Verslas

2021.02.23 13:21

Skaistė: bus svarstoma galimybė atsisakyti lengvatų ir paskatų kaupiantiems pensiją papildomai

atnaujinta 13.40
Jonas Deveikis, LRT.lt, ELTA2021.02.23 13:21

Finansų ministerija kartu su Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupe žada artimiausiu metu peržiūrėti lengvatų už 800 mln. eurų. Bus peržiūrėtos lengvatos ūkininkams, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos viešbučiams, svarstoma didinti taršos mokesčius. Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pažymėjo, kad bus svarstoma galimybė ateityje atsisakyti lengvatų ir paskatų kaupiantiems pensiją papildomai.

Finansų ministerija antradienį surengė pirmąjį Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimą, jame pristatė visuomenės siūlymus dėl mokestinių pakeitimų šalyje.

Iš viso Finansų ministerija gavo virš 200 mokestinių pakeitimų pasiūlymų. „Tai rodo, kad susidomėjimas ir klausimo aktualumas yra itin didelis“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Jos teigimu, mokestinės lengvatos neleidžia į šalies biudžetą surinkti apie 2,2 mlrd. eurų.

„Peržiūra buvo pradėta nuo mokestinių lengvatų. Šalies biudžetas iš mokestinių pajamų surenka apie 8,5 mlrd. eurų, o lengvatų pavidalu nėra surenkama 2,2 mlrd. eurų. Matome, kaip pinigai pasislepia įvairiose lengvatose. Iš 2,2 mlrd. eurų liūto dalį sudaro neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) ar lengvata vaistams, tačiau tokių lengvatų nežadame naikinti“, – pabrėžė G. Skaistė.

Peržiūrės lengvatų už 800 mln. eurų

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pažymėjo, kad iš 2,2 mlrd. eurų lengvatų NPD lengvata sudaro apie 39,3 proc. sumos, neapmokestinami dienpinigiai – 9,2 proc., lengvatinis PVM tarifas vaistams – 5,6 proc. ir apie 10 proc. kitos įvairios lengvatos.

Likę 35,5 proc. – dar kitos lengvatos, jas ir žadama peržiūrėti. Jų suma siekia apie 800 mln. eurų.

R. Bilkštytė pažymėjo, kad bus išskirtos 6 lengvatų grupės. Pirmoji – pelno reinvestavimo lengvata. Šiuo metu dėl jos valstybė netenka apie 83,5 mln. eurų.

„Nors lengvatos apimtis didelė, lengvata neišnaudoja savo potencialo, todėl verslo investicijų augimas nėra toks, kuris užtikrintų tvarų ekonomikos augimą“, – pažymėjo viceministrė.

Antroji pokyčių kryptis – žaliasis kursas. Šioje srityje norima atsisakyti lengvatos iškastiniam kurui, plėsti taršos apmokestinimą.

Kalbėdama apie galimybę atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, G. Skaistė pažymėjo, kad tai daryti reikia atsižvelgiant į tarptautinį konkurencingumą: „Kalbėdami apie tai, kad reikia kažką keisti ir mažinti iškastinio kuro vartojimą, turime turėti omeny ir tarptautinį konkurencingumą ir viską vertinsime bendrame kontekste“, – sakė ji.

Trečioji kryptis – pajamų nelygybės mažinimas. R. Bilkštytė teigė, kad biudžeto netekimai dėl NPD yra 875 mln. eurų, tačiau šios lengvatos nežadama keisti.

„Tačiau diskutuosime dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo, bus įvertinta šeimos deklaracijos galimybė, kada mokesčiai būtų mokami atsižvelgiant į šeimos išlaikytinių skaičių“, – tikino R. Bilkštytė.

Ketvirta kryptis – specialių apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra. Bus vertinamos pelno mokesčio lengvatos smulkiam verslui, filmų gamybai, sveikatos priežiūros įstaigoms, lengvatos žemės ūkiui, PVM lengvatos viešbučiams ir kitos PVM lengvatos.

Nėra tikslo panaikinti visas lengvatas.

„Gali būti, kad kai kurių lengvatų bus atsisakyta palaipsniui, galbūt svarstysime lengvatų išplėtimo, tinkamesnio lengvatos modelio pasirinkimo arba palikimo kaip yra galimybę. Nėra tikslo panaikinti visas lengvatas“, – pažymėjo finansų viceministrė.

Kalbėdama apie galimybę keisti ūkininkams taikomą gyventojų pajamų mokestį, G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad reikia atskirti stambiuosius ir smulkiuosius ūkininkus.

„Svarbu atskirti smulkius ir stambius ūkius. Socialinio teisingumo aspektas bus ne paskutinis šitoje vietoje“, – pastebėjo finansų ministrė.

Paskatų kaupti antrojoje ir trečiojoje pakopoje gali nebelikti?

Penkta kryptis – investavimas ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis. R. Bilkštytė pažymėjo, kad kai kurie investavimo būdai yra pasirenkami ne dėl jų finansinės grąžos, o dėl valstybės teikiamos paramos, todėl tai reikia peržiūrėti ir galbūt leisti žmonėms susikurti asmenines investicines sąskaitas, joms būtų taikomas patrauklesnis apmokestinimas.

