Verslas

2021.03.13 17:27

Kol valdžia delsia, investuotojai traukiasi – dešimtis milijonų į pluoštinių kanapių gamyklą investuoti planavę kanadiečiai atsisakė planų

Arvydas Urba, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2021.03.13 17:27

Net antroje vietoje pagal pluoštinių kanapių auginimą Europoje buvusi Lietuva šiuo metu mažai kuo tegali pasigirti. Auginimo plotai susitraukė perpus, Vyriausybė niekaip nepateikia reikalingų išvadų pluoštinių kanapių įstatymui priimti, o užsienio verslininkai mūsų šalyje atsisako planuotų investicijų. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) prezidentas Rimantas Čiūtas LRT RADIJUI sako, kad Lietuva šioje srityje jau praleido proveržio galimybę.

Pluoštinių kanapių įstatymo projektui Seimas pritarė dar prieš metus, tačiau visam šalies ūkiui svarbus dokumentas, kuris leistų perdirbti visą augalą, o ne tik stiebą ir sėklas, kaip yra dabar, įstrigo. Pirmiausia iš Briuselio reikėjo notifikacijos procedūros, o praėjusį rudenį, gavus Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, Lietuvoje vyko Seimo rinkimai.


Dabartinės sudėties Seimas yra numatęs prioriteto tvarka pavasario sesijoje svarstyti įstatymo projektą, tačiau koją kiša tai, kad kol kas nėra Vyriausybės išvadų, būtinų po notifikacijos procedūros. Toks valdžios delsimas neabejotinai paveikė tiek pluoštinių kanapių augintojus, tiek perdirbėjus, tiek ir užsienio investuotojus. Vieni jų, Kanados verslininkai, iš Lietuvos jau pasitraukė.

Perspektyvos kelia abejonių

Pernai nepriimtas pluoštinių kanapių įstatymas pirmiausia paveikė augintojus. Pluoštinių kanapių plotai mūsų šalyje sumažėjo perpus – nuo devynių iki penkių tūkst. hektarų. Ūkininkai vis labiau abejoja, ar perspektyvi išlieka pluoštinių kanapių auginimo šaka Lietuvoje.

Pluoštinės kanapės pasaulyje naudojamos statybos, kosmetikos, farmacijos pramonėse bei funkciniam maistui (maistas, skirtas specialioms organizmo funkcijoms tenkinti – LRT.lt) gaminti.

Lietuvos žemdirbiai daug tikėjosi iš pluoštinių kanapių auginimo, mat leidus perdirbti visą augalą, pajamos iš hektaro siektų 4-5 tūkst. eurų. Andriaus Širono, ūkininko iš Molėtų rajono, šeima laiko mėsinių galvijų, augina javus bei daržoves. Aukštaičiai keletą metų augina ir pluoštines kanapes.

Jau kurį laiką laukiu tų sprendimų, neinvestuotu į tam tikrą infrastruktūrą, kuri būtų reikalinga produktams gaminti.

Blogiausia tai, kad jau trys metai juda tas procesas, keičiasi valdžios, tačiau pats įstatymas nejuda, nusivylimo neslepia A. Šironas. „Jau kurį laiką laukiu tų sprendimų, neinvestuotu į tam tikrą infrastruktūrą, kuri būtų reikalinga produktams gaminti, nes nėra to įstatyminio aiškumo“, – sako Molėtų rajone su šeima ūkininkaujantis vyras.

„Maximai“ leidžia, o augintojui – ne

Ūkininkas sako nesuprantantis pluoštinių kanapių įstatymo vilkinimo priežasčių. Pašnekovas spėlioja, kad koją kišti gali kitų šalių lobizmas arba paprasčiausias neišprusimas ir nepagrįstos baimės. A. Šironas taip pat stebisi ir tuo, kad kanapių arbata prekybos centrai gali prekiauti, o vietos augintojams to daryti neleidžiama.

„Maximoje“ ji yra, o mes iš veterinarijos sulaukiame grasinimų, kad gausime baudą už tai, kad prekiaujame arbata.

