Verslas

2021.02.25 05:30

Bedarbių skaičiui augant, darbdaviai negali atsistebėti – dar niekada nebuvo taip sunku rasti darbuotojų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.02.25 05:30

Nedarbui šalyje augant, o laisvų darbo vietų skaičiui per pastarąjį mėnesį sumažėjus perpus darbdavių atstovas Danas Arlauskas tikina, kad žmonės nenori dirbti nekvalifikuoto darbo: „Jie įdomiai mąsto, sako, kad nori palaukti, nes valdžia niekur nesidės, turės duoti pašalpas, o mums pragyvenimui užtenka.“

„Nedarbo lygis Lietuvoje yra keliantis nerimą, ypač jaunimo užimtumo situacija“, – dar praėjusią savaitę sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų gruodį nedarbo lygis šalyje siekė 10,6 proc. (registruotas nedarbas – 16,4 proc.), kai vidutinis nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo 7,5 proc. Didesnis nedarbo lygis nei Lietuvoje fiksuotas tik Ispanijoje 16,1 proc. ir Graikijoje 16,5 proc. (2020 metų lapkričio mėnesio duomenys).

Didžiausias nedarbas Lietuvoje fiksuojamas tarp jaunimo. Čia nedarbo lygis, 2020 metų gruodžio duomenimis, siekė net 30,9 proc.

Laisvų darbo vietų – rekordiškai mažai

Nors dar prieš pusmetį kai kurie ekonomistai tikino, kad 200 eurų darbo paieškos išmoka neskatina žmonių įsidarbinti, o laisvų darbo vietų skaičius siekia rekordines aukštumas, regis, viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Darbo paieškos išmoką gali gauti daug mažesnis žmonių ratas (2021 m. sausį 38 tūkst. asmenų gavo išmoką, kai 2020 m. gruodį – 256 tūkst.), o laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo perpus. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu tarnyboje registruota tik 11 tūkst. laisvų darbo vietų (sausį – 20,7 tūkst.), todėl į vieną darbo vietą pretenduoja bent 12 bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, 2020-ųjų paskutinį ketvirtį taip pat buvo registruota tik 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai bene prasčiausias rodiklis per penkerius metus.

Nedžiugina ir siūlomi atlyginimai. Kaip informuoja Užimtumo tarnyba, minimalus ir 10 proc. didesnis darbo užmokestis (642–706 eurai popieriuje, arba 468–504 eurai į rankas) siūlomas 27 proc. registruotų laisvų darbo vietų.

Daugiau nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje, t. y. daugiau nei 1 444 eurai popieriuje (924 į rankas), – 10 proc. registruotų laisvų darbo vietų, o bendras atlyginimų vidurkis – 1 011 eurų popieriuje (678 eurai į rankas).

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad susirasti darbą šiuo metu išties sunku, o ir kai kurie darbai ar siūlomi atlyginimai nebūtinai patrauklūs darbuotojams.

Yra ir tokių pasiūlymų, kai registruojama laisva darbo vieta, bet kada kreipiasi žmogus, jam pasiūloma išsiimti verslo liudijimą ir mokėti komisinį nuo sužvejotų klientų.

„Kai kurios darbo vietos gali būti ir nepriimtinos, nes nepatogios. Pavyzdžiui, kokiame nors miestelyje yra vaikų centras, kur reikalingas logopedas ketvirčiui etato. Logopedas iš Vilniaus ar Kauno nevažinės dėl ketvirčio etato. Yra ir tokių pasiūlymų, kai registruojama laisva darbo vieta, bet kada kreipiasi žmogus, jam pasiūloma išsiimti verslo liudijimą ir mokėti komisinį nuo sužvejotų klientų, darbo tikslais naudoti nuosavą automobilį ir panašiai“, – aiškina profesorius.

Darbdavių atstovas: žmonės neina dirbti

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas D. Arlauskas tvirtina, kad rasti kvalifikuotų darbuotojų dar niekada nebuvo taip sunku. Nors nekvalifikuotos darbo jėgos yra, tokie žmonės nenori dirbti.

Jie įdomiai mąsto, sako, kad nori palaukti, nes valdžia niekur nesidės, turės duoti pašalpas, o mums pragyvenimui užtenka.

D. Arlauskas

„Kadangi aš pats esu iš regiono ir komunikuoju su kolegomis aplink, jie sako, kad dar niekada nebuvo tokios situacijos, kad žmonės nenorėtų eiti dirbti nekvalifikuoto darbo. Jie įdomiai mąsto, sako, kad nori palaukti, nes valdžia niekur nesidės, turės duoti pašalpas, o mums pragyvenimui užtenka. Susiduriame su įdomiu fenomenu – yra didelė dalis darbingo amžiaus žmonių, kuriems nereikia didesnio atlyginimo. Jie įprato, jiems svarbu, kad turi laiko ar televizorių pažiūrėti, ar prie upelio kažką“, – sako darbdavių atstovas.

