Verslas

2021.03.08 05:30

Už ES biudžeto tvarkymą atsakinga institucija: ko iš Lietuvos gali pasimokyti kitos ES narės ir ar bankai pasiruošę kitai krizei

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.03.08 05:30

Kovodama su COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais sunkumais Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) šalių. Iš Lietuvos kitos valstybės imti pavyzdį turėtų ir kalbant apie Kinijos investicijas, kurių dalis gali kelti grėsmę. Tokias išvadas daro Europos Audito Rūmų auditoriai. Vis dėlto, kaip LRT.lt sako Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, yra ir tokių sričių, kuriose pasitempti reikia pačiai Lietuvai.

Kaip LRT.lt tvirtina R. Šadžius, Lietuva kapitalo rinkose dar žengia pirmuosius žingsnius. Be to, matyti, kad neretai mažos įmonės finansavimo alternatyvų net neieško, todėl į kapitalo rinkas tiesiog neįsitraukia – finansavimo savo idėjoms jos dažnai puola ieškoti bankuose.

Pastariesiems, anot R. Šadžiaus, taip pat derėtų pasitempti. Nors šioje srityje Lietuva Audito Rūmų per daug nedomina – mūsų šalies bankų rinka gana maža, – Europos šalių bankų sistemai Rūmai turėjo kritinių pastabų.

Kilus krizei, pavyko priimti svarbių sprendimų

Paklaustas, kaip Audito Rūmai įvertino ES valstybių narių atsaką į COVID-19 pandemiją ir jos sukeltus ekonominius sunkumus, R. Šadžius atkreipia dėmesį, kad turbūt kiekviena krizė dažnai išnaudojama didelėms reformoms, todėl ir COVID-19 sukelta krizė – ne išimtis. COVID-19 paskatino ES priimti sprendimus dėl didelių ekonominės paramos paketų.

Pasak jo, svarbu, kad lėšos nebuvo iššvaistytos, o iš tikrųjų priimti sprendimai dėl tokių paramos paketų, kurie sudarytų galimybę įvykdyti šalių narių ekonomines reformas. „Labai sunkiai paprastai normaliu metu sekasi sutarti ES šalims, nors mes, 27 šalys, sudarome tą vieną sąjungą. Nėra paprasta susitarti, bet buvo parodyta, kad tai įmanoma“, – kalba R. Šadžius.

Jis priduria, kad kiekviena šalis taip pat priėmė nuostatas dėl savo taikomų paramos priemonių. Vis dėlto, pastebi R. Šadžius, buvo ir tokių sričių, kai tik kilus krizei gyventojai suprato, jog dėl jų ES sprendimų nepriima.

„Tai yra dalykas, kurį Europos piliečiai sužinojo staiga, netikėtai, – yra dalykų, kurie nėra harmonizuoti ES lygmeniu. ES dar galbūt turi tam tikrų funkcijų, agentūrą, kuri veikia Stokholme visuomenės sveikatos apsaugos srityje, bet asmens sveikatos apsaugos srityje, ligoninių funkcionavime, gydytojų darbe visos šalys yra visiškai suverenios. Čia buvo įdomu stebėti, kaip šalys susiorganizavo ir gana greitai atsirado to savanoriško bendradarbiavimo tarp valstybių pavyzdžių“, – sako R. Šadžius.

Kaip pavyzdį jis pateikia pacientų pervežimą iš vienos valstybės narės į kitą: „Niekas ypač tuo metu neuždavinėjo vieni kitiems klausimų, kaip per sienas taikoma sveikatos priežiūra bus apmokama, kaip mes atsiskaitysime. Tai iš tiesų buvo toks solidarumo pasireiškimas.“

Svarstoma kurti sveikatos sąjungą

Audituojant situaciją ir valstybių atsaką į sveikatos krizę, sako R. Šadžius, buvo rasta daug nuveiktų darbų, tačiau pastebėta ir trūkumų. Bene dėl didžiausio iš jų, sako pašnekovas, jau siūlomas sprendimas – kurti sveikatos sąjungą ES.

