Verslas

2021.02.23 21:31

Ekspertas apie mokestinių lengvatų peržiūrą: akivaizdžiai nusenusių lengvatų atšaukimas padėtų papildyti biudžetą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.23 21:31

Mokestinių lengvatų priežiūros darbo grupė ketina peržiūrėti maždaug trečdalį dabar galiojančių mokesčių lengvatų ir išsiaiškinti, ar jos atitinka Vyriausybės tikslus. Kiek šie ketinimai atitinka dabar lengvatomis besinaudojančiųjų interesus, LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rita Miliūtė kalbėjosi su finansų ministre Gintare Skaiste ir Verslo konfederacijos vicepirmininku, finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.

– Ministre, kokios mokesčių lengvatos bus peržiūrimos?

G. Skaistė: Iš esmės apsibrėžėme Vyriausybės programoje peržiūrėti visas mokestines lengvatas. Sulaukėme per 200 pasiūlymų iš įvairiausių asociacijų, todėl apibrėžti konkretų lauką, kur daugiausia tų lengvatų, yra sudėtinga. Išskirstėme jas į šešis pagrindinius blokus: vienas iš jų susijęs su žaliojo kurso įgyvendinimu, kitas susijęs su reinvestuojamo pelno apmokestinimo įvairiomis lengvatomis, kaip yra taikomi modeliai, tarkim, Estijoje, Lenkijoje ir panašiai.

Taip pat yra aspektas pajamų nelygybės kampu paėmus, tarkim, individualios veiklos apmokestinimas ar turtinės nelygybės mažinimas, taip pat įvairūs sektoriniai mokesčiai, kurie nėra horizontalūs, tačiau taikoma lengvata tiktai labai nedidelei auditorijai. Tokias lengvatas taip pat manoma peržiūrėti, kiek jų ilgalaikiškumas, terminai ir tikslai yra teisingi ir atliepiantys šiandienos lūkesčius. Taip pat yra atskiras blokas investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų peržiūrai kartu su iniciatyva įvesti investicinės sąskaitos sąvoką.

Dienos tema. Ekspertas apie mokestinių lengvatų peržiūrą: nusenusių lengvatų atšaukimas papildytų biudžetą

Apibendrinti, kiek šie instrumentai lygiaverčiai tarpusavyje, o gal kai kurie iš jų turi tam tikras lengvatas, kurios nėra būdingos kitiems instrumentams. Šeštas blokas – savivaldos savarankiškumo didinimas, turime omeny, kad galbūt visą nekilnojamojo turto mokestį galėtume priskirti būtent savivaldybių biudžetams, nes jis labiausiai su jomis susijęs. Atskirų lengvatų galimybę įvesti, perduoti, ne vien nustatyti įstatymais, bet galbūt suteikti galimybę tas lengvatas nustatyti būtent savivaldai. Tokie esminiai šeši blokai.

– Mokesčių peržiūrėjimo tikslu, ministre, įvardijote norą užtikrinti adekvatų viešųjų paslaugų ir įsipareigojimų finansavimą. Pone Dubnikovai, kiek dabar formuluojamos užduotys, kiek apie jas šiandien žinome, padės pasiekti tą tikslą?

M. Dubnikovas: Vienareikšmiškai padės iš finansų ir mokesčių sistemos išvalyti archajinius dalykus, kurie prikurti per paskutines kelias kadencijas. Sisteminis peržiūrėjimas labai naudingas tuo aspektu, kad galime sistemą supaprastinti. Supaprastinus sistemą kartais galima ir daugiau uždirbti – biudžetas galėtų pasipildyti papildomomis lėšomis, ypač atšaukiant kai kurias lengvatas, kurios akivaizdžiai nusenusios.