Paklausta, ar ateityje gali nebelikti lengvatų ir paskatų kaupiantiems papildomai antrojoje ir trečiojoje pakopoje, finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, kad tokie pasiūlymai bus svarstomi.

„Sulaukėme pasiūlymų iš įvairių suinteresuotų institucijų dėl šių lengvatų atsisakymo, todėl manau, kad jos bus svarstomos bendrame kontekste įvedant investicines sąskaitas“, – patikino ministrė.

Šešta kryptis – savivaldybės finansinio savarankiškumo stiprinimas. Siūloma leisti nekilnojamojo turto ir žemės mokestį įskaityti į savivaldybių biudžetus.

Per metus netenkame apie 5 mlrd. eurų

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pažymėjo, kad šalies pajamos sudaro tik apie 30 proc. BVP, o nuo ES vidurkio atsiliekame apie 10 proc. punktų.

„Tai yra 5 mlrd. eurų netektų mokestinių pajamų kiekvienais metais, o tai yra didžiulė suma“, – pažymėjo S. Krėpšta.

Jo teigimu, šį atotrūkį lemia ne tik mokestinių tarifų dydžiai, bet ir šešėlinė ekonomika bei mokestinės lengvatos.

„54 proc. šio atotrūkio lemia šešėlinė ekonomika. Mokesčių sistema ir įvairios lengvatos lemia apie trečdalį atotrūkio“, – teigė S. Krėpšta.

Pokyčiai tik nuo 2023 m.

Finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo kol kas negalinti įvardyti, kurių lengvatų bus tikrai atsisakyta, o toks sprendimas bus priimtas tik po diskusijų su ekspertais.

„Šiandien išsiųsime medžiagą visiems ekspertams, joje bus įvardytos visos konkrečios lengvatos, kurios buvo pasiūlytos svarstyti. Vienos iš jų buvo pasiūlytos naikinti, kitos – plėsti ar įvesti papildomas, kitų buvo pasiūlyta modifikuoti jų taikomą formulę. Po ekspertų diskusijų tuomet ir būtų korektiška sakyti, kad viena ar kita lengvata nebeturi perspektyvų“, – žurnalistams sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, šiais ar kitais metais tikėtis mokestinių pakeitimų neverta, o anksčiausiai jie galėtų atsirasti tik 2023 m.

„Drauge su 2021 m. biudžetu naujų mokesčių įvesti neplanuojame, todėl tikėtina, kad įstatymų įsigaliojimai galėtų būti tik nuo 2023 m. Tikrai neplanuojame įvedinėti mokesčių, kurių įsigaliojimas bus mažiau nei šeši mėnesiai“, – pažymėjo G. Skaistė.

Ministrai: mokesčių peržiūra atveria naujų galimybių, tačiau svarbu jas planuoti kryptingai

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas darbo grupės susitikime teigė, kad atsisakius mokestinių lengvatų iškastiniam kurui šalies finansinė padėtis gali ženkliai pagerėti.

„Tapsime turtingesni panaikinę kai kurias lengvatas iškastiniam kurui, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Nes Lietuva nėra naftos valstybė, nėra anglies išteklių valstybė, ir iš esmės mes esame priklausomi nuo iškastinio kuro importo“, – pažymėjo jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad teisingai įkainojus taršą Lietuvoje būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas.

„Dirbtinai jį (iškastinį kurą – ELTA) atpigindami stabdome naujų darbo vietų kūrimąsi Lietuvoje, ekonomikos augimą, o teisingai įkainodami taršą sugebėtume naujas darbo vietas kurti čia, Lietuvoje, atsinaujinančios energetikos pagrindu.

Todėl mokestinė peržiūra turėtų eiti žingsnis į žingsnį su naujų darbo vietų kūrimu, o ne jų naikinimu, nors dažnai atrodo, kad kylant mokesčiams ar naikinant lengvatas gali būti atvirkštinis efektas“, – sakė jis.

Savo ruoštu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad siekiant pokyčių mokestinėje sistemoje pirmiausia svarbu tiksliai įvardinti, ko siekiama.

„Suprantame, kad yra dalykų, kuriuos reikia keisti, ir kaip juos pakeisti, turbūt skubių sprendimų priiminėti negalime, reikia juos tinkamai aptarti. Svarbiausia, kad iš pricipo susitartume, kur norime nueiti“, – kalbėjo ji.

M. Navickienė pabrėžė, kad svarbu įvertinti, kaip mokestinių lengvatų pokyčiai atsilieps socialiai jautriausioms gyventojų grupėms.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš pagrindinių tikslų yra tai, kad peržiūrint mokestines lengvatas būtų įvertinta, kaip tai paveiks socialiai jautriausius gyventojų sluoksnius. (...) Bet sykiu svarbu nedemotyvuoti vidurinės klasės, kuri šiandiena turbūt yra nešanti didžiausią mokestinę naštą, išlaikyti šitą balansą“, – sakė ji.

Populiariausi