Verslas

2021.02.22 18:59

Ministerija tikslina, kodėl gali dirbti „Senukai“ ir panašios parduotuvės: jei 51 proc. asortimento sudaro būtinos prekės – veikti gali

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.02.22 18:59

Nors karantino ribojimai numato, kad šiuo metu veikti gali tik būtinųjų prekių parduotuvėms ir mažos nebūtinųjų prekių parduotuvės, panašu, kad kai kuriems didiesiems prekybos tinklams, prekiaujantiems, pavyzdžiui, statybinėmis medžiagomis, bandyti apeiti šių ribojimų nė nereikia.

Kaip LRT.lt paaiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerija, didelės parduotuvėms veikti gali, jeigu jų asortimente būtinųjų prekių yra daugiau nei pusė. Tai reiškia, kad duris atverti gali visos didžios parduotuvės, jeigu jų parduotuvėje daugiau nei 50 proc. prekių yra būtinosios. Likusios – beveik pusė – prekės gali būti nebūtinosios.

Tokį paaiškinimą ministerija pateikė, reaguodama į užklausą apie atvejus, kai didieji prekybininkai kartu su maisto ar gyvūnų prekėmis parduoda ir kