Verslas

2021.03.03 12:24

Mačiulis prabilo apie naujos krizės kontūrus: kainų augimas gali būti neišvengiamas

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.03.03 12:24

Centriniai bankai ir Vyriausybės gali išleisti infliacijos džiną, o vėliau gali tekti jį stabdyti. Todėl gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą, turėtų atminti, kad po penkerių metų palūkanos gali būti ne nulinės, o gerokai didesnės, nei buvo pastarąjį dešimtmetį, įspėja ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos verslo forumo konferencijoje dalyvavęs banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad pagal pandemijos žalą ekonomikai Lietuva susidūrė su bene mažiausiais nuostoliais. Lietuvos BVP nuosmukis 2020 m. siekė vos 0,8 proc., o euro zonos vidurkis buvo 6,8 proc. Tačiau humanitarinės pasekmės Lietuvai buvo daug didesnės.

„Jeigu pažiūrėtume į perviršines mirtis, tai pamatytume, kad esame viena blogiausių valstybių ES. Esame antroje vietoje pagal tai, kiek praėjusių metų pabaigoje buvo perviršinių mirčių. Jos net 78 proc. viršijo prieš tai buvusių 3 metų vidurkį.

Todėl čia pateikiamas labai aiškus atsakymas tiems, kurie nori skubėti į kirpyklas, skubėti gyventi. Ekonominių pasekmių turime labai mažai, o humanitarinės pasekmės, susijusios su mirtimis, kitų šalių kontekste yra labai didelės“, – sako N. Mačiulis.

Todėl, jo nuomone, ir toliau reikia tęsti karantiną, o apie atlaisvinimus kalbėti atsargiai. „Juo labiau kad ir antrosios pandemijos bangos įtaka ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį. Tuomet išlaidos gyventojams buvo sumažėjusios trečdaliu, o dabar jos yra sumažėjusios dešimtadaliu“, – pastebi ekonomistas.

Jeigu pažiūrėtume į perviršines mirtis, tai pamatytume, kad esame viena blogiausių valstybių ES.

N. Mačiulis

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad su sunkumais susiduria tik apie 10 proc. šalies ekonomikos, o kiti ekonomikos sektoriai netgi klesti.

„Pramonė yra ant bangos. Tai yra susiję su didele lietuviškų prekių paklausa ES ir kitose šalyse. Europos pramonė klesti. Vartotojai turi pinigų ir, negalėdami jų išleisti, negalėdami vartoti paslaugų, jie vartoja prekes. Todėl sunku įžvelgti ženklų, kurie rodytų antrąją recesiją arba antrą duobę Lietuvoje“, – sako jis.

Akcijų rinkoje formuojasi burbulai

N. Mačiulis pastebi, kad susidoroti su krize padėjo beprecedentis Vyriausybių skatinimas ir pinigų spausdinimas.

Dauguma valstybių krizės akivaizdoje auginosi skolas, tačiau dėl Lietuvos skolos, anot N. Mačiulio, jaudintis neverta, nes palūkanos yra labai žemos.

Centriniai bankai ne tik iki nulio ar žemiau nulio sumažino palūkanas, bet ir didino pinigų pasiūlą – spausdino pinigus tokiais tempais, kokių mes nematėme bent pusę amžiaus.

N. Mačiulis

„Nerimo nebuvo, nes centriniai bankai leido pasiskolinti visoms, net ir nelabai patikimoms Vyriausybėms, turinčioms dideles skolas. Centriniai bankai ne tik iki nulio ar žemiau nulio sumažino palūkanas, bet ir didino pinigų pasiūlą – spausdino pinigus tokiais tempais, kokių mes nematėme bent pusę amžiaus“, – stebėjosi ekonomistas.

Tačiau pinigų spausdinimas gali turėti šalutinių efektų ir jau dabar galima pastebėti pirmuosius to požymius.

„Finansų rinkose matome tai, kas nėra labai normalu ir kas sukels galvos skausmą ateityje. Nuosmukis akcijų rinkose truko trumpiau nei pandemija. Investuotojai, matydami pinigų spausdinimo tempus, turėjo milžinišką apetitą. Investavo ne ten, kur yra grąža, bet ten, kur yra didelė rizika. Kur buvo tikimasi ir svajojama apie astronominį pelnų ir pajamų augimą.

Todėl akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. (...) Žiūrėdami į daugelį elektromobilių gamintojų, kriptovaliutas, matome investuotojų paieškas kažkokios revoliucijos, remiantis labai nerealistinėmis prielaidomis. Tai dažnai yra daroma ir skolintais pinigais“, – teigia ekonomistas.

