Verslas

2021.03.04 15:12

Profsąjungos prezidentui išsakė savo lūkesčius, Nausėda ragina ruoštis karantino pabaigai – nebus lengva atsistoti ant kojų

atnaujinta 15.37
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.03.04 15:12

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinėmis sąjungomis aptarė geresnės darbuotojų apsaugos po karantino poreikį. Kaip nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tam, kokios priemonės bus taikomos pasibaigus karantinui, svarbu ruoštis jau dabar. Profesinės sąjungos savo ruožtu tvirtina pasigendančios konkrečių priemonių.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais pabrėžė, kad svarbu ne tik taikyti taiklesnes priemones, bet jau dabar numatyti priemones, kurios bus taikomos karantinui pasibaigus.

„Turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, kaip atrodys ekonomika po karantino, nes net ir sudarius galimybę veikti verslams, tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių. Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. (...) Labai svarbu atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jo teigimu, dėmesys turėtų būti atkreiptas į jaunimą, senjorus, neįgaliuosius. Taip pat jis nurodė, kad prezidentas teikia iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas.

Anot S. Krėpštos, taip pat buvo kalbėta, kaip paspartinti darbo vietų kūrimą. Kalbėdamas apie atsigavimo fondą, iš kurio Lietuvai bus skiriami ir finansiniai resursai, S. Krėpšta nurodė, kad bene svarbiausia, jog būtų kuriamos darbo vietos, nepamirštant ir prioritetinių tikslų, susijusių su žaliuoju kursu ir kitais ES prioritetais.

Prezidentas siūlo ir iniciatyva, kuria būtų siekiama paskatinti daug darbuotojų įdarbinančias, darbo vietas kuriančias įmones.

Jo teigimu, taip pat svarbu turėti priemonių, kurios užtikrintų ekonomikos atsigavimą ir pagerintų situaciją po karantino. „Jos turbūt būtų kitokio dizaino, kitokio pobūdžio“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Paklaustas apie tai, kaip vertina prielaidą, kad bedarbių skaičius Lietuvoje smarkiai galėjo išaugti dėl darbo paieškos išmokos, S. Krėpšta sutiko, kad netikslumų statistikoje gali būti.

„Taip, yra tam tikro galbūt triukšmo kai kuriuose rodikliuose, tačiau yra kitas nedarbo rodiklis, skaičiuojamas Statistikos departamento (...), kuris taip pat rodo suprastėjusią situaciją“, – sakė S. Krėpšta.

Jis pridūrė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas gali būti ne toks spartus, todėl reikalingos ir papildomos priemonės.

„Į tą situaciją prieš karantiną, nesiimdami papildomų priemonių, grįšime tik per kelerius metus“, – patikino S. Krėpšta.

I. Ruginienė: susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kai kurios taikomos priemonės ar kaip tik jų stoka kelia nerimą.

„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų – Europos atsigavimo priemonių planas, kurį, norime ar nenorime, turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Čia jaučiame nerimastingą žinutę, kad nesame to plano matę“ – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.

Ji pabrėžė, kad labai svarbu žinoti, kokios lėšos priemonėms numatytos ir kokios bus pačios priemonės.

„Bendro vaizdo nematome, laikas senka. Susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi“, – sakė I. Ruginienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad per pandemiją bene labiausiai nukentėjo moterys, tačiau, tikino I. Ruginienė, Vyriausybės priemonių plane joms numatytų priemonių nėra. „Manau, kad pats laikas susiimti ir atkreipti dėmesį“, – teigė I. Ruginienė.

Jos vertinimu, taip pat turėtų būti taikomos pagalbos priemonėms tiems žmonėms, kurie nedarbo draudimo išmokos negalėjo gauti, nes nespėjo sukaupti reikiamo stažo.

I. Ruginienė taip pat akcentavo, kad svarbu numatyti besitęsiančias priemones, kurios būtų taikomos pasibaigus karantinui. Jos siūlymu, derėtų įtvirtinti daugiau saugiklių, kurie užtikrintų, pavyzdžiui, darbo vietų išsaugojimą. Taip pat, anot I. Ruginienės, derėtų didesnį dėmesį skirti ir darbuotojų testavimui.

K. Juknis: stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

„Pastebėjome tokią paprastą smulkmeną, kad net Vyriausybės programoje nėra nė vieno žodžio, kuris vadintųsi „profesine sąjunga“. Tai toks savotiškas neigimas. Kažkokie stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti“, – sakė K. Juknis.

Jo teigimu, taip pat turėtų būti sustiprintas ir Trišalės tarybos darbas. K. Juknis atkreipė dėmesį ir į piktnaudžiavimą, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

K. Krupavičienė atkreipė dėmesį į dvi sritis

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu ypač reikalinga pagalba tiems sektoriams, kurie dar šiandien dirba.

Kaip pavyzdį ji pateikė paukštininkystės sektorių, kuris patiria konkurenciją dėl į Lietuvą įvežamos Lenkiškos paukštienos.

„Mūsų Vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio šiam sektoriui ir šiandien šis sektorius negali konkuruoti“, – tvirtino K. Krupavičienė.

Kaip antrą svarbų aspektą K. Krupavičienė nurodė aktyviąsias rinkos priemones: „Šiandien rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir gali pusę metų gauti rėmimą moterys virš 55 metų. Tačiau tarpas, pavyzdžiui, 40, 45 – jeigu šios moterys nori grįžti į darbo rinką, jos negauna jokios paramos. Tai reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti.“

Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu peržiūrėti nedarbo draudimą.