Verslas

2021.02.24 09:44

Seimo komitete – ginčai dėl bankų įkainių: naudojasi ribota konkurencija siekdami uždirbti iš Lietuvos verslo?

atnaujinta 09.52
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.02.24 09:44

Nors bankų įkainiai šalies vartotojams yra vieni mažiausių tarp Baltijos šalių, įkainiai verslui yra didesni nei kaimyninėse šalyse, rodo Lietuvos banko duomenys. 

„Turime pakankamai konkurencingą situaciją su įkainiais vartotojams, bet su įkainiais verslui bankinių paslaugų turime problemų. Matome, kad eilėje segmentų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse šalyse. Kalbu ne tik apie Latvija ir Estiją, bet ir Lenkiją“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Matome, kad eilėje segmentų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse šalyse. Kalbu ne tik apie Latvija ir Estiją, bet ir Lenkiją.

Jo teigimu, komiteto tikslas nėra demonizuoti Lietuvoje veikiančių bankų, tačiau jų įkainiai turėtų būti skaidrūs.

„Bankai ir toliau darys tai, ką jie daro geriausiai, naudosis esama ribotos konkurencijos galimybė siekdami uždirbti iš Lietuvos vartotojų. Galime pykti, bet vienintelis būdas yra pritraukti daugiau rinkos dalyvių“, – tikina M. Majauskas.

Jo teigimu, jeigu lygintume banko „Luminor“ paslaugų kainas verslui, tai pervedimai į kitą banką arba pervedimai banko viduje Lietuvoje yra brangesni nei Latvijoje, Estijoje

„Jeigu rinkų dydžiai panašūs, reguliacinė aplinka panaši, infrastruktūra panaši, kas galėtų paaiškinti kartais tokius reikšmingus skirtumus?“ – klausia M. Majauskas.

Bankai ir toliau darys tai, ką jie daro geriausiai, naudosis esama ribotos konkurencijos galimybė siekdami uždirbti iš Lietuvos vartotojų.

Bankų įkainiai verslui – didžiausi Baltijos šalyse

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigia, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelningumas mažėja, bet jis vis dar išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

„Kas yra rekordiškai didelis rodiklis, tai yra padengimas likvidžiu turtu, kurio minimumas yra 100 proc. Šiuo metu jis yra 8 kartus didesnis nei minimumas. Jis rodo, kad bankų sektorius yra perteklinio likvidumo situacijoje“, – sako M. Jurgilas.

M. Majauskas paaiškino, kad tai reiškia, jog bankai turi daug laisvų lėšų, kurių laikymas kainuoja, o negalėdami šių pinigų paskolinti ir uždirbti iš palūkanų, bankai galimai didina paslaugų įkainius.

Kalbėdamas apie bankų paslaugų įkainių kainas, Lietuvos banko atstovas pažymi, kad bankinių paslaugų krepšelio kaina svyruoja nuo to, kokio dydžio krepšelis yra pasirenkamas, tačiau tokių paslaugų kaina Lietuvoje yra viena mažiausių.

Pavyzdžiui, Lietuvoje šis krepšelis svyruoja nuo 0,9 iki 2 eurų, Latvijoje ši kaina svyruoja nuo kiek daugiau nei 1 euro iki kiek daugiau nei 3 eurų, Estijoje nuo 1 iki kiek daugiau nei 4 eurų.

Tačiau įkainiai verslui jau yra daug didesni. Mažiausio plano verslui kaina Lietuvoje siekia 4,5–12 eurų per mėnesį. Tuo metu Estijoje tokio krepšelio kaina 3–7 eurai, Latvijoje 7–10 eurų, Švedijoje – 7 arba 9 eurus.

M. Jurgilo teigimu, verslo atstovai gali rinktis ir pigesnes paslaugas teikiančias finansų įstaigas, nes jų Lietuvoje yra 786, tačiau nesirenka.