„Pavyzdžiui (kanapių – LRT.lt) arbata yra labai neaiškioje vietoje. „Maximoje“ ji yra, o mes iš veterinarijos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – LRT.lt) sulaukiame grasinimų, kad gausime baudą už tai, kad prekiaujame arbata. Aš neįsivaizduoju (tokio įstatymo priėmimo delsimo – LRT.lt) priežasčių. Ar tai yra kažkoks kitų šalių lobizmas? Ar tai ciniškumas? Ar tai neišmanymas ir nenorėjimas išmanyti? Ar tai yra kažkokia narkotikų baimė, kuri, kaip žinia, yra nepagrista?“, – atsakymų bando ieškoti vilties auginti pluoštines kanapes neprarandantis ūkininkas.

Praėjusiais metais A. Širono laukuose pluoštinės kanapės užėmė 6 hektarus visų naudmenų ploto. Ūkininkas tikina, kad šią kultūrą augins ir šiais metais, mat sėkla jau nupirkta, o arimai padaryti dar rudenį – žemės ūkyje viskas planuojama iš anksto.

Žaliavą atsiveža iš Estijos

Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos (PKAA) vadovas Tomas Danisevičius tikina, kad perdirbėjams toks įstatymo delsimas įtakos neturėjo. „Metai sprendimo nepriėmimo įtakos neturėjo kanapgrūdžius perdirbančioms įmonėms. Reikia pasidžiaugti, nes metai buvo tikrai geri. Mes perdirbome apie pusantro tūkstančio tonų. O šiais metais planuojame auginimą didinti du kartus – iki 3 tūkst. tonų, – gerai rezultatais giriasi PKAA vadovas. – Kitais metais projektuojame, kad auginimas didės iki 4 tūkst. t.“

Estijoje yra palankesnis valstybės požiūris į ekologinių pluoštinių kanapių augintojus.

Nors, kaip sako T. Danisevičius, ekologinių pluoštinių kanapių perdirbimas šalyje auga, tačiau čia pat pripažįsta, kad didžioji dalis žaliavos yra atsivežama iš užsienio.

„Aišku, didžioji dalis (pluoštinių kanapių auginimo – LRT.lt) plotų yra ne Lietuvoje, o Estijoje. Taip yra todėl, kad Estijoje yra palankesnis valstybės požiūris į ekologinių pluoštinių kanapių augintojus“, – sako pašnekovas.

Kanadiečių planuotos gamyklos Lietuvoje nebus

Vis tik pluoštinių kanapių įstatymo priėmimo delsimas įtakos perdirbėjams taip pat turėjo. T. Danisevičius pripažįsta, kad iš jo valdomos UAB „Allive Europe“, kuri užsiima ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbimu, pasitraukė užsienio investuotojai. Kanados verslininkai planavo investuoti dešimtis milijonų eurų į naujos gamyklos statybą, tačiau, įstatymo ledams niekaip nejudant, savo planų galiausiai atsisakė.

Buvo planas statyti biomasės perdirbimo gamyklą. Dešimtimis milijonų eurų investicija buvo skaičiuojama. Tačiau tos idėjos buvo atsisakyta.

„Iš mūsų įmonės pasitraukė Kanados investuotojas. Buvo padaryta 30 mln. eurų investicija. Buvo planas statyti biomasės perdirbimo gamyklą. Dešimtimis milijonų eurų investicija buvo skaičiuojama. Tačiau tos idėjos buvo atsisakyta. Taigi, likome be investuotojo, – apmaudą sunkiai nuslepia pašnekovas. – Likome prie seno verslo – maisto produktų gamybos. Likome tik lietuviško kapitalo kompanija.“

T. Danisevičius sako, kad Lietuva dėl tokio delsimo „praleido proveržio galimybę“, mat viso augalo perdirbimas atveria milžiniškas perspektyvas vystyti įvairias ūkio šakas.

Prancūzija naujiems verslams dega žalią šviesą

Praleistą proveržio galimybę patvirtina ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) prezidentas Rimantas Čiūtas. Pasak jo, Lietuva, auginusi apie 10 tūkst. ha. pluoštinių kanapių, Europoje buvo tarp lyderių. Tačiau dabar, plotams sumažėjus perpus, situacija pasikeitė iš esmės. „Tikrai dabar su tais 5 tūkst. ha. Lietuva nėra lyderė. O buvo net antra po Prancūzijos!“, – intriguoja KAPVIA vadovas.