Sakykime, įvairios iškastinio kuro lengvatos, kurios ne tiktai žaloja biudžetą, tai yra mažina jo pajamas, bet ir žaloja mūsų sveikatą, mes nuodijame vieni kitus kūrendami įvairių spalvų dyzeliną ar anglis. Tad galima ir biudžetą padidinti, galima palengvinti pačią sistemą ir tuo pačiu panaikinti nelygybę. Pasveikinčiau, kad nėra skubama su kažkokiu naktiniu darbu, grupė funkcionuoja normaliai, pradės veiklą kovo pradžioje ir mokestiniai pakeitimai neturėtų atsirasti be 2023 metų.

– Ko nepasveikintumėte pagal turimą informaciją?

M. Dubnikovas: Kol kas nieko negalima nesveikinti, nes kol kas tikrai gera iniciatyva. Bus matyti iš pačių pasiūlymų, nes velnias slypi detalėse. Lietuvos verslo konfederacija taip pat pateikė pasiūlymų ir jie, be abejo, konfrontuos su kitais pasiūlymais. Manau, kol nesudėjome visko į vieną popierių, negalime kalbėti apie konkrečias išvadas. Reikia tikėtis tikro dialogo ir kad tas dialogas būtų vykdomas.

– Pasak finansų viceministrės Rūtos Baikštytės, svarstoma peržiūrėti paskatas skatinti reinvestuoti pelną. Ministre, ką konkrečiai galima daryti ir kas tai skatina?

G. Skaistė: Lietuvoje dabar turime modelį, kai investicijos yra atskaitomos ir neapmokestinamos. Turime iniciatyvą iš prezidento, kad būtų pelno mokesčio lengvata tiems, kas kelia darbo užmokestį savo darbuotojams ne mažiau kaip 8 proc., kas yra daugiau negu vidurkis buvusiais ir dar buvusiais metais Lietuvoje.

Taip pat turime siūlymą, kuris įrašytas kaip svarstytinas ir koalicijos programoje, ir Vyriausybės programoje, tai yra reinvestuojamo pelno lengvata, kuri taikoma Estijoje, pirmiausia ten prasidėjo, dabar jau ir Latvijoje turime tą patį variantą – pelnas tokiu atveju apmokestinamas tik tuomet, kai išimamas iš įmonės. Jeigu paliekamas įmonėje, jis neapmokestinamas. Dabar skaičiuojame, kokį efektą tai galėtų turėti biudžetui, kiek pinigų būtų nesurenkama vienu, antru ar trečiu variantu ir kaip tai galėtų paskatinti ekonomikos augimą per didesnes investicijas. Tokį platesnį socekonominį vertinimą turėti yra labai svarbu tam, kad priimtume argumentuotus sprendimus, nes bet kokiu atveju netekimai biudžetui vien dėl pačios lengvatos būtų gana dideli, todėl svarbu įsivertinti, kokį augimą iš to galėtume sugeneruoti.

– Preliminarius skaičiavimus turite, kokie yra tie skaičiai?

G. Skaistė: Kol kas konkrečių skaičiavimų neturime, turime vertinimus, kiek apskritai surenkama pelno mokesčio pavidalu į biudžetą. Konkrečius skaičius turėsime, kai bus darbo grupės posėdis konkrečiame bloke. Dėl reinvestuojamo pelno planuojame pokalbius jau kovo mėnesį. Šiuo metu po pirminio lengvatų pristatymo, kur tikrai labai daug turėjome skaičiavimų dėl tų pasiūlymų, kurių esame sulaukę. Kitas darbas – apskaičiuoti reinvestuojamo pelno alternatyvas, ir tuomet su tais skaičiais jau galėsime konkrečius sprendimus ir svarstymus daryti kovo mėnesį.

– Šeimos deklaracija, kurią irgi planuojama svarstyti, ką ji pakeistų mokesčių mokėtojams priklausomai nuo jų turimų išlaikomų žmonių skaičiaus?

G. Skaistė: Mes esame aptarę, kad yra tikslas turėti mažesnę pajamų nelygybę ir galbūt atsižvelgti į išlaikytinių skaičių šeimoje: vieni turi senus tėvus, kiti turi daugiau vaikų, kitur galbūt gyvena viena mama su daugiau vaikų. Matome, kad visi mokesčius turi turėti pagal savo pajamų šaltinį, o ne pagal tai, kiek žmonių tavo namuose gyvena, kartais tai sudaro gana sunkią situaciją atskiruose namų ūkiuose ar namuose.

