Verslas

2021.03.09 05:30

Nuo balandžio laukia naujovė: viešai bus skelbiama ne tik vidutinė alga, bet ir atlyginimas pagal lytį

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.03.09 05:30

Europos Komisija (EK) nusprendė rimtai kovoti su darbo užmokesčio tarp lyčių atotrūkiu – ruošiamos priemonės įpareigoti darbdavius, kad tokį patį darbą dirbantys skirtingų lyčių asmenys gautų vienodą užmokestį. Tačiau Lietuvoje dauguma siūlomų nuostatų jau veikia, o nuo balandžio 1-osios viešai bus skelbiami ir vidutiniai darbuotojų atlyginimai pagal lytį.

Vis dėlto tiek ši netrukus įsigaliosianti tvarka, tiek EK siūlymai Mykolo Romerio universiteto profesorei Onai Gražinai Rakauskienei kelia juoką. Dalis pasiūlymų Lietuvoje, anot jos, jau įgyvendinti, o ir darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų problema gerokai mažesnė. Mokslininkės teigimu, reikia ieškoti naujų problemų. Pavyzdžiui, kodėl 55 metų specialistės stumiamos iš darbo, nors gali dirbti.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė teigia, jog ministerija pritaria EK siekiui, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia beveik visos pasiūlyme išvardytos priemonės.

Siūlo mažinti darbo užmokesčio atotrūkį

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimo.

Pritarus direktyvai, darbdaviams tektų didesnė atsakomybė rūpintis, kad tokį patį darbą dirbantys skirtingų lyčių asmenys gautų vienodą užmokestį.

Pavyzdžiui, darbuotojai turės teisę prašyti darbdavio pateikti informaciją apie savo darbo užmokesčio dydį ir tą patį arba vienodos vertės darbą dirbančių darbuotojų kategorijų vidutinį darbo užmokestį, suskirstytą pagal lytį.

Bent 250 darbuotojų turintys darbdaviai privalės skelbti informaciją apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus įmonėje. Jei vyrų ir moterų darbo užmokestis skirsis bent 5 proc. ir darbdaviai negalės šio skirtumo pagrįsti objektyviais, lyties atžvilgiu neutraliais veiksniais, jie, bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais, turės atlikti darbo užmokesčio vertinimą.

O asmenims, susidūrusiems su diskriminacija dėl darbo užmokesčio lyties pagrindu, bus suteikta galimybė gauti kompensaciją, įskaitant darbo užmokestį ir susijusias premijas ar išmokas natūra už praėjusį laikotarpį. Tačiau Lietuvoje jau balandį darbdaviai turės skelbti vidutinį darbuotojų atlyginimą pagal lytį.

Statybų ir transporto sektoriuje moterys uždirba daugiau

Remiantis 2019 metų Statistikos departamento duomenimis, moterys už vyrus uždirbdavo mažiau, o atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų siekė 12,4 proc.

Vertinant Europos Sąjungos (ES) kontekste, Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis mažesnis negu ES vidurkis.

Pavyzdžiui, didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp lyčių fiksuojamas Estijoje – 21,7 proc. ir Latvijoje – 21,2 proc. ES vidurkis siekia 14,1 proc., o mažiausi skirtumai fiksuojami Italijoje (4,7 proc.), Rumunijoje (3,3 proc.) ir Liuksemburge (1,3 proc.).

Nors Lietuvoje padėtis yra geresnė nei daugelyje ES šalių, kai kuriose ūkio srityse pastebimi itin ryškūs skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Finansų ir draudimo sektoriuje moterų atlyginimai yra 36,3 proc. mažesni nei vyrų, o informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis yra 30,2 proc. mažesnis.

Tiesa, dviejuose sektoriuose moterų darbo užmokestis buvo didesnis nei vyrų. Transporto ir saugojimo sektoriuje moterys uždirbo 10,7 proc. daugiau nei vyrai, o statybų sektoriuje – 2,9 proc. daugiau.

Europos Komisijos siūlymai kelia juoką

Mykolo Romerio universiteto profesorė Ona Gražina Rakauskienė, vertindama Europos Komisijos siūlymus, siekiant sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, teigė, kad tai tėra kova su pasekmėmis ir jokios apčiuopiamos naudos neduos.

