Verslas

2021.02.26 21:15

Prastovos nurėžia pensijas ir vaiko priežiūros išmokas: ministerija tikina situaciją žinanti

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.26 21:15

Kiekviena prastovos diena mažina ne tik dabartines dalies žmonių pajamas, bet ir būsimas. Ekspertų teigimu, po daugelio metų skaičiuojant senatvės pensiją svarbus bus kiekvienas centas. Bet daug labiau nei pensiją prastova nurėžia motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas tiems, kieno alga viršijo dabartinę subsidiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako situaciją puikiai žinanti ir dėl šeimų pajamų jau ėmėsi žingsnių.

Kol sporto klubų veikla įšaldyta, treneris Regimantas prasimankština lauke. Valdžia leidusi su vienu klientu dirbti gryname ore, bet, vyras sako, kolegoms prie minusinės temperatūros tai baigėsi blogai – visi peršalo. O ir dabar tebėra pavojinga.

„Neaišku, ar čia sveikatinasi save, ar trauma prisigaudysi, paslydęs kažkur tai“, – sako treneris R. Sinkevičius.

Prastovos nurėžia ateities pajamas: skaičiuojant senatvės pensiją, svarbus bus kiekvienas centas

Vilnietis jau du mėnesius išsiųstas į prastovą. Sako, labai sunku, likus be įprastų pajamų.

„Tos prastovos iš tikrųjų negelbsti žmonių. Žmonės turi įsipareigojimus, vienas dalykas. Prastovas, ką jie gauna, tai palyginti lašas jūroj, kiek reikia norint pragyventi“, – sako vyras.

Didžiausia subsidija į prastovą išsiųsto darbuotojo atlyginimui negali viršyti pusantros minimalios algos – tai yra 963 eurų popieriuje. Tiems, kas iki prastovos kas mėnesį uždirbdavo daugiau, mažėja ne tik dabartinės pajamos, bet ir ateities. Tarp jų – pensija.

„Mes bandėme modeliuoti šitą klausimą ir, kadangi skiriant pensiją vertinamos labai ilgo laikotarpio, per visą gyvenimą sumokėtas pensijų draudimo įmokos, tai draudžiamųjų pajamų pasikeitimas per tą trumpą laikotarpį, prastovų laikotarpį, reikšmingos įtakos pensijų dydžiui tikrai neturės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, pusmečio prastovos praradimas iki tol vidutinę algą gavusio žmogaus senatvės pensijai – beveik 7 eurai per metus. Jei žmogus dar kaupia II-oje pakopoje, sumažėjus pajamoms, mažėja ir privačiai atidedama suma, dėl to gali būti mažiau sukaupta.

„Negalime sakyti, kad šitie metai nereikšmingi. Šitie, šitie, o, kai jau ateis tas laikas, kai ateisim į pensiją, tai kas tada bus reikšminga? Bus viskas reikšminga“, – teigia Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Daug didesnis praradimas, buhalterių ir auditorių atstovės teigimu, šeimoms. Į jas nukrypo ir ministerijos žvilgsnis. Mat, apskaičiuojant tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokas, įeina ir prastovos laikas, nors iki jos žmonės gaudavo daugiau nei subsidija.

„Jeigu šitą periodą, trečdalį periodo sudaro prastovinis laikas, prastoviniai mėnesiai, kada buvo, kaip pavyzdys, mokama minimali alga, o darbuotojui gal įprastai alga buvo pusantro tūkstančio ar 2 tūkstančiai eurų, tai tokiu atveju jis labai stipriai pajaus“, – pabrėžia D. Čibirienė.

Ministrė M. Navickienė žada, kad bus siūlomas įstatymo projektas, keisiantis dabartinę tvarką.

„Mes skaičiuojame tą 4 proc. galimą sumažėjimą, jeigu žmogus buvo prastovose 28 d. Bet, jeigu jisai buvo ilgesnį laikotarpį prastovose, tai ta įtaka išmokoms būtų dar didesnė.

Todėl būtent ir siūlysime įstatymo projektu keisti dabartinę tvarką ta, kad ligos ir motinystės išmokos nesumažėtų“, – sako ministrė.

M. Navickienė sako, perskaičiuoti šias išmokas reikėtų maždaug 10-čiai tūkstančių žmonių. O, jeigu karantinas labai užsitęstų, galbūt grįžtų ir prie pensijų klausimo, nes prastovų įtaka joms didėtų.

Vilnietis Regimantas teigia neįsivaizduojąs, kokia situacija laukia ateity.

„Pasekmės bus liūdnos. Arba žmonės badaus, arba bandys galbūt kažkaip įstatymus apeidinėti, net neįsivaizduoju“, – sako jis.

Subsidijų iki dabar iš viso prašyta maždaug 300-ų tūkst. žmonių darbo užmokesčiui kompensuoti. Ekspertai sako, jeigu prastovos galo nematyti, žmogus gali ieškotis kito darbo. Sudaryti darbo sutartį su kitu darbdaviu leidžia teisės aktai.

Populiariausi