Verslas

2021.02.23 19:05

Turgaus prekeiviai nesupranta, kodėl ne visi jie gali dirbti: parduotuvė kitoje gatvės pusėje atverta, o mes uždaryti

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.23 19:05

Pramoninėmis prekėmis turgaus paviljonuose vis dar negalintys prekiauti smulkieji verslininkai Vyriausybės sprendimą vadina nelogišku ir teigia nesulaukę atsakymo, kodėl vis dar negali dirbti. Tuo metu ministerija tvirtina siūlymą leisti šiems prekeiviams atnaujinti veiklą jau pateikusi, tačiau jis priklausys ir nuo epidemiologinės situacijos šalyje.

Praėjusią savaitę sušvelninus karantiną veiklą leista atnaujinti parduotuvėms, kioskams ir paviljonams, vykdantiems veiklą patalpose, kurių bendras prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir turintiems tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai. Vis dėlto turguje esančiuose paviljonuose, kuriuose yra daug parduotuvių po vienu stogu, prekyba negali būti vykdoma.

Ne maisto prekių prekybą leista vykdyti lauke pastačius laikinus prekystalius, stendus, stelažus, taip pat ne prekybos patalpose sudaromas sutartis (išnešiojamąją prekybą).

Sprendimus laiko nelogiškais

Vylęsi kibti į darbus turgaviečių prekeiviai nesupranta tokio sušvelninimo. Tai, jog turi įsirengti laikinus prekybos įrenginius, ne maisto prekėmis prekiaujantiems verslininkams kelia nuostabą. Jie taip pat svarsto, kad Vyriausybės atstovai seniai lankėsi turgavietėse, esą nėra logikos, kodėl parduotuvės, turinčios įėjimą iš lauko, dirbti gali, o turgavietėse esantys paviljonai su pakeliamaisiais vartais – ne.

„Mes nesuprantame, kodėl kioskuose ar paviljonuose, kurie stovi dideliuose plotuose, kur gera ventiliacija, įėjimas iš lauko, prekiauti yra draudžiama“, – piktinosi Turgaviečių ir prekyviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius.

Jam pritarė Aleksoto turgavietės Kaune direktorius Eugenijus Vytenis Gidra. Anot jo, tai, kad turguje esantys paviljonai negali veikti, yra nelogiška. „Viskas vyksta lauke, o ne viduje, todėl tikrai nėra logikos“, – kalbėjo jis.

Panevėžio centrinės turgavietės vadovė Asta Pačekajūtė LRT.lt taip pat teigė mananti, kad Vyriausybės sprendimas „yra labai neteisingas“.

„Vienoje gatvės pusėje parduotuvė ar didžiulis paviljonas atsidaręs, o pas mus už vartų uždaryta. [...] Teisės aktai parašyti ir mes turime juos vykdyti, kad ir kaip būtų. Kad čia neteisinga, diskutuoti apie tai yra sudėtinga, tiesiog pikta ir gaila dėl neteisybės iš Vyriausybės pusės“, – sakė A. Pačekajūtė.

Tvirtina esantys ignoruojami

Turgaviečių ir prekyviečių asociacijos prezidento tvirtinimu, svarių argumentų, kodėl prekyba turgaviečių paviljonuose vis dar negalima, Vyriausybė taip ir nepateikė.

„Mes kreipėmės ir jie mums neatsako. Apskritai komunikacijos nėra – mes ignoruojami ir su mumis nebendraujama. Neoficialų atsakymą aš turiu, bet jis nėra patvirtintas, esą kioskai labai arti vienas kito sustatyti, bet tai yra nelogiška, nes už turgaus tvoros visi irgi labai susispaudę“, – kalbėjo V. Butkevičius.

Turgaviečių ir prekyviečių asociacijos prezidento teigimu, leidimas prekiauti lauke situacijos nepagerino, esą oro sąlygos tam yra netinkamos.

„Dabar šalta ir ne kiekvienas žmogus sniege ir vėjy gali pastovėti. Kitas dalykas, jeigu tai yra rūbai, jie nėra atsparūs šalčiui ar drėgmei, tai niekas nenori savo produkcijos gadinti. Labai nedaug kas gali prekiauti. Žiemos metu apskritai lauke nelabai ta prekyba vyksta, tai čia tai, ką jie atlaisvino, faktiškai nieko ir nepalietė. [...] Prekybos centruose leidžiama prekiauti, o senyvo amžiaus žmogus lauke kiek gali pastovėti?“ – klausė V. Butkevičius.

Prekybos plotų turgavietėse, anot A. Pačekajūtės, yra įvairių, tad taikyti vienodą reikalavimą visiems nepriklausomai nuo situacijos yra netikslinga.

„Mes ir Panevėžio centrinėje turgavietėje turime didelę šildomą salę, kuri, suprantame, pagal kvadratinius metrus dirbti negali. Taip pat turime nemažą nešildomą salę, kur yra bendras įėjimas, ten irgi galima suprasti. Taip pat turime mažų paviljoniukų iki 200 kvadratinių metrų, kiekvienas žmogus turi 5 metrus pločio vietos su pakeliama siena į kiemą, [...] ten vėjai visada pučia. Kai tokiuose neleidžia prekiauti, tai nesuprantama. Kai kurie prekiautojai iš tų uždaromų vietų nusiplėšė nuo sienos lentynas, išsinešė stalus į kiemą“, – stebėjosi A. Pačekajūtė.

Pašnekovės tikinimu, ar prekiaujama lauke, ar turgaus paviljone, saugumas išlieka analogiškas.

„Kiekvienas prekiautojas turi savo vietelę apie 20–30 kvadratų, su kaimynais kartais net dienų dienas gali nesusitikti, nes vienas ateina vieną valandą, kitas – kitą, lygiai taip pat ir išeina. Takų plotis turguje – 4–5 metrai, tad viskas tvarkingai. Ir nieko nėra saugiau kaip laukas, kai nereikia rūpintis ventiliacija, nes viską padaro gamta“, – teigė A. Pačekajūtė.

Pateikė siūlymą leisti veikti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi Vyriausybės nutarimu, dar kartą pabrėžė, kad šiuo metu dirbti gali ne maisto prekių parduotuvės, kioskai ir paviljonai, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir turintys tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo gali naudotis tik tos parduotuvės klientai.

Taip pat galima prekiauti ne maisto prekėmis lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių: prekystalių, stendų ir stelažų.

„Ši prekyba gali būti vykdoma tiek atviroje turgavietėje, tiek kitose tam pritaikytose vietose. Siekiant išvengti viruso plitimo, didelių žmonių srautų bei susibūrimų, prekybos centrai ir turguje esantys paviljonai, kuriuose yra daug parduotuvių po vienu stogu, veikti kol kas negali“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Vis dėlto Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai yra pateikusi siūlymą „leisti veikti ir turgavietėse esantiems kioskams ir paviljonams“.

„Esant palankiai epidemiologinei situacijai ir palaipsniui mažėjant COVID-19 atvejų Lietuvoje, šis siūlymas būtų svarstomas. Jo įgyvendinimą lems ir tai, kaip verslas ir visuomenė laikysis dabartinės karantino tvarkos“, – rašoma atsakyme.

Vos suduria galą su galu

Pasak V. Butkevičiaus, turgaviečių prekiautojai vis dar susiduria su iššūkiais mėgindami išgyventi.

„Smulkusis prekybininkas šiuo metu paliktas pragyventi už 260 eurų. Tai yra pasityčiojimas. Problema ta, kad Lietuvos Vyriausybė taiko galingųjų valstybių strategiją. Tokios valstybės kaip JAV, Vokietija, Prancūzija gali sau leisti uždrausti veikti smulkiajam verslui, bet jos sukuria ir adekvačias kompensacijas. Ten tikrai moka ne 260 eurų – ten 1 000 eurų moka. Tos priemonės, kurios tinka didžiosioms valstybėms, visiškai netinka tokioms valstybėms kaip mes. [...]

Dauguma smulkiųjų verslininkų planuoja nebepratęsti veiklos, nes jau pirmasis karantinas sudavė labai stiprų smūgį ir jie tiesiogine to žodžio prasme pravalgė pinigus, skirtus verslo apyvartai. Antrasis karantinas užklupo dar stipriau“, – komentavo V. Butkevičius.

„Kai žmogus gauna pensiją, galbūt jam kiek lengviau pragyventi, bet jaunam, turinčiam šeimą žmogui pragyventi iš 260 eurų... Piktumas ir nežinomybė, kada galės pradėti dirbti, nugali viską. Pikta ir neteisinga iš smulkiojo verslo pusės“, – antrino A. Pačekajūtė.

„Mūsų žmonės kitų lėšų pragyventi neturi. Nori dirbti, bet vykdome Vyriausybės nurodymus“, – pridūrė E. V. Gidra.

Nuomos kompensaciją vadina varganai maža

V. Butkevičiaus manymu, turgaviečių nuomos kompensacija taip pat yra „varganai maža“, todėl, anot jo, turėtų būti diversifikuojama pagal esamą situaciją.

„Tai yra 300 eurų. [...] Ką tokia suma gali kompensuoti? Kaip apskritai valstybėje galima nustatyti vieną sumą, kuri gali būti kompensuojama? [...] Vilnius ir kiti didieji miestai laikosi visai neblogai, nes juose yra žmonių, kainos kitos, apyvarta, o provincijoje situacija tragiška. Vieniems reikia didesnės išmokos, kitiems galbūt ir šitos užtenka“, – aiškino V. Butkevičius.

Anot pašnekovo, asociacija ketina kreiptis į teismą dėl pažeistų Konkurencijos sąlygų.

„Norime kreiptis grupiniu ieškiniu, kadangi mums ilgai susirašinėjant su Konkurencijos tarnyba ji pademonstravo biurokratinį atrašinėjimo meną, kad jeigu mūsų netenkina atsakymas, galime kreiptis į Vilniaus administracinį teismą, o jeigu netenkina Vyriausybės sprendimai, – į Konstitucinį teismą“, – pažymėjo V. Butkevičius.

Populiariausi