„Šios priemonės yra fragmentiškos ir aš esu įsitikinusi, kad jos nieko neduos. Pavyzdžiui, draudimas darbdaviui klausti, kiek asmuo uždirbo buvusioje darbovietėje. Darbdavio toks klausimas visai nedomina, jam įdomu, kiek žmogus dabar gauna. Todėl mane stebina, kad Europos Komisijoje sėdi moterėlės, siūlančios tokias smulkmenas, kurios nieko neduos. (...) Toks įspūdis, kad jos nesupranta tikrųjų atlyginimo atotrūkio priežasčių“, – mano profesorė.

Pašnekovės teigimu, siekiant kovoti su darbo užmokesčio atotrūkiu, visų pirma reikia sudaryti visas sąlygas moterims siekti profesinės karjeros.

„Pasižiūrėkite, Skandinavijoje daug dešimtmečių moterims sudarytos maksimaliai palankios sąlygos siekti profesinės karjeros. (...) Valstybė turėtų suteikti priemones moteriai eiti profesiniu keliu, jeigu ji šito nori. Žinoma, yra moterų, kurios orientuotos į šeimą ir daugiau nieko nenori. Joms irgi reikia sudaryti sąlygas, tačiau dauguma moterų orientuotos į profesinę karjerą.

Moterys yra labiau išsilavinusios nei vyrai, todėl joms reikia sudaryti visas sąlygas, kad pagimdžiusios galėtų dirbti, rašyti disertaciją. Tokie dalykai yra svarbūs, o ne tie, kuriuos surašė Ursula von der Leyen. Ir dar ji sako, kad čia jos politikos prioritetas. Tai koks čia prioritetas, jei ji nežino esminių problemos priežasčių? Man tai kelia juoką“, – stebisi profesorė.

Problema šalyje mažesnė, nei galima manyti?

Profesorė Ona Gražina Rakauskienė atkreipia dėmesį, kad moterys Lietuvoje uždirba mažiau dėl istoriškai susiklosčiusių mąstymo stereotipų. Joms taip pat tenka dirbti ūkio srityse, kuriose mažesni atlyginimai.

Be to, moterys ne tik uždirba mažiau, bet ir susiduria su dvigubo užimtumo problema. „Moteris dirba darbe ir dirba namų ūkio ekonomikoje. Jai tenka rūpintis senelių, vaikų priežiūra. Viskas ant jos pečių“, – aiškina mokslininkė.

Vis dėlto darbo užmokesčio atotrūkio problema tarp lyčių, profesorės teigimu, iš tikrųjų yra daug mažesnė, nei manome.

„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad tą patį darbą dirbančių skirtingų lyčių darbo užmokesčio atotrūkis yra kone perpus mažesnis ir siekia 7 proc. Čia ir yra tikroji diskriminacija pagal lytį. Tai yra visai neblogas paveikslas“, – aiškina Ona Gražina Rakauskienė.

Pas mus lyčių lygybės srityje pasiekti įspūdingi rezultatai. Pasikeitė mąstymo stereotipai. Kaip galima šito nepastebėti? Reikia būti aklam.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į Europos lyčių lygybės instituto vertinimą, esą Lietuva labai atsilieka lyčių lygybės srityje ir nuo 2005-ųjų nepadarė jokios pažangos. Tai, anot profesorės, nėra korektiška ir teisinga.

„Mes pačios atlikusios pastarąjį savo tyrimą nustebome. Lyčių lygybės srityje mūsų mąstymo stereotipai pasikeitė. Savivaldybių administracijų darbuotojai, darbdaviai pradėjo labai normaliai žiūrėti į lyčių lygybę. Tai mums buvo naujiena, nes anksčiau to nebuvo.

Atsimenu, prieš 20–30 metų, kai atlikdavome tyrimus apie lyčių lygybę, būdavome sutinkami su pašaipa, šypsena. Kas čia per problemos, buvo juokiamasi iš lyčių ekonomikos. Tai kėlė pašaipą, tačiau to nebėra. (...) Pas mus lyčių lygybės srityje pasiekti įspūdingi rezultatai. Pasikeitė mąstymo stereotipai. Kaip galima šito nepastebėti? Reikia būti aklam“, – sako mokslininkė.

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad lyčių nelygybės problemos neegzistuoja. Kaip pažymi mokslininkė, dažniausiai su tokia diskriminacija susiduria vyresnio amžiaus moterys, bet apie tai vis dar mažai kalbama.

Kai moteris sulaukia 50 metų, ji praktiškai stumiama iš darbo ir niekur negali įsidarbinti. O juk pati branda, moteris gali vadovauti.

