Verslas

2021.03.02 11:14

Kreivys: parengėme naują metodiką dėl Astravo elektros, ją siūlysime Latvijai ir Estijai, bet jau rengiame ir B planą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.03.02 11:14

Lietuva parengė galimą metodiką, kuri bus siūloma Latvijai ir Estijai, tačiau taip pat rengiamas ir planas B, kuriuo būtų vadovaujamasi, jeigu sutarti su Baltijos valstybėmis nepavyktų, spaudos konferencijoje po Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisijos posėdžio antradienį teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Pristatėme naują galimą metodiką, jos pagrindinius principus. Ji šiandien buvo svarstyta komisijoje. Pagrindinis jos principas yra tai, kad elektra, kuria bus prekiaujama Baltijos šalių rinkose, jos patekimas galimas tik per Estijos ir Latvijos skerspjūvius, per Estijos ir Latvijos laidus. Tas, kas patenka į Latviją ir Estiją, tuo yra suprekiaujama. Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, neprekiaujama“, – teigė D. Kreivys.

Jo teigimu, dabartinė energetinė situacija gali atitolinti sinchronizacijos įgyvendinimą bei pažeidžia vadinamąjį antiastravinį įstatymą.

„Jau šiandien kreipėmės į komisiją, kad kuo skubiau būtų sušauktas trišalės Baltijos komisijos bendras posėdis, kuriame pateiksime ir diskutuosime dėl naujai pateiktos metodikos“, – teigė D. Kreivys.

Vis dėlto jis pridūrė, kad rengiamas ir antras planas, kuris būtų panaudotas, jeigu Baltijos valstybėms susitarti nepavyktų.

„Jeigu nepavyktų pasiekti trišalio susitarimo, tuo atveju Lietuva pasilieka galimybę pradėti taikyti B variante numatytas teisines ir technines priemones, kurios leistų įgyvendinti antiastravo įstatymą. Taigi turime variantą A, kurio ir sieksime, ir variantą tokį, kas būtų, jeigu pirmojo pasiekti nepavyktų“, – sakė D. Kreivys.

Kreivys: parengėme naują metodiką dėl Astravo elektros

Planas B nėra patvirtintas

Antrasis variantas, anot ministro, nėra patvirtintas, todėl dėl sutarimo šiuo klausimu tektų grįžti tiek į komisiją, tiek į Vyriausybę.

„Sėkmingos derybos, mano manymu ir komisijos pritarimu turėtų vykti iki birželio mėnesio galio, Joninių“, – nurodė D. Kreivys.

Plačiau apie tai, koks yra planas B, ministras nekomentavo. Paklaustas apie tai, kaip situaciją vertina Latvija, kuri anksčiau neigė, kad į Baltijos šalių rinką patenka baltarusiška elektra, D. Kreivys nurodė, kad Latvija situacijos nekomentuoja.

„Dėl Latvijos, šiandien Latvija nekomentuoja dėl kilmės, ar tai baltarusiška, ar kokia kita elektra. Tik užsimena, kad padidėjęs kiekis, reikšmingai padidėjęs kiekis – tris kartus – gali būti dėl atšalusio oro. Noriu pastebėti, (...) kad būtent su Astravo AE įjungimu ir jos galios padidinimu iki pilnos galios būtent tuomet ir išaugo visi srautai. Ne atvirkščiai“, – kalbėjo D. Kreivys.

Paprašytas patikslinti, kiek elektros energijos iš Baltarusijos šiuo metu patenka į Lietuvos rinką, D. Kreivys teigė tikslios informacijos pateikti negalintis.

„Labai tikslios detalios statistikos nevedame. (...) Matome labai aiškiai, kiekvieną dieną gauname analizę, kad ta elektra toliau teka, ji yra parduodama, šiek tiek srautai sumažėjo. Dalis srauto tekėdavo į Ukrainą, dabar Ukraina importą baigė“, – sakė D. Kreivys.

I. Šimonytė: matome riziką sinchronizacijos projektui

Premjerė Ingrind Šimonytė atkreipė dėmesį, kad komisija kuriuos tris sritis, tačiau šiandien buvo aptarta viena jų.

„Šiandien į pirmą savo posėdį susirinko komisija labai ilgu pavadinimu, bet trumpai įvardinant jos mandatą, tai yra trys pagrindiniai aspektai: sinchronizacijos projektas, kuris yra strateginis Lietuvos projektas, energetikos sistemos patikimumas bei nesaugių branduolinių elektrinių galimų grėsmių užkardymas“, – kalbėjo premjerė.

Jos teigimu, pirmasis posėdis buvo skirtas būtent Astravo atominei elektrinei aptarti.

„Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad praėjusios Vyriausybės kadencijos metu nebuvo sutarta dėl metodikos kuri atlieptų Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiantį Baltarusijos AE energijos pirkimą. Todėl buvo aptartos nuostatos, su kurios Lietuvos pusė ketina grįžti pas savo kolegas Latvijoje ir Estijoje ir siūlyti suderinti trišalius sprendimus, kurie leistų išspręsti kylančią problemą“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, dabartinė situacija kelia ne tik riziką dėl paties vadinamojo antiastravinio įstatymo nesilaikymo, bet ir dėl kitų sričių.

„Taip pat matome riziką ir sinchronizacijos projektui, kadangi įvyko tokia, galima sakyti, desinchronizacija – dalį vakarietiško, europietiško srauto pakeitė baltarusiškos AE elektra. Tai nėra tai, kas atitinka Lietuvos ar Europos Sąjungos interesus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Jos teigimu, nuo pat Vyriausybės darbo pradžios partneriams kaimyninėse valstybėse buvo indikuota, kad Lietuva prie šio klausimo dar norės grįžti. „Manome, kad diskusijos turi vykti. Pati apie tai kalbėjau su savo kolegomis premjerais“, – patvirtino I. Šimonytė.

Populiariausi