų. Jeigu yra, imtis veiksmų jiems ištaisyti. Išėjo, kad prisirašėme namų darbų, nors norėjome, kad mus apsaugotų.“

Galiausiai gyventojai sulaukė atsakymo iš Kultūros paveldo departamento – nustatyta, kad statybos vyksta galbūt pažeidžiant reikalavimus dėl terasos įrengimo ir objekto aukščio.

„Jie nurodė, kad pagal galiojančius dokumentus gretimas namas senamiestyje negali būti aukštesnis nei mūsų namo ugniasienė, ką ir reikėjo įrodyti.

Situacija tokia, kad turime kaimyninį namą, kuris iškyla virš mūsų namo, kas senamiestyje draudžiama, todėl turime rimtą viešojo intereso pažeidimą“, – sako J. Sakalauskas.

Gyventojai: statybininkai nusiskundimų nepaiso

Vis dėlto, net ir kreipusis į institucijas, statybininkų elgesys nepasikeitė, sako gyventojai, o policija dėl to ir toliau tvirtina nieko negalinti padaryti.

„Nutirpo sniegas, žiūrime, statybininkai vėl ant mūsų stogo. Žino, kad jau keliamos bylos, bet vis tiek lipa. Skambiname policijai, atvažiuoja, pažiūri, sako: „Užfiksavome, bet kreipkitės į Statybų inspekciją – mes čia nelabai ką galime padaryti“, – pasakoja gyventojas.

Pašnekovų apibendrinimu, nei policija, nei VTPSI, nei Kultūros paveldo departamentas, nei Vilniaus miesto savivaldybė nesiima reikiamų veiksmų padariniams fiksuoti ir įpareigoti statytojus nutraukti darbus.

„Visi nagrinėja skundus bendraisiais terminais – 20 darbo dienų, – tad statytojas jau nebereaguoja į policijos atvykimus ir atvirai juokiasi“, – sako J. Sakalauskas.

Pasak bendrijos pirmininko, situacija beviltiška, kadangi nėra aišku, į kurias valstybės institucijas galima kreiptis, vykstant neteisėtiems statybų darbams ant privataus namo stogo. Gyventojai stebisi, kad šiuo atveju vienintelis būdas apsiginti – eiti į teismą ir kelti civilinę bylą.

Statytojas jau nebereaguoja į policijos atvykimus ir atvirai juokiasi.

„O tai bendrijos gyventojams reikštų labai dideles išlaidas ir niekas nenori lįsti. Skaudžiausia viršutinių butų gyventojams. Dabar samdysime ekspertus, tai kainuos 4 tūkst. eurų, kad viskas būtų nustatyta, o tada eiti per teismą yra tiesiog nelogiška. Skiri savo laiką ir rašai institucijoms, tačiau gauni kreivus atsakymus“, – sako jis.

Nutirpo sniegas, žiūrime, statybininkai vėl ant mūsų stogo. Žino, kad jau keliamos bylos, bet vis tiek lipa.

Statybas vykdanti įmonė: situacija – visiškai kitokia

Reaguodamas į gyventojų nusiskundimus, „IREC Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis tvirtina, kad situacija visiškai kitokia, nei yra pateikiama.

Kalbėdamas apie terasą, kurią, anot gyventojų, neteisėtai įrengė statytojas, įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad terminas „terasa“ minėtam objektui apibūdinti apskritai nėra tinkamas, o ir konkrečios konstrukcijos statyba šiuo atveju – galima.

„Nėra žodžio „terasa“ – tai yra kambarys. Aš jų klausiau: ar turiu teisę nurodinėti, kur jums kambaryje statyti lovą arba komodą? Ne, nurodinėti aš negaliu. Todėl sakiau, kad lygiai taip pat ir jūs negalite daryti įtakos tam, kur aš statysiu lovą ar stalą, čia yra mūsų riba“, – sako S. Kulvietis.

Anot įmonės atstovo, dalis statybų ir taip buvo pakoreguotos dėl gretimame name esą esančių gyvenamosios paskirties butų, kas vėliau, anot jo, paaiškėjo, jog buvo netiesa.

„Trejus metus buvome apgaudinėjami, neva jie turi gyvenamąsias patalpas, dėl to iš esmės pakeitėme visą projektą, o prieš mėnesį išsiaiškinome, kad jie net ne butus, o administracines patalpas, kaip viešbučio, turi, kur jokios instaliacijos, niekas nėra taikoma, ir mes turėjome absoliučiai nieko nekeisti“, – komentuoja įmonės atstovas.

