Verslas

2021.03.06 08:49

Karantino pasekmės vyresnio amžiaus darbuotojams ne tokios skaudžios kaip tikėtasi, tačiau neabejojama – dalis jų į rinką nebegrįš

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.06 08:49

Ekonomistai sako, kad karantinas vyresnių žmonių padėtį darbo rinkoje pablogino mažiau nei prognozuota. Bet galutinis vaizdas dar esą nepasimatė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada ieškoti, kaip padaryti, kad priešpensinio amžiaus žmonės nebūtų atleidžiami. Pasak ekonomistų, paskatų reikės net ir pasibaigus pandemijai. Anot statistikų, daugiausia Lietuvoje yra 59-erių metų amžiaus gyventojų.

Vairuotojai – visada paklausūs. Bet net ir jų dabar – 12 tūkst. tarp visų registruotų bedarbių. Vairuotojas Alikas sako, kad jaunimo ūpą sėsti prie vairo numuša atlyginimai, kurie, jei ne vilkikas, gana kuklūs. O ir darbdaviui įtinka toli gražu ne visi.

„Va, vienas pažįstamas rado skelbimą, nuėjo, paskambino, sakė: „Kiek tau metų?“ Neatsimenu dabar, kiek jam metų buvo. Sakė: „O, per senas“. Neima“, – pasakoja vairuotojas.

Ekonomistai: karantinas vyresnių žmonių padėtį darbo rinkoje pablogino mažiau nei prognozuota

55-ių metų ir vyresnių registruotų bedarbių dabar yra beveik 70 tūkst., pagausėjimas per metus – 60 proc. Ekonomistai sako, skaičiai dideli, bet vis tiek labiau dėl karantino nukentėjo jaunimas. Nors bijota masinių atleidimų, kam pensija visai čia pat, ar kad jie patys mes darbus, saugodami sveikatą.

Bet tai nevirto realybe, pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Vienus vyresnius darbo rinkoje laiko prastovų subsidijos. Kiti – registruoti Užimtumo tarnyboje, nes yra, pavyzdžiui, smulkieji verslininkai, kurių veikla sustabdyta. Bet kiek vyresnių žmonių darbo rinkoje išliks vėliau, ekonomistas sako, pasimatys tik nuslūgus pandemijai.

„Kad jų nebegrįš, tai taip, labai tikėtina. Aišku, yra ir tos realios problemos, bet čia jos gal labiau susijusios su regionais, su tam tikromis įmonėmis. Nes irgi matome, kad, tarkime, tikrai smarkiai nukentėjo siuvimo sektorius. Tos prarastos darbo vietos, jos nesugrįš po karantino greičiausiai ir kaip tiems žmonėms susirasti kitą darbą, bus tų problemų“, – aiškina T. Povilauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada per šiemet surasti, kaip padaryti, kad vyresni žmonės nebūtų atleidžiami.

„Labai svarbus ir jautrus tas amžius priešpensinis. Kur mes suprantame, kad žmonės, jeigu netenka darbo po 50–60 metų, jiems būna daug sunkiau negu likusiai daliai persikvalifikuoti. Užtai mes ieškome priemonių. Prisipažįstu, šiai dienai dar neturime konkrečių, kaip paskatinti, kad jie neiškristų iš darbo vietos“, – nurodo viceministras Vytautas Šilinskas.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, dabar verslo atstovė Eglė Radišauskienė sako, kad vyresnius darbdaviai priimtų ir be paskatų, tik bėda, kad senjorai mažiau drąsūs mokytis naujų dalykų, be to, tai užima laiko.

„Kad jie dirbtų pagal darbo sutartis, tai tokiu atveju, manau, pirmiausia reikėtų diskusijas pradėti su verslu – kur tie žmonės galėtų dirbti, kokių kompetencijų reikia, kokias kompetencijas turi, kaip viską suderinti ir kaip juos integruoti į darbo rinką. Ir reikėtų, aišku, tų pačių vyresnio amžiaus žmonių pasiklausti, ko gi jie norėtų“, – teigia Verslo konfederacijos generalinė direktorė E. Radišauskienė.

Ekonomisto T. Povilausko teigimu, po pandemijos regionuose nebūtinai bus įmonių, kurios samdytų vyresnius žmones. Anot jo, visuomenei senstant, dominuojanti amžiaus grupė dabar šalyje – 59-erių metų. Reikia ieškoti, kas juos pačius skatintų imtis ko nors, iš ko jie galėtų pragyventi.

„Tų pagalbos formų, aišku, galima tikrai sugalvoti, bet vėl gi, sugrįžtame prie to, kad mes turime jaunimo nedarbą padidėjusį. Tai labai svarbu tą subalansuoti ir tokio lengvo sprendimo turbūt akivaizdu, kad nebus“, – mano jis.

Užimtumo tarnybos apklausti darbdaviai sako, kad šiemet jiems mažiau reikės darbuotojų, mažiau lėšų jie skirs atlyginimams. Beveik dešimtadalis įmonių prognozuoja atleidimus.