Verslas

2021.02.25 16:08

Padidinto pelno mokesčio bankams negana – aktyvų mokestis vėl grįžta į Seimą

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.02.25 16:08

Bankų aktyvų mokestis ir vėl grįžta į Seimą. Parlamentaras Česlavas Olševskis siūlo apmokestinti bankų ir draudimo įstaigų aktyvus, nes minimos įstaigos, anot jo, nuolat didina atliekamų operacijų įkainius savo klientams, didina paskolų palūkanas, o jų mokami pelno ir kapitalo mokesčiai yra itin žemi ir neproporcingi uždirbamam pelnui. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Č. Olševskis kartu su parlamentarėmis Rita Tamašuniene ir Beata Petkevič registravo Mokesčių administravimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama apmokestinti bankų ir draudimo įmonių aktyvus.

Įstatymo projekte numatoma, kad finansų įstaigų aktyvai, kurių suma yra didesnė kaip 100 mln. eurų ir draudimo įmonių aktyvai, kurių suma didesnė kaip 50 mln. eurų, būtų apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu tarifu.

Tai identiškas pasiūlymas, kurį Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga teikė dar 2016 m.

Pažymima, kad iš apmokestinamos sumos būtų išskaičiuota suma, kurią mokesčio mokėtojas investavo į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius, taip pat padidino nuosavas lėšas.

Komercinio banko aktyvai – tai grynųjų ir negrynųjų piniginių lėšų bei vertybinių popierių, į kuriuos buvo investuotos banko piniginės lėšos, suma.

Projekto tikslas – didinti biudžeto pajamas

Kaip nurodoma įstatymo aiškinamajame rašte, Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos ir bankai nuolat didina atliekamų operacijų įkainius savo klientams, didina paskolų palūkanas, apriboja bei apmokestina Lietuvos žmonių priėjimą prie savo pinigų, o prie valstybės išlaikymo mokesčiais prisideda menkai.

„Projekto tikslas yra papildomos valstybės biudžeto pajamos, kuriomis būtų finansuojamos išlaidos socialinėms reikmėms (išmokoms vaikams, Šeimos kortelės projekto vystymui, pensijų didinimui ir kitiems valstybės poreikiams tenkinti). Projektu siekiama užtikrinti didesnį nei iki šiol finansų institucijų prisidėjimą prie šalies biudžeto pajamų“, – rašoma aiškinamajame įstatymo rašte.

Taip pat pažymima, kad panašaus pobūdžio mokestis finansų institucijoms jau seniai galioja kituose Europos šalyse: Didžiojoje Britanijoje nuo 2011 metų, Vengrijoje nuo 2010 m., Portugalijoje nuo 2011 m. Prancūzijoje nuo 2011 m. Švedijoje nuo 2008 m.

Įstatymo projekto teikėjo Č. Olševskio pasiteiravus, ar toks pasiūlymas neatbaidys naujų finansų rinkų dalyvių kurtis Lietuvoje, politikas aiškaus atsakymo nepateikė.

Sunku kalbėti, nes nesu finansistas, o politikas.

Č. Olševskis.

„Sunku kalbėti, nes nesu finansistas, o politikas. Tačiau baisu negali būti. Siūlymas yra geras, visada jį galima svarstyti. (...) Tikslas yra labai neblogas. Politikas visada teikia siūlymą, yra specialistai bankų srities, teisininkai... Svarbiausia, kad būtų noras įsigilinti į pasiūlymą ir priimti sprendimą, kad nauda būtų visiems“, – kalbėjo Č. Olševskis.

Jis teigė nežinantis, kiek planuojama surinkti lėšų iš tokio mokesčio, tačiau anksčiau LLRA-KŠS yra skelbusi, kad įvedus banktų aktyvų mokestį į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.

Č. Olševskio pasiteiravus, ar dabartinis jo pasiūlymas yra identiškas ankstesniems LLRA-KŠS siūlymams apmokestinti bankų aktyvus, jis teigė, kad to dar nežino, nes reikia įsigilinti į informaciją.

„Sunku man dabar sakyti, gal yra ten skirtumų. Man kol kas jie dar nėra žinomi. Reikėtų įsigilinti smulkiau ir žinoti tą informaciją“, – sakė Č. Olševskis.

LRT.lt primena, kad LLRA-KŠS frakcijos nariai identišką pasiūlymą apmokestinti bankų aktyvus teikė dar 2016 m. 2019 m. rudenį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis taip pat registravo panašų siūlymą.

Tą kartą jis siūlė 0,03 proc. mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų.

Nors tokiam siūlymui pritarta nebuvo, Seimas 2019 m. gale nuo 15 iki 20 proc. padidino pelno mokestį bankams.

Tai lėmė, kad keturi didžiausi šalyje veikiantys bankai 2020 m. VMI sumokėjo 139,6 mln. eurų – 45,7 proc. daugiau nei 2019 m. (95,8 mln. eurų).

Daugiausia iš Lietuvoje veikiančių bankų į VMI sąskaitą 2020 m. sumokėjo bankas SEB – 56,7 mln. eurų, t. y. 57,5 proc. daugiau nei 2019 m. (36 mln. eurų).

Bankas „Swedbank“ sumokėjo 46,9 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei 2019 m. (38,1 mln. eurų), bankas „Luminor“ – 21,5 mln. eurų, arba net 80,6 proc. daugiau nei 2019 m. (11,9 mln. eurų), Šiaulių bankas – 14,2 mln. eurų, arba 46,3 proc. daugiau nei 2019 m. (9,7 mln. eurų).

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė LRT.lt teigė, kad Seimui nutarus svarstyti projekte siūlomus mokestinius sprendimus, LBA bus pasirengę dalyvauti diskusijoje ir pateikti savo ekspertines įžvalgas.