„Yra prasmė apie tai šnekėti, nes šita pandemija turi mus išmokyti šio to ir, matyt, šitokios bėdos nėra paskutinės ir dar ilgokai mes turėsime kartu, visos 27 šalys, su tuo dorotis. Ekonomikos srityje taip pat visos šalys priiminėjo savo sprendimus. Čia būtina pažymėti, kad ekonomikos srityje 27 Europos valstybės yra daug labiau integruotos ir turi daug daugiau bendrų taisyklių, kurių visos šalys privalo laikytis“, – akcentuoja R. Šadžius.

Čia auditoriai palygino, kiek kokia valstybė yra paskyrusi resursų nuo tiesioginės paramos išmokų iki garantijų. Anot R. Šadžiaus, Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių.

„Pagal priimtus sprendimus taikyti paramos priemones tikrai Lietuva atrodo labai neblogai Europos mastu. Sąžiningai reikia pažymėti, kad antra dalis tų priemonių – įgyvendinimas – susiduria su sunkumais. Tai ne vien Lietuvos problema. Ne Lietuvos sunkumai. Visose ES šalyse man yra tekę girdėti, kaip verslai skundžiasi, kad parama ne laiku pasiekia, kad galbūt ji ne visada tikslinga arba, kaip atrodytų tiems žmonėms, ne visada tuos pasiekia, kuriuos galbūt labiausiai reikėtų pasiekti“, – sako R. Šadžius.

„Bet tai yra normalu, nes tai yra unikalu, – priduria R. Šadžius. – Tai unikali praktika. Sakyčiau, kad šiuo požiūriu Lietuva tikrai neatrodo blogai. Ji tarp pirmaujančių šalių, kurios paskyrė savo labai brangius, sunkiai gaunamus resursus šiems tikslams.“

Bendrų sprendimų dėl socialinių sričių ES nepriima

R. Šadžius atkreipia dėmesį – socialinių sričių integracija yra neįvykusi. Kitaip tariant, ES valstybės narės nėra sutarusios dėl bendro socialinio modelio.

„Girdėjote, kad dabar vyksta diskusija dėl bendrų visoms šalims minimalios algos nustatymo principų, bet tai yra diskusijos. Šis dalykas turi dvi labai aiškias puses. Apie pirmą pusę galiu kalbėti, nes Europos auditoriai tai analizavo, bet antra pusė yra klausimai, kuriuos reikia užduoti šalies Vyriausybei ir šalies politikams“, – sako R. Šadžius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad valstybėms derėtų atkreipti dėmesį ir į skolos lygį bei jį išlaikyti kuo mažesnį. Jis akcentuoja, kad šalys, turėjusios didesnę skolą, dabar patiria ir didesnį ekonomikos smukimą, nei fiksuojamas vidurkis.

R. Šadžiaus vertinimu, čia taip pat reikėtų suvokti, kad „pinigų maišas nėra begalinis“, nepaisant to, kad daugeliui sričių reikalingas finansavimas. „Tai būtina daryti, tačiau man atrodo, kad gera pamoka yra (...), jog kiekvienas pasiskolintas euras vis dėlto būtų panaudojamas pačiu efektyviausiu būdu“, – sako R. Šadžius.

Jis primena, kad būtent prieš tai minėtą socialinę sritį kaip vieną iš prioritetų išskiria ir dabar EP pirmininkaujanti Portugalija.

„Čia keistis patirtimi, be abejo, galima. Kita vertus, yra sričių, kur galbūt to ne tik keitimosi patirtimi norėtųsi daugiau, bet ir realių teisinių veiksmų, pritaikant kiekvienos šalies teisinę sistemą prie bendrų europinių standartų. Čia paminėčiau kapitalų rinkas. Gal tai nėra labai populiari tema tarp paprastų žmonių“, – svarsto R. Šadžius.

Jis priduria, kad vis dėlto turėtų būti sudarytos galimybės Europos gyventojams įdarbinti savo pinigus, juos investuojant ir nepaisant valstybių sienų. „To kol kas dar toli gražu nėra pasiekta“, – sako R. Šadžius.

Mažos įmonės finansavimo alternatyvų dažnai nesidairo

Būtent kapitalo rinkas taip pat vertino ir Audito Rūmai, tačiau tai buvo daroma ne iš gyventojų, o iš mažų įmonių perspektyvos. Tai, kaip sako pašnekovas, dažnai yra tos įmonės, kurios turi idėją, bet nesugalvoja, iš kur gauti pinigų jai įgyvendinti.

„Žinoma, pats žodis „kapitalas“ turi neigiamą konotaciją. Antra vertus, pagalvokime paprastai – jeigu yra įmonė, kuri turi puikią idėją, ji paprastai mėgina šią idėją parodyti bankui ir iš jo paprašyti paskolos. Tačiau žmonija yra sugalvojusi daugybę kitokių būdų gauti finansavimą tai idėjai įgyvendinti. Pavyzdžiui, (ir Lietuvoje tai pažįstama, bet nėra populiaru) rizikos kapitalo investavimas, obligacijų išleidimas ir panašūs dalykai. Tai jau yra kapitalo rinka“, – sako R. Šadžius.

Jis pateikia pavyzdį – maža įmonė galėtų išleisti savo akcijas biržoje, jų pirktų paprasti piliečiai. Tokiu būdu būtų galima surinkti pinigų idėjai, kai bankas pasako, kad idėja per dag rizikinga ir pinigų jai dėl to nebus skirta.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį R. Šadžius, kapitalų rinkų geografija ES labai kontrastinga – kai kurios šalys smarkiai atitrūkusios į priekį, kitos savo kelią dar tik pradeda. Būtent prie pastarųjų priskiriama ir Lietuva.

„Mes pamatėme, kad Rytų Europos ir Pietų Europos šalys šiuo požiūriu yra šiek tiek atsilikusios. Žinoma, Vilniuje niekada nebus biržos, kuri konkuruotų net su tuo pačiu Dublinu. Bet mums reikia vis dėlto turėti instrumentus, kurie leistų ne vien iš banko pasiskolintus pinigus investuoti į savo geros, bet galbūt šiuo metu fantastiškos verslo idėjos įgyvendinimą“, – kalba R. Šadžius.

Smulkiųjų įmonių finansinis raštingumas – žemas

R. Šadžiaus teigimu, dar viena Lietuvoje pastebima bėda – smulkių įmonių, turinčių pačias įdomiausias idėjas ir galinčių jas įgyvendinti, finansinis raštingumas nėra pakankamas. Kitaip tariant, pačios bendrovės nežino, kokiomis galimybėmis jos gali pasinaudoti ir kt.

„Bet valstybės taip pat turi vaidmenį, kurį turi suvaidinti ir kuriant teisyną, ir plečiant finansinį tų įmonių akiratį“, – priduria pašnekovas.

Anot jo, šioje srityje būtų gerai turėti bendrą europinę sistemą, o ne 27 valstybėms kurti atskiras sistemas. Tai leistų, pavyzdžiui, įmonės obligacijas platinti ne tik savo šalyje, bet visos Europos Sąjungos rinkoje.

„Baltijos šalys yra įgyvendinusios bendro teisyno kūrimo projektą, kai trijose Baltijos šalyse buvo priimti trys įstatymai, kiekvienos šalies įstatymai, harmonizuoti tarpusavyje, padedant Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Rekomendavome EK tokiais pavyzdžiais sekti ir rūpintis būtent tomis dar neišsivysčiusiomis, sekliomis, kaip mes vadiname, kapitalo rinkomis“, – sako R. Šadžius.

Pasak jo, yra ir kita medalio pusė – atsiradus, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo metodams, privalu užtikrinti ir jų saugumą.

„Kas apgins pilietį, kuris savo uždirbtus pinigus investavo į šią platformą? Kas užtikrins, kad ši platforma veikia sąžiningai? Čia taip pat valstybės funkcija, viešojo sektoriaus funkcija ne pinigais prisidėti, bet būtent sureguliuoti taip, kad mechanizmas veiktų. Čia dar turime nueiti labai tolimą kelią“, – tvirtina R. Šadžius.