Jis pažymi, kad sunku prognozuoti, kada akcijų rinkos burbulas sprogs, tačiau kažkodėl šis faktas yra ignoruojamas.

„Esminis klausimas, kas sukels tolesnius svyravimus ir galimus burbulo sprogimus. Žinoma, tai bus susiję su palūkanų normų kėlimu. Ir tai gali būti susiję ne tik su centrinių bankų palūkanų normų kėlimu, o ir su pokyčiu obligacijų rinkose. Turime rekordiškai didelę dalį vertybinių skolos popierių, kurių pajamingumas yra neigiamas. Ketvirtadalis – apie 20 trilijonų eurų vertės išleistų skolos vertybinių popierių yra neigiamo pajamingumo. Investuodamas į tokius popierius susitaikai, kad grąža bus neigiama, o tai skatina investuoti į labai rizikingus aktyvus“, – sako ekonomistas.

Tai, anot jo, lėmė ir bitkoino pakilimą iš pelenų. N. Mačiulis sako, kad bitkoinas yra visiškai neproduktyvus ir pajamų negeneruojantis aktyvas, o jo kainos kilimas yra nulemtas žmonių, kurie bitkoiną nori pirkti už didesnę kainą.

„Tačiau taip nebus visada, nes priežiūros institucijos vis dažniau užsimena apie šio instrumento žalingą prigimtį ir panaudojimą“, – teigia ekonomistas.

Laukia infliacijos krizė?

Anot N. Mačiulio, dėl didžiulės pinigų pasiūlos galima tikėtis ir augančios infliacijos.

„Mes seniai matėme tokią kombinaciją, kada iš įvairių šaltinių ateina infliacijos spaudimas. Naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygmenį. Vario ir geležies kaina yra aukščiausia per pastaruosius penkerius metus, JTO kainų indeksas taip pat aukščiausias per daugiau nei penkerius metus. Kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės muša šešerių metų kainų rekordus. Transportavimo išlaidos jūrų konteineriais pasiekė rekordines aukštumas ir yra du kartus didesnės nei per pastaruosius penkerius metus“, – sako N. Mačiulis.

Tai, anot ekonomisto, yra veiksniai, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu tiek ES, tiek ir JAV.

„Dar prieš keletą mėnesių dalis ekonomistų nurašė infliacijos riziką dėl aiškios priežasties. Pastarąjį ketvirtį amžiaus infliacijos išsivysčiusiose valstybėse nebuvo. Kada matai tokį ilgą laikotarpį be infliacijos, tai susitaikai ir manai, kad galbūt jos ir nebus, todėl nėra čia ko bijoti“, – prisimena jis.

Dar vienas veiksnys, kuris, ekonomisto teigimu, tik paspartins kainų augimą, – didėjantys indėliai bankuose.

„Tai labai gerai matosi Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje. Per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei 20 proc., įmonių 40 proc. Gyventojai, neturėdami galimybių išleisti pinigus, juos sukaupė. Tačiau matydami pandemijos pabaigą juos išleis. Tai lems spartesnį ekonomikos augimą, kuris taip pat pavirs ir į didesnę infliaciją, turite jai pasiruošti“, – įspėjo ekonomistas.

Infliacijos krizės daugelis šalių laukia, sako N. Mačiulis. Valstybėms, kurios turi aukštą skolos lygį, tai gali būti išsigelbėjimo kelias, nes skolos našta mažės.

Kiekvienam sveika pasiskaičiuoti, kaip atrodytų finansiniai įsipareigojimai, jei tarpbankinės palūkanų normos padidėtų 2 procentiniais punktais po 3–4 metų.

N. Mačiulis

„Net centriniai bankai nori didesnės infliacijos ir netgi sako, kad neužteks, jog infliacija pakiltų iki 2,5–3 proc., nes ilgą laiką ji buvo žema. Yra labai aiškus signalas, kad artimiausius 2 metus niekas nestabdys tos infliacijos ir palūkanų šuolis šiais ar kitais metais yra mažai tikėtinas.“

Vis dėlto, ekonomistas įspėja, kad tas, kas turi skolų, pavyzdžiui, būsto paskolą, turėti atminti, kad po penkerių metų palūkanos gali būti ne nulinės, o gerokai didesnės, nei buvo pastarąjį dešimtmetį: „Todėl kiekvienam sveika pasiskaičiuoti, kaip atrodytų finansiniai įsipareigojimai, jei tarpbankinės palūkanų normos padidėtų 2 procentiniais punktais po 3–4 metų.“