O prancūzai kalba, kad net penkis kartus reiktų padidinti tą lygį. Ir ne tam narkotizuojančiam kanabinoidui išgauti, bet išgauti begales kitų vertingų medžiagų, kurios reikalingos įvairioms pramonės šakoms.

Asociacijos prezidentas su pavydu pasakoja apie Prancūzijos vyriausybės veiksmus, kurie padeda sėkmingai suktis naujai ūkio šakai. „Reikia pastebėti, kad atvirkščiai nei Lietuva, Prancūzija labai sėkmingai įsisuka į tą naują sritį, – pastebi R. Čiūtas. – Jau antri metai ten veikia parlamento grupė, sudaryta iš pozicijos ir opozicijos.

Šešių komitetų nariai sudarė informacinę grupę, kuri domisi pluoštinių kanapių industrijos plėtros reikalais Prancūzijoje. Jie priėmė labai svarbius pasiūlymus, traktuojant pluoštinę kanapę ne tik kaip žemės ūkio kultūrą, bet ir kaip kultūrą, kuri teikia žaliavą farmacijai, kosmetikai, maisto pramonei. Tai yra didžiulis posūkis.“

Tą politinį sprendimą, kiek žinau, remia ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, toliau tęsia R. Čiūtas. „Taigi, Prancūzijos elito politinis sutarimas ten yra labai aiškus. Yra siekiama pertvarkyti daug reguliacinių dalykų. Lietuvoje yra laikoma, kad pluoštinėje kanapėje, pačiame augale, gali būti iki 0,2 proc. THC (tetrahidrokanabinolių (psichoaktyvių medžiagų, randamų kanapėse) – LRT.lt). Tai yra norma.

Dabar su tais 5 tūkst. ha. Lietuva nėra lyderė. O buvo net antra po Prancūzijos!

O prancūzai kalba, kad net penkis kartus reiktų padidinti tą lygį. Ir ne tam narkotizuojančiam kanabinoidui išgauti, bet išgauti begales kitų vertingų medžiagų, kurios reikalingos įvairioms pramonės šakoms, ir kurios labai naudingos ir žmonijai, ir, be kita ko, yra labai pelningos“, – apie Prancūzijos politikų ketinimus sudaryti palankias sąlygas verslui auginti ir perdirbti pluoštines kanapes kalba KAPVIA prezidentas R. Čiūtas.

Atsivertų galimybės regionų ūkininkams

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas gerų žinių Lietuvos verslui, ketinančiam imtis pluoštinių kanapių apdirbimo, sako kol kas neturįs. „Vyriausybės išvadų dėl įstatymo projekto Seimas ir Kaimo reikalų komitetas dar neturi, tačiau, kiek žinau iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai šis įstatymas yra pateiktas Vyriausybei.

Pavasario sesijoje šis įstatymas turėtų būti priimtas, – optimistiškai nuteikia J. Gudauskas. – Yra sutarta, kad galėtų būti perdirbamas visas augalas. Vyriausybėje dar bus diskusija dėl THC procento priemaišų likučio maisto produktuose. Reikia subalansuoti ir tą viešąjį interesą, ir taip pat vystyti ekonomiką.“

Šis įstatymas atvertų didesnes galimybes regionų ūkininkams, kur nėra derlingos žemės.

J. Gudauskas sako tikįs, kad Seimas nubalsuos už pluoštinių kanapių įstatymo priėmimą. „Labai viliuosi ir jaučiu, kad Seimas nubalsuos tinkamai. Manau, žemdirbiai turėtų ruoštis pluoštinių kanapių pavasarinei sėjai. Šis įstatymas atvertų didesnes galimybes regionų ūkininkams, kur nėra derlingos žemės.

Atsvara būtų ir grūdininkams. O ir sėjomainai tai labai naudinga. Pluoštinių kanapių auginimas puikiai tinka ir prie žaliojo kurso. Neabejoju, kad pluoštinės kanapės mūsų krašte turi puikias galimybes“, – sako parlamentaras, Kaimo reikalų komiteto narys J. Gudauskas.

Apie pluoštinių kanapių auginimo perspektyvas Lietuvoje – radijo įrašas.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt