Seimas po svarstymo pritarė naujajam Darbo kodekso projektui. Už naują kodekso redakciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar du kartus.
Šis projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
Svarstymo metu buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai dėl darbo sutarties rūšių, terminuotų darbo sutarčių, darbo normų reglamentavimo, darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo užmokesčio, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, atlyginimo už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, poilsio laiko, taip pat dėl žalos atlyginimo, kolektyvinių darbo santykių, darbo ginčų ir kt.
Prie viso kodekso nuostatų svarstymo Seimas dar kartą grįš priėmimo metu.
Kiek anksčiau pranešta, kad Seimas, siekdamas dar pavasario sesijoje priimti liberalesnius darbo santykius ir „Sodros“ reformą įteisinantį socialinį modelį – naująjį Darbo kodeksą, į plenarinius posėdžius renkasi ir penktadieniais.
„Tikiuosi, kad Seimo plenariniame posėdyje užbaigsime Darbo kodekso pasiūlymų nagrinėjimą, nes visi pasiūlymai yra beveik išnagrinėti. Daugiau politinių partijų pasisako už tai, kad kodeksas yra vis labiau suderintas, subalansuotas, atitinka darbdavių ir dirbančiųjų lūkesčius“, – progresu džiaugiasi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Seimas tęsė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, kurio metu svarstytos parlamentarų pataisos dėl streikų ir jų organizavimo tvarkos.
Kodekso projekte numatyta, kad profesinės sąjungos ar jų organizacijos turėtų teisę organizuoti streiką trimis atvejais: kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą; kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų; kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo.
Streikas galėtų būti įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau kaip dvi valandas, arba tikrasis. Darbdavio lygmens streikui skelbti turėtų būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti turėtų būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.
Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turėtų būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką.
Darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei, pavyzdžiui, kai teikiamos sveikatos priežiūros, elektros energijos, vandens ir šilumos, dujų tiekimo paslaugos ir kt. Pagal svarstomą projektą būtų draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai.
Streike dalyvaujantiems darbuotojams nebūtų mokamas darbo užmokestis ir jie būtų atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Darbuotojai, dalyvavę žinomai neteisėtame streike, galėtų būti traukiami atsakomybėn.
Planuojama, kad jei naujasis kodeksas būtų priimtas iki vasaros, jis įsigaliotų nuo kitų metų.
Tačiau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė neatmeta, kad parlamentarai pavasario sesijoje gali ir nesuspėti priimti visų socialinio modelio įstatymų.