Anot S. Kulviečio, statybų darbai dar anksčiau buvo derinti su vietos gyventojais, todėl sunku suprasti, kodėl pasipiktinimas dėl konstrukcijų kilo tik dabar.

„Prieš pradėdami darbus, kai įsigijome toje vietoje sklypą, su tais pačiais advokatais, tuo pačiu J. Sakalausku sėdėjome pas architektus ir diskutavome, kaip padaryti, kad jiems būtų gerai. Ir nuo pat pirmos dienos buvo priimami keitimai dėl to, kad čia yra butai ir kažkas bus suprojektuota“, – kalba įmonės atstovas.

Manau, čia klausiama tam, kad būtų klausiama arba būtų keliamas triukšmas.

Tvirtina, kad už patirtus nuostolius gavo draudimo išmoką

Reaguodamas į gyventojų nuogąstavimus dėl ant stogo laipiojusių statybininkų, S. Kulvietis akcentuoja, kad tai buvo daroma dėl darbų, kurių kitaip nebūtų įmanoma atlikti.

„Į mūsų pusę be mūsų sutikimo buvo sumontuotos įvairios šalčio leidimo mašinos, uždėta 20 ar 30 metrų spygliuota juosta, išvesti vėdinimo įrenginiai, antenos, dėl ko prieš kokius trejus metus buvome sutarę, kad jie tuos dalykus iškels, bet jie nieko nepatraukė ir paprašė mūsų tai padaryti. Mes tuos įrenginius patraukėme į sutartą vietą, tačiau to niekaip negalėjome padaryti neužlipę ant stogo ir visiems viskas kaip ir tiko.

Lapkričio ar gruodžio mėnesį vyko galutiniai sandarinimo darbai ir žmonėms pradėjo kažkas nepatikti, jie iškvietė policiją. Negaliu sakyti, kad esame visiškai teisūs, nes statybininkai galėjo užlipti ant stogo, bet tai, ką radome, privalome atlikti tvarkingai. Ten nesimato jokių pakitimų ar apgadinimų“, – tikina S. Kulvietis.

Vertindamas tai, kad ant gretimo namo stogo buvo pilamas vanduo, jis pabrėžia, kad statybininkai tai darė iš geros valios, o ir gyventojai už patirtą žalą, anot įmonės atstovo, gavo draudimo išmoką.

„Įmonių vadovai net nukeliavo į butus ir juos apžiūrėjo. Kita pusė kreipėsi į draudimą, mes nurodėme draudimo polisą ir jie gavo išmoką remontui. Tad aš išvis nesuprantu, koks čia klausimas? Manau, čia klausiama tam, kad būtų klausiama arba būtų keliamas triukšmas“, – teigia S. Kulvietis.

Klausimą perdavė Statybų inspekcijai

Reaguodama į Gėlių gatvės gyventojų nuogąstavimus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja patvirtino, kad šių metų sausio 8 dieną buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „IREC Baltic“ darbuotojų Šv. Stepono gatvėje vykdomų veiksmų.

Vis dėlto, anot policijos, sausio 29 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė priėmė sprendimą panaikinti buvusį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė atlikti papildomus veiksmus. Kad ir kaip būtų, policija ir šįkart nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.

„Minėtame nutarime taip pat buvo nurodyta, kad tarp Šv. Stepono g. 12, Vilniuje, statybos darbus vykdančių asmenų ir Gėlių g. 5, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų susiklostė civilinio pobūdžio ginčai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka, taip pat žalos atlyginimo klausimai. Šiuo metu nutarimas apskųstas, prokuroro sprendimo kol kas nėra“, – atsakydama į klausimą, kodėl nebuvo atsižvelgta į gyventojų nusiskundimus, teigė policijos atstovė.

Tuo metu Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė tik informavo, kad pareiškėjų skundas ir papildomai gauta medžiaga vis dar nagrinėjama: „Proceso sprendimas dar nėra priimtas.“

Pateikdama Kultūros paveldo departamento poziciją, jo atstovė Gerda Ožiūnaitė pasakojo, kad departamentas buvo gavęs pranešimą apie galbūt savavališkai vykdomus statybos darbus ir galiausiai įžvelgė tam tikrus projekto neatitikimus, tačiau išsamiau nagrinėti situaciją perdavė VTPSI.