Aiškindamas didesnį nei ES nedarbą D. Arlauskas tikina, kad Lietuvoje daug mažos pridėtinės vertės verslo įmonių, o joms susidoroti su finansiniais sunkumais daug sunkiau, todėl ir nedarbas didesnis. Tačiau blogiausia, anot verslo atstovo, dar priešaky.

„Vasarą baigsis visi mokesčių atidėjimai, o jų yra apie milijardas eurų. Yra klausimas, į kurį dar niekas negali atsakyti, bet aš spėju, kad bus dar daugiau bankrotų. Aš čia didelės tragedijos nedarau, tačiau tragedija gali būti verslams, kurie užsidarys, žmonėms, kurie liks be pajamų. Ilgainiui atsiras naujų darbuotojų, verslo idėjų poreikis, bet praeis 3–5 metai. O šie ir kiti metai, aš manau, bus labai dramatiški“, – įspėja D. Arlauskas.

Jo manymu, prie didesnio nedarbo galėjo prisidėti ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas.

„Praėjusių metų rudenį Trišalėje taryboje kalbėjau, kad neskubėtume didinti minimalios algos, kadangi ekonomikos nuosmukis bus nemažas ir tai gali lemti didesnį nedarbą.

Esame paribio valstybė ir blogi santykiai su kaimynais neprisideda, nes mes negalime nei su Rusija, nei su Baltarusija...

D. Arlauskas

Priežasčių (kas lėmė didesnį nei ES nedarbą, – LRT.lt) yra įvairių ir, kai jos susideda į pintinę, ji tampa per sunki. Nesakyčiau, kad yra viena priežastis. Jos yra kelios. Pavyzdžiui, nemodernios darbo vietos, minimalios mėnesinės algos didinimas. Taip pat esame paribio valstybė ir blogi santykiai su kaimynais neprisideda, nes mes negalime nei su Rusija, nei su Baltarusija...“ – svarsto D. Arlauskas.

Situacija nėra tragiška

Vilniaus universiteto socialinės politikos mokslininkė Jekaterina Navickė tikina, kad išaugęs nedarbas, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, kelia nerimą, tačiau situacija nėra tragiška.

„Jeigu lygintume su nedarbo dinamika per 2008 metų finansų krizę ir 2000-ųjų Rusijos krizę, valdyti nedarbą sekasi neblogai. Jeigu praėjusių krizių dinamika būtų perkelta į dabartinę, nedarbas turėtų siekti apie 20 proc. Taip nėra dėl valstybės taikomų pagalbos mechanizmų“, – sako mokslininkė.

J. Navickės teigimu, šiuo metu skatinti žmones įsidarbinti būtų sunku, nes dalis verslų yra uždaryti. Todėl reikia taikyti priemones, kurios padėtų lengviau išgyventi sunkų laikotarpį bedarbiams, iš kurių tik apie 30 proc. gauna nedarbo draudimo išmokas.

Viena tokių priemonių praėjusiais metais buvo darbo paieškos išmoka, kuri užtikrino 200 eurų per mėnesį pajamas nedarbo draudimo išmokos negaunantiems asmenimis. Nors ir kritikuota, anot mokslininkės, išmoka pasiteisino, nes 70 proc. lėšų gavo žemiau skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Siūlo lengvinti sąlygas nedarbo išmokai gauti

Nors darbo paieškos išmoka po Naujųjų buvo atnaujinta, ją gali gauti daug mažiau bedarbių. Todėl, anot J. Navickės, reikėtų lengvinti sąlygas, leidžiančias gauti nedarbo draudimo išmoką.

„Norint ją gauti reikia išdirbti bent 12 mėnesių per 30 mėnesių laikotarpį. Šitą laikotarpį būtų galima trumpinti. Taip pat būtų galima ilginti išmokos mokėjimo trukmę, kuri šiuo metu yra 9 mėnesiai. Vertinant ES kontekste, tai nėra daug.

Daug kas sakys, kad tai skatins žmones nedirbti ir sėdėti ant sofos, tačiau šią bėdą būtų galima spręsti įvedant automatinį stabilizavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, kada nedarbas yra aukštas ir žmonės negali susirasti darbo, tokiu metu automatiškai būtų taikomi lengvesni reikalavimai nedarbo draudimo išmokai gauti“, – siūlo ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra teigusi, kad jau dabar iš socialinio nedarbo draudimo surenkama apie 60 mln. eurų mažiau, negu išmokama, todėl reikėtų svarstyti, iš kur gauti tam lėšų.