Kapitalų rinkų sąjunga, kaip projektas, buvo paskelbta dar 2015 m. Analizuodami situaciją auditoriai padarė išvadą, kad link ambicingo tikslo padaryti tik maži žingsneliai.

Galimai krizei bankai privalo ruoštis

Audito Rūmai taip pat analizavo ir jau paminėtus bankus, o tiksliau tai, kaip bankai pasirengę galimiems ekonominiams sunkumams ar krizei. Čia R. Šadžius pabrėžia – Lietuvos bankų rinkoje, lyginant su kitomis ES šalimis, nėra daug bankų. Dėl šios priežasties Lietuvos bankų rinka nėra labai įdomi. Audito Rūmai tyrė bankų sąjungą – Europos šalių bankinių sistemų visumą.

„Yra sugalvotas mechanizmas, kaip padėti tiems bankams, kurie susiduria su sunkumais, nes bėda ta, kad paprasta įmonė, susidūrusi su sunkumais, gali paprastai imti ir bankrutuoti. Bankai vykdo tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip atsiskaitymai, indėlių laikymas, įmonių kreditavimas. Taip paprasčiausiai jų uždaryti negalima“, – sako R. Šadžius.

Jis primena, kad per praėjusią 2008–2009 m. ekonominę krizę bankai taip pat buvo susidūrę su sunkumais ir tuomet buvo priimtas sprendimas jiems padėti, panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

„Paskui buvo sugalvota, kad bankai turėtų patys mokėti pinigus į bendrą pertvarkos fondą, nes vis tiek vienas ar kitas bankas kada nors susidurs su šiomis bėdomis, kad jam būtų galima padėti ne biudžeto lėšomis, ne mokesčių mokėtojų lėšomis, o bankų iš anksto sukauptomis lėšomis. Tam ir buvo sukurtas bendras Europos pertvarkos mechanizmas“, – primena R. Šadžius.

Pagrindo nerimauti nėra, bet bankams privalu imtis papildomų žingsnių

Audituodami šį mechanizmą Audito Rūmai turėjo kritinių pastabų dėl šio mechanizmo pasirengimo ir konkrečiai dėl to, kaip dabar veikiantys bankai tą „juodą dieną“ planuoja. Anot R. Šadžiaus, net sėkmingai šiuo metu veikiančiam bankui turi būti sudarytas toks planas.

„Tikrinome šių planų kokybę. Tie planai būtini, kad paskui būtų galima greitai priimti sprendimus, nes kuo greičiau pertvarkos sprendimas priimamas, tuo mažiau jis kainuoja, tuo mažiau nuostolių atsiranda ir galų gale žmonėms mažiau streso ir daugiau patogumo. Tai galima padaryti tik turint patikimą planą. Kol kas priėjome prie išvados, kad planų patikimumui užtikrinti reikalingi papildomi žingsniai“, – tvirtina R. Šadžius.

Jis priduria, kad pažanga, lyginant su 2008–2009 m. ekonomikos krize, yra: „Čia taip pat svarbu pastebėti, kad niekas nenori žmonių gąsdinti. Objektyviai pažiūrėjus į bankų sistemą, ES ir euro zonoje, kur veikia bankų sąjunga, šiuo metu nėra indikacijų, kad ten būtų kažkokių labai rimtų problemų, nes veikia būtent valstybės paramos schemos įmonėms, kurios turi sunkumų, kurios turi grąžinti paimtus kreditus. Valstybė blogiausiu atveju dalį tų kreditų garantuoja ir tai šiuo metu sudaro sąlygas nesitikėti labai rimtų avarijų bankiniame sektoriuje, bet bankinis sektorius turi būti pasiruošęs visada.“

„Šiuo metu pagrindo [nerimauti] nematome, nes žiūrima, kaip veikia tie valstybės paramos mechanizmai, kurie įjungti, kovojant su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis. Jeigu nebūtų valstybės paramos mechanizmų, visko galėtų nutikti. Įmonės, negaunančios pajamų, nelabai sugebėtų grąžinti kreditų“, – sako R. Šadžius.