Labai svarbu ne tik įsivertinti brutalų priėjimą prie šeimos, kaip mokesčių mokėtojos, bet galbūt įvertinti ir alternatyvas, kurias galėtume turėti, ir tuos pačius tikslus galėtume pasiekti kitais būdais. Tarkim, kaip anksčiau būdavo papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus, kuris būdavo taikomas kartu su darbo santykių pajamomis. Man atrodo, reikia įvertinti visas alternatyvas ir visus kitus skaudulius, kurie galėtų ateiti su nauju modeliu, nes jo taikymas taip pat turi tam tikrų iššūkių, kuriuos pabrėžia ir mūsų politiniai oponentai. Labai svarbu pasverti visus argumentus – galbūt tuos pačius tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Man atrodo, svarbu matyti ne priemonę, o tikslą, ką norime pasiekti, – mažesnę pajamų nelygybę ir geresnes sąlygas būtent tiems žmonėms, kurie išlaiko daugiau žmonių savo namuose.

– Bet priemonės tam tikslui pasiekti irgi turi būti aiškios, nes yra ne mažiau svarbios. Pone Dubnikovai, kokias matytumėte priemones užtikrinti nelygybės mažėjimą ar bent jau nedidėjimą?

M. Dubnikovas: Šiuo atveju galimi keli keliai: pasigirdo iniciatyvų didinti kapitalo apmokestinimą ir artinti jį prie darbo santykių, bet reikia nepamiršti ir kito būdo – darbo santykių apmokestinimas tikrai galėtų būti mažinamas, nedidinant kapitalo apmokestinimo. Tokiu būdu galėtume matyti sulyginimą ir turtinės nelygybės mažėjimą. Norėtųsi diskusijose matyti ne tik vienpusį judėjimą – didinti mokesčius, galbūt galima kažkur juos sumažinti ir tokiu būdu sumažinti turtinę nelygybę? Arba pajudėti kai kuriais atvejais abiem kryptimis, sakykime, dabar yra diskusija dėl kapitalo apmokestinimo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, tiek darbo santykiai apmokestinami 20 proc. ir dar kyla klausimas dėl mokesčių progresyvumo, kuris nuo 2019 metų išaugo. Padidėjus darbo santykiams, gyventojų pajamų mokestis, kuris buvo taikomas anksčiau, 27 proc., dabar yra 32 proc. būtent tiems produktyviems žmonėms, kurie gauna didesnius atlyginimus negu dauguma.

– Svarstoma savivaldybių nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius įskaityti į savivaldybių biudžetus. Jeigu tam būtų pritarta, kaip tai paveiktų – jeigu paveiktų – dabar savivaldybėms skiriamus biudžeto asignavimus?

G. Skaistė: Matome, kad savivaldybių biudžetai yra gana suvaržyti, jų galimybės vykdyti savo idėjas, kurias apsibrėžia rinkimų programose, dažnai yra labai ribotos, nes pinigai dažniausiai būna pririšti prie tam tikrų funkcijų, kurias savivaldybės turi vykdyti. Tikrai matome poreikį plėsti savivaldybių savarankiškumą, kad jos turėtų daugiau savarankiškų pajamų šaltinių, dėl kurių pačios apsispręstų. Tarkim, visą nekilnojamojo turto mokestį įskaityti į jų biudžetus, tai suteiktų daugiau laisvės apsispręsti ir dėl lengvatų, kurios dabar įrašytos įstatymuose. Tiesiog joms suteikti diskreciją nuspręsti, ar ta lengvata šitam objektui yra reikalinga.

– Ar tai mažintų asignavimus savivaldybėms, jeigu jos pačios daugiau susirinktų pinigų į savo vietos biudžetus?

G. Skaistė: Tikrai ne tokia idėja. Būtent didinti jų savarankiškumą ir priskirti daugiau pajamų į jų biudžetus.

Populiariausi