„Šiuo metu nedarbo draudimas yra deficitinė eilutė „Sodrai“, tačiau taip yra todėl, kad dabar yra krizė. Tačiau reikia prisiminti, kad buvo ekonominio pakilimo laikotarpiai, kai nedarbas buvo labai žemas, o įmokos tokios pačios. Žinoma, „Sodra“ nekaupia tų lėšų ir jas perskirsto, tačiau neteisinga sakyti, kad jei per krizę nedarbo draudimo įmokų surenkama mažiau, nei išmokama, staiga turime kelti tarifą. Vargu ar pakėlę tarifą ir pasibaigus krizei tą tarifą nuleistume“, – aiškina J. Navickė.

Nedarbą augino lanksti darbo rinka

Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto R. Lazutkos nuomone, minimas nedarbo lygis šalyje yra didelis.

„Ekonomikos pakilimo laikais nedarbo lygis būna 3,5–4 proc., pas mus jis buvo šiek tiek virš 6 proc., todėl dabartinis nedarbo lygis yra didelis“, – sako profesorius.

Jo teigimu, didesnis nei kitose ES šalyse nedarbo lygis Lietuvoje yra dėl gana liberalios darbo rinkos.

„Dar praėjusios krizės metu iki liberalizuojant Darbo kodeksą nedarbo lygis augo iki 15 proc. Įdomu, kad didžioji dalis iš darbo išėjo savo noru. Tai, žinoma, yra absurdas. O dabar darbo rinka dar lankstesnė“, – aiškina profesorius.

Antroji priežastis aukšto nedarbo, anot R. Lazutkos, – silpnos profesinės sąjungos. „Profesinėse sąjungose nėra daug žmonių, jos neturi tokio palaikymo. Nesame girdėję, kad, be mokytojų, kas nors grasintų streikais ar streikuotų“, – sako R. Lazutka.

Jis svarsto, kad šalyje veikiantis prastovų mechanizmas taip pat gali būti patrauklus ne visiems darbdaviams, kadangi po prastovos darbdavys privalo išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Nedarbo draudimo išmokai keisti nėra lėšų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Editos Banienės teigimu, lyginant 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo apie 123 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų socialiniu draudimu skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 25 tūkst.

„Sodros“ duomenimis, trečdalis bedarbių pastaruosius kelerius metus apskritai nedirbo jokio samdomo darbo Lietuvoje. Galime daryti išvadą, kad nemaža dalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nėra mokėję nedarbo socialinio draudimo įmokų, todėl ir neturi teisės gauti nedarbo išmokos“, – aiškina ji.

Anot E. Banienės, asmenys, neturintys teisės gauti nedarbo išmokos, šiuo metu gali pretenduoti į Užimtumo tarnybos mokamą darbo paieškos išmoką.

Paklausta, ar neketinama lengvinti sąlygų dėl nedarbo draudimo išmokos, E. Banienė tikino, kad tam nėra lėšų.

„Sodros“ biudžete nedarbo socialinio draudimo rūšis 2020 metais buvo nesubalansuota, t. y. išlaidos išmokoms viršijo gautas įmokas. Prognozuojama, kad 2021 metais nedarbo socialinio draudimo rūšis išliks nesubalansuota – išlaidos išmokoms viršys gautas įmokas 54 mln. eurų. Atsižvelgdami į ribotas „Sodros“ biudžeto galimybes, atsargiai vertiname galimybes labai plėsti nedarbo išmokų gavėjų ratą.

Tačiau šiuo metu ministerija rengia pasiūlymą pakeisti nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimo teisinį reguliavimą, numatant papildomą galimybę darbo netekusiems šalies gyventojams atnaujinti dėl tam tikrų priežasčių nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimą“, – pažymi E. Banienė.

Įžvelgia stabilizavimosi ženklų

E. Banienės teigimu, darbo rinkoje jau galima matyti stabilizavimosi ženklų: „Užimtumo tarnyboje registruotas nedarbas nustojo augti. „Sodros“ duomenimis, nuo sausio netgi truputį daugiau žmonių įsidarbino, nei buvo atleista.“

Be to, kaip pažymi ministerijos atstovė, šiuo metu verslas ir gyventojai gali pasinaudoti pagalbos priemonėmis, kurios turėtų dar labiau sušvelninti poveikį nedarbo rinkai.

„Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems, galimybė atidėti „Sodros“ įmokas“, – vardija E. Banienė.

Jos teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada didžiausią dėmesį skirti darbo ir pajamų netekusių šalies gyventojų sugrąžinimui į darbo rinką, sudarant platesnes galimybes bedarbiams persikvalifikuoti (tai ir profesinis mokymas, ir pameistrystė), įgyti naujų kompetencijų.

„Papildomai remiamus asmenis darbo rinkoje įdarbinusiems darbdaviams bus mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, kompensuojamos darbo vietų steigimo išlaidos, skatinamas bedarbių savarankiško užimtumo rėmimas. Taip pat svarstoma subsidijas mokėti žaliosioms darbo vietoms steigti, jeigu tam būtų gauta ES lėšų“, – apie planuojamas naujas pagalbos priemones kalba ministerijos atstovė.

Populiariausi