„Bankines paslaugas mes renkamės pagal paketą. Todėl kyla klausimas, ar vartotojams (verslo – LRT) iš tiesų tai yra taip svarbu (kaina – LRT), kad jie rinktųsi pagal mokėjimo paslaugų kainodarą, o ne pagal tai, kur jie gaus kitas bankines paslaugas jiems tinkama kaina ir kokybe. Galima būtų rinkos dalyvius paskatinti nesieti paslaugų, tačiau esu linkęs abejoti, ar vartotojai susidarys savo paslaugų krepšelį iš skirtingų rinkos dalyvių“, – svarsto M. Jurgilas.

Lietuvos banko atstovas pažymi, kad nežiūrint bankinių paslaugų kainų, svarbi ir paslaugų vartotojų nuomonė, todėl Lietuvos bankas praėjusiais metais atliko verslo atstovų pasitenkinimo bankų paslaugomis tyrimą.

„Visi rodikliai, lyginant su 2019 m., rodo bankinių paslaugų pagerėjimą“, – pastebi M. Jurgilas.

Vis dėlto jis priduria, kad labiausiai Lietuvos verslo atstovų netenkina bakinių paslaugų kainos: „Bet čia reiktų klausti kodėl, ar dėl sunkėjančios ekonominės situacijos, ar dėl pasikeitusios kainodaros“, – svarstė jis.

2 iš 3 bankų jau iškėlė holdingus iš Lietuvos

M. Jurgilas teigia, kad bankai, kaip ir bet kuris kitas verslas, Lietuvoje veikia rinkos sąlygomis, tačiau pripažįsta, kad finansinių paslaugų rinka yra maža ir koncentruota, todėl nauji rinkos dalyviai yra labai laukiami.

„Vienas iš rinkos dalyvius (ir bankus) pritraukiančių elementų yra stabili politinė aplinka ir eliminuotas netikėtumo „faktorius“. Situacija dabar yra tokia, kad 2 iš 3 didžiųjų bankų veikia arba greitai veiks holdingų pagrindu iš Latvijos ir Estijos. Kokius signalus mes siunčiame potencialiems naujiems investuotojams demonizuodami vieną verslo sektorių?“ – klausia M. Jurgilas.

Jo teigimu, sprendimų priėmėjai, šiuo atveju – politikai, siekdami naudos valstybei ir visiems gyventojams, turėtų žiūrėti toliau negu vienadienis populiarumas ir siekis patikti rinkėjams.

„Taigi norėtume, kad ir bankų įkainių klausimas nebūtų ištraukiamas be konteksto, o situacija būtų nagrinėjama iš esmės, atsižvelgiant į bendrą ekonomikos būklę ir tendencijas“, – pažymi M. Jurgilas.

Butkevičius: bankai veikia nelanksčiai

Seimo nario Algirdo Butkevičiaus nuomone, komerciniai bankai, verslo atžvilgiu, Lietuvoje veikia nelanksčiai.

„Užsienio investuotojų atsiliepimas yra blogas arba neigiamas. Smulkiųjų verslininkų atsiliepimai apie bankus taip pat yra neigiami“, – sako jis.

A. Butkevičiaus teigimu, norint atsidaryti banko sąskaitą verslo subjektui, reikia pereiti kančių kelius, pateikti įvairius perteklinius dokumentus.

„Jeigu yra vykdomi verslo ryšiai su Vidurio Azijos šalimis, Rusija, Kinija, tai reikia pereiti kančių kelius. Keletą mėnesių reikia aiškintis, koks verslas ten yra vykdomas. O kada paprašoma banko pateikti dokumentus, kokiu pagrindu tokie reikalavimai keliami, bankai tada sako, kad jei nenorima pateikti dokumentų, galima eiti lauk į kitą banką.

Verslininkas pasakojo, kad prieš 2 metus turėjo pasirašęs gerą kontraktą su Irane esančia kompanija. Tačiau jam buvo pasakyta, arba tu nutrauki verslą... Ir jus turėjo nutraukti verslą, nors jis su tuo banku bendradarbiauja jau 15 metų. Praėjusią savaitę kitas verslininkas pasakojo, kad su įmone Rusijoje dirba jau 20 metų, bet bankas pareikalavo pateikti papildomus dokumentus. Toks yra bankų požiūris Lietuvoje į verslą“, – piktinosi A. Butkevičius.

Populiariausi