Verslas

2021.03.07 22:09

Ūkininkai piktinasi planais naikinti lengvatą dyzelinui, ministerijos ramina, kad bus sukurtos alternatyvos

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.07 22:09

Ūkininkai nerimauja, kad panaikinus lengvatą dyzelinui, Europos Sąjungos rinkoje jie taps nekonkurencingi ir nebegalės parduoti produkcijos. Kai kuriems esą gali tekti ir atsisakyti verslo. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos teigia siūlančios alternatyvų degalų lengvatai, bet ūkininkų tai netenkina.

Šiose talpyklose dar likę dyzelino nuo rudens – pasak ūkiui vadovaujančio Andriaus Dimeikio – darbai laukuose turėtų prasidėti apie kovo vidurį. Ūkininko teigimu, jeigu šiems degalams būtų panaikinta dabar skiriama lengvata, išsiversti būtų itin sudėtinga.

Panorama. Kavinės jau ruošiasi pavasario sezonui (su vertimu į gestų k.)

„Našta labai pasijaustų, jeigu tokia, neduok Dieve, situacija pasikartotų kaip prieš tris metus. Buvo sausra, tai apie 100 hektarų dirbau žemės. tai mano visas pelnas buvo suvedus skolas ir pardavimus apie 7000 eurų man metų gale liko“, – pasakoja ūkininkas A. Dirmeikis.

Vyriausybės programoje numatyta iki 2024-ųjų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, kaip ir lengvatinį akcizą ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. Žemės ūkio ministerija teigia pasisakanti ne už akcizo degalams lengvatos mažinimą, bet norinti mažinti leidžiamo sunaudoti kompensuojamo dyzelino kiekį.

„Normos kiekio mažinimas yra perskaičiuojamas maksimalus leistinas įsigyti kiekis atsižvelgiant į auginamą kultūrą ar gyvulininkystės rūšį ar kitą veiklą žemės ūkyje“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos atstovė Aušra Šalugienė.

Panašiai skaičiuojama ir lengvata dyzeliui – jos dydis kiekvienam ūkiui priklauso nuo hektarų skaičiaus ir kas auginama. Todėl sumos svyruoja nuo 15 litrų už hektarą iki kelių šimtų.

Ūkininkų atstovai teigia nematantys jokio skirtumo tarp akcizo lengvatos ir įsigyjamų degalų kiekio mažinimo – žalą vertina taip pat.

„Skaičiai yra pakankamai negailestingi – skaičiuojam, kad vienam hektarui papildomai reikėtų išleisti apie 36 iki 4 eurų, tai palyginti, 2018–2019, kai buvo sudėtingi metai ir žemės ūkiui, buvo galima uždirbti apie 100–130 eurų už hektarą. Tai toks sprendimas tokiais metais lemtų pelno mažėjimą apie 40 procentų“, – teigia Grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas.

„Visa ES turi apsispręsti, nes mes nesame išskirtina šalis nuo ES ir turime priimti suderintus sprendimus. Ir beveik visos ES šalys naudoja lengvatas dyzelinui ir kitam iškastiniam kurui, ir mes negalime įšokti pirmieji ir sudaryti sunkesnes konkurencijos sąlygas savo maisto, žemės ūkio gamybai“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Aplinkos ministras svarsto, kad už žalingų gamtai išteklių naudojimą reikėtų mokėti visą kainą ir teigia, kad ūkininkų konkurencingumą reikėtų užtikrinti ne parūpinant pigius degalus, verčiau lengvatą suteikti grynaisiais.

„Vienas iš siūlomų variantų kad dyzelinas būtų vienas – nebūtų žymėto dyzelino, žemdirbiai piltų paprastą dyzeliną, o nuolaidą iš valstybės gautų grynais pinigais. Tokiu atveju sumažėtų noras naudoti papildomai, kas neišnaudojo, gal parduoda kur kokiam kaimynui ar logistikos bendrovei. Manau, kad ūkininkai gaudami prieigą prie pigaus kuro tikrai pagalvoja kaip čia maksimaliai išnaudoti kvotą. Bet jeigu kuras kainuotų kaip visiems, nebūtų motyvacijos jo naudoti papildomai, nes lengvata ateitų grynųjų pinigų pavidalu metų pabaigoje“, – teigia ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministro teigimu, per metus Lietuvoje sunaudojama per 300 milijonų litro dyzelino, penktadalis – žemės ūkio sektoriuje.

Populiariausi