„Kai moteris sulaukia 50 metų, ji praktiškai stumiama iš darbo ir niekur negali įsidarbinti. O juk pati branda, moteris gali vadovauti. Ir mūsų ministerijose išgrūdami puikūs specialistai. Ateina 55 metai, ir tuoj pat išgrūda. Vietoj jų ateina jaunimas, kuris nieko nežino, nieko nemoka. Pas mus yra pervertintas jaunimas, jiems reikia mokytis. O darbe tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonių turi būti pusiausvyra“, – sako profesorė.

Naujovė darbdaviams Nuo balandžio 1-osios: privalės skelbti vidutinį darbuotojų atlyginimą pagal lytį

Permainos – jau nuo balandžio

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė teigia, kad ministerija pritaria Europos Komisijos siekiamam tikslui, tačiau atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje jau veikia beveik visos pasiūlyme išvardytos priemonės.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nuo balandžio 1-osios, darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus ir iš jų 4 ar daugiau darbuotojai yra moterys arba vyrai, duomenys apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį bus viešai prieinami „Sodros“ atvirų duomenų portale.

Kaip LRT.lt pažymėjo „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, įmonėms nieko papildomai daryti nereikės, o „Sodra“ pati apskaičiuos atlyginimų vidurkius iš jau turimų duomenų.

E. Banienė taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar, remiantis Darbo kodeksu, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį, o darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.

„Be to, Valstybinė darbo inspekcija imasi tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Pavyzdžiui, atlieka patikrinimus įmonėse, siekdama nustatyti darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų priežastis“, – priemones, kaip kovojama su nevienodu apmokėjimu, vardija E. Banienė.

Socialiai atsakingos įmonės, anot specialistės, jau dabar papildomai imasi tam tikrų priemonių, kurios neprivalomos pagal teisės aktus, bet prisideda prie skirtumų mažinimo.

„Viena iš jų – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica. Koks pagrindinis matricos principas? Vykdant atlygio peržiūrą atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiu pareigybių lygiu yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingų lyčių darbuotojų“, – aiškina ministerijos atstovė.

Darbdaviai: darbo užmokestis turi priklausyti nuo įgūdžių, o ne nuo lyties

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis neneigia, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų egzistuoja, o tai, anot jo, lemia kultūriniai aspektai, susiję su vyro ir moters vaidmeniu visuomenėje.

„Ir tai ne taip greitai keičiasi. Kita vertus, tai, kad sutariame, jog tai yra problema, jau yra daug, o pokytis, įvykęs Lietuvoje, yra milžiniškas“, – sako A. Romanovskis.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje bus viešai skelbiama informacija apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkį darbovietėje, A. Romanovskis pažymi, kad gali kilti duomenų interpretavimo problemų.

„Visą laiką yra duomenų interpretavimo problema. Gali būti, kad dalį darbdavių tai paskatins atsakingiau vertinti informaciją ir paskatins darbuotojus, kurie ieško darbo, vertinti darbdavį.

Tačiau gali būti ir priešingas efektas, kadangi skaičius nebūtinai atspindės realią padėtį. Pavyzdžiui, gali būti darbovietė, kur moterų bus daugiau, o vyrų tik keli, tačiau jų pozicija darbe gali būti kitokia ir dėl to duomenys gali būti iškreipti. Tokie mechaniniai sprendimai nėra būtinas ar vienintelis sprendimas (kovoti su darbo užmokesčio atotrūkiu tarp lyčių, – LRT.lt)“, – sako verslo atstovas.

Žmogus, kuris geriau dirba, turi daugiau uždirbti, o lytis neturi būti kriterijus darbo užmokesčiui.

A. Romanovskis taip pat atkreipia dėmesį, kad privačiajame sektoriuje atlyginimas neretai priklauso nuo pasiektų rezultatų. Tuo metu valstybės tarnyboje atlyginimų politika priklauso ne nuo darbo rezultatų, o nuo darbo laiko, pareigų.

„Atsakydamas į jūsų klausimą, ar skirtingus rezultatus pasiekiantiems asmenims normalu mokėti tokį patį atlyginimą, galiu pasakyti, kad tai nėra nei efektyvu, nei teisinga. Žmogus, kuris geriau dirba, turi daugiau uždirbti, o lytis neturi būti kriterijus darbo užmokesčiui“, – mano A. Romanovskis.