„Patikrinę objektą nustatėme, kad statybos vykdomos nukrypstant nuo suderinto projekto. Atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, kuriame nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skundas su informacija yra perduotas nagrinėti šiai institucijai“, – nurodė ji.

Vilniaus miesto savivaldybės, į kurią gyventojai irgi kreipėsi, atsakyme taip pat akcentuojama, kad statybų proceso kontrolę mieste vykdo VTPSI, todėl nurodyta kreiptis į ją.

Nustatė pažeidimų

Kaip LRT.lt teigė VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė, praėjusių metų lapkričio 23 dieną, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, Statybų inspekcija nustatė, kad minėtas objektas statomas turint statybas leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, dėl ko galiausiai statytojui buvo surašyti du savavališkos statybos aktai.

Pasak inspekcijos, nustatyta, kad pažeisti esminiai projekto sprendiniai, pavyzdžiui, pakeistas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas ir išorės matmenys, praplėstas korpusas. Taip pat pagal projektą vieno iš korpusų išorinė atitvara yra arčiau, nei buvo numatyta ir kt.

Anot jos, dėl nustatytų pažeistų projekto sprendinių statytojui nurodyta privalomai nevykdyti jokių statinių ar jų dalies statybos darbų neatitinkančių projekto, kuriam išduotas statybas leidžiantis dokumentas, sprendimų ir iki 2021 metų birželio 1-osios pašalinti savavališkos statybos padarinius.

„Informuojame, kad 2021 metų sausio 5 dieną Statybos inspekcija atliko privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statybos darbų patikrinimą. Patikrinimo metu statybos darbai vykdomi nebuvo“, – priduria ji.

Tvirtina, kad pastato aukštis atitinka reikalavimus

VTPSI nurodo, kad maksimalus statinių aukštingumas – du aukštai su mansarda. Be to, rekonstruojamų ir naujai statomų statinių šlaitinių stogų kraigas negali būti aukštesnis už greta esančių statinių ugniasienių aukštį, o statinių, kurie projektuojami ne prie ugniasienių, dvišlaičių stogų kraigas negali būti aukštesnis už žemiausios sklype esančios ugniasienės aukštį.

„Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Šv. Stepono g. 12 statomi statiniai [...] atitinka minėtus aukštingumo reikalavimus“, – teigia R. Kėkštienė.

„Kadangi žemės sklype Šv. Stepono g. 12 statomi korpusai blokuojami tik prie greta esančių pastatų, t. y. prie pastatų Šv. Stepono g. 10 ir 14 ugniasienių, tai projektuojamų ir statomų pastatų stogo kraigas negali būti aukštesnis už šių pastatų ugniasienių aukštį.

Žemės sklype Šv. Stepono g. 12 suprojektuoti ir statomi pastatai nebus blokuojami prie pastato Gėlių g. 5C ugniasienės, be to, Gėlių g. 5C pastatas yra kitame žemės sklype nei statomi pastatai, dėl ko reikalavimas dėl stogo kraigo aukščio nėra taikomas“, – taip pat komentuoja R. Kėkštienė.

Neteisėtas konstrukcijas nurodyta išardyti

Vis dėlto, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, statytojas privalo išardyti neteisėtai pastatytas ar perstatytas statinio dalis arba gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, teigia R. Kėkštienė.

„Šiuo metu statytojas neturi teisės vykdyti jokių statybos darbų (išskyrus šalinti savavališkos statybos padarinius) ypatingojo statinio A ir C korpusuose bei neypatingojo statinio D korpuse, o gali vykdyti statybos darbus tik B korpusuose, nes tik jis statomas nepažeidžiant esminių statinio projektų sprendinių (statinio aukščio sumažinimas ir terasos įrengimas nepriskiriamas esminiams statinio projekto pažeidimams)“, – nurodoma VTPSI atsakyme.

Šiuo atveju inspekcija teigia gyventojams rekomenduojanti stebėti, ar statytojas nevykdo neleistinų statybų (A, C, D korpusuose), o pastebėjus pradėtus vykdyti statybos darbus – pranešti apie tai Statybos inspekcijai.

„Statytojui nusprendus gauti naują SLD, gyventojai turėtų dalyvauti viešame projekto aptarime ir pateikti savo pastabas bei nuomonę dėl statinių statybos; jeigu statytojas kreipsis į juos (ar į bendriją) dėl reikalingų sutikimų gavimo, pateikti statytojui sutikimą (nesutikimą) dėl statinių“, – nurodo VTPSI atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt