Verslas

2021.03.02 10:38

Antrasis karantinas neigiamai paveikė ne visų kišenes: labiausiai algos augo švietimo ir sveikatos priežiūros specialistams

atnaujinta 11.20
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.03.02 10:38

2020 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis popieriuje augo nuo 1 302 eurų (825 eurai į rankas) iki 1467 eurų (935 eurų į rankas). Labiausiai augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai, kurie padidėjo nuo 1 012 iki 1 369 eurų popieriuje, rodo „Sodros“ duomenys.

„Visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos praėjusių metų pabaigoje išaugo 13,3 proc. ir siekė 935 eurus į rankas“, – „Sodros“ spaudos konferencijoje antradienį pažymėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Antrąjį ketvirtį darbo pajamų augimą lėtino pendemija ir įvestas pirmasis karantinas. Tačiau trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį pajamos augo sparčiai, sako „Sodros“ specialistė.

„Didžiausią įtaką atlyginimų augimui turėjo minimalaus darbo užmokesčio didinimas, didinti atlyginimai mokytojams. Taip pat sveikatos priežiūros specialistams mokėti didesni priedai dėl didesnio krūvio“, – pažymi ji.

Iš viso 2020 m. vidutinės darbo pajamos augo 8 proc. (2019 m. pajamų augimas siekė 9 proc.).

K. Zitikytė atkreipia dėmesį, kad bene labiausiai atlyginimai, lyginant 2019 m. ir 2020 m. lapkritį, augo švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.

Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos praėjusiais metais augo 35 proc., nuo 1 012 iki 1 369 eurų popieriuje. Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams jos augo 25 proc., nuo 692 eurų iki 863 eurų, asmens priežiūros namuose darbuotojams augo 25 proc., nuo 586 iki 730 eurų ir asmens sveikatos priežiūros specialistams 24 proc., nuo 841 iki 1 041 eurų.

Tačiau atlyginimai 2020 m. augo ne visiems, o su didžiausiais nuostoliai susidūrė restoranų sektorius.

„Restoranų vadovų atlyginimai 2020 m. krito 12 proc. nuo 1025 iki 907 eurų, lažybų tarpininkų ir lošimo namų tarnautojų smuko 11 proc. nuo 811 iki 723 eurų, o virėjų pajamos smuko 2 proc. nuo 756 iki 744 eurų“, – sako K. Zitikytė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad didžiausios vidutinės pajamos pernai lapkritį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1 930 eurų, Vilniaus mieste – 1 683 eurus, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1 437 ir 1 393 eurus.

Mažiausios pajamos fiksuotos Kalvarijos savivaldybėje – 1 012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis buvo ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse, sako K. Zitikytė.

„Dešimtyje savivaldybių, kur darbo pajamos buvo pačios didžiausios, ten darbo pajamų augimas siekė apie 9,5 proc. Didžiausios pajamos išliko Vilniaus ir Neringos savivaldybėse. (...) 10 savivaldybių, kur pajamos yra mažiausios, pajamos augo sparčiau ir siekė 12 proc.“, – sako „Sodros“ atstovė.

Jos teigimu, savivaldybėse, kur fiksuotas mažesnis vidutinis darbo užmokestis, santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.

Apdraustųjų skaičius mažėjo

Nors pandemija nepadarė didelio neigiamo poveikio darbuotojų pajamoms, apdraustųjų skaičiui neigiamas poveikis buvo juntamas.

Metų pabaigoje apdraustųjų skaičius buvo 2 proc. arba 24 tūkst. mažesnis nei prieš metus.

„Būtent pirmasis karantinas apkarpė dirbančiųjų gretas (...), o ketvirtąjį ketvirtį, prasidėjus antrajam karantinui, apdraustųjų skaičius išliko stabilus ir didesnių kritimų nebuvo fiksuota. Tam įtakos galėjo turėti mokamos subsidijos už prastovas“, – teigia K. Zitikytė.

Savivaldybėse, kur darbo pajamos yra didžiausios, apdraustųjų skaičius arba išliko labai panašus praėjusių metų lygiui, arba nežymiai sumažėjo. Savivaldybėse, kur fiksuojamos mažiausios vidutinės pajamos, apdraustųjų skaičius sumažėjo labiausiai. Tai Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybės.

„Tačiau buvo ir tokių savivaldybių, kur apdraustųjų skaičius didėjo. Pavyzdžiui Palangos mieste, Klaipėdos ir Trakų rajone. Ten apdraustųjų skačius augo 4 proc.“, – sako „Sodros“ atstovė.

Antras karantinas darbo rinkai palankesnis

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per antrąjį karantiną nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko stabilus.

Anot K. Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.

Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.

Dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai.

„Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo Covid-19 liga, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis: mažiau darbuotojų kreipėsi ligos išmokų dėl vaikų, kurių kontaktinis ugdymas buvo apribotas, mažiau atleista darbuotų ir paskirta naujų nedarbo išmokų, o dirbančiųjų darbo pajamų augimas grįžo į ankstesnių metų lygį.

Tai rodo, kad antrasis karantinas paveikė mažiau ekonominės veiklos sektorių, buvome labiau pasiruošę antram karantinui, jam prasidėjus buvo mažiau nežinomybės, taigi besiblaškančios pandemijos bangos darbo rinkos nepaskandino“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Populiariausi