Pusė investicijų iš Kinijos – iš valstybės valdomų įmonių

Dar viena Europos Audito Rūmų vertinta sritis – Kinijos investicijos. Kaip nurodo R. Šadžius, auditoriai pamatė, kad bendro šios srities suvokimo ES nėra.

„Didžiausia problema yra tai, kad maždaug pusė visų investicijų, pinigai, kurie investuojami ES, ateina iš Kinijos valdomų įmonių. Paprastai tariant – jeigu Kinija būtų ES nare, pagal ES teisę tai būtų pripažinta nesąžininga konkurencija, kai valstybės pajėgumai naudojami, konkuruojant rinkoje“, – sako. R. Šadžius.

Maždaug trečdalis valstybės valdomų investicijų iš Kinijos Europoje investuojama į kritinę strateginę infrastruktūrą, atkreipia dėmesį R. Šadžius. Anot jo, tai kelia daugybę rizikų, Audito Rūmų jos buvo susistemintos.

„Ypač akcentavome, kad toks valstybės valdomų įmonių dominavimas, investuojant į strateginę infrastruktūrą Europoje, gali sukurti įvairių problemų. Matome pavyzdžių, kaip tas kapitalas ateina į Afrikos šalis ir praktiškai valstybė, įkeitusi savo kritinę infrastruktūrą, nebesugeba užtikrinti investicijų grąžos ir tiesiog ją praranda Kinijos valstybės naudai“, – nurodo R. Šadžius.

Nors to, anot pašnekovo, negalima leisti Europoje, nereikia pamiršti, kad investicijos taip pat gali būti ir naudingos.

„Galime matyti tą kinišką drakoną kaip tokį baisų padarą ir visomis išgalėmis su juo kovoti. Antra vertus, nereikia pamiršti, kad tai yra pinigai, tai yra investicijos, o investicijų Europoje, oi, kaip trūksta. Dabar tos investicijos atnešamą naudą su keliamomis rizikomis turime daug geriau išmokti subalansuoti ir reikalingu atveju atsisakyti investicijos, kuri sukurtų per daug didelių rizikų“, – sako R. Šadžius.

Jo vertinimu, šiuolaikiniame pasaulyje nuo Kinijos, kaip ir nuo kitų kylančių ekonomikų, atsiriboti paprasčiausiai neįmanoma.

Lietuva – vienas iš pavyzdžių kitoms ES narėms

2020 m. pabaigoje tik 14 ES valstybių turėjo vidinius mechanizmus, kuriais naudojantis galima filtruoti investicijas. Lietuva – viena iš tokių šalių.

„Mes turime įstatymą, kuris reglamentuoja investavimą į strateginius objektus, strateginius sektorius pagal europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Į tai gali būti žiūrima kaip į geros praktikos pavyzdį ES mastu“, – tvirtina R. Šadžius.

Vertinant visas ES valstybes, sako R. Šadžius, Audito Rūmai mato iniciatyvos stoką iš EK: „Blogiausia, kai kiekvienas susikuria savo ginkliuką ir mėgina prieš šią ekonominę galimybę kovoti savo, vadinkime, namudiniais būdais. Mes pasigedome europinio atsako. Manau, kad jis ateis.“

Paklaustas, ką pandemijos akivaizdoje patartų ar ko palinkėtų Lietuvai, R. Šadžius siūlo atsižvelgti į savo praeitį ir ankstesnes patirtis.

„Manau, kad būtų svarbu Lietuvai prisiminti, kad per visą istoriją mes stengdavomės labai ūkiškai tvarkytis su tuo, ką turime. Lietuvis yra iš tų, kurie sunkiai pasiduoda suviliojami kažkokių fantastinių finansinių pasiūlymų. Todėl man atrodo, kad galėtume, ir labai palinkėčiau, kad kiekvieną euriuką, kurį mes dabar turime skolintis ar tarptautinėse rinkose, ar iš Europos mechanizmų, kad mes jį panaudotume pačiu geriausiu būdu – kad ne du, ne tris, o gal aštuonis ar dvylika kartų atmatavę kirptume“, – sako R. Šadžius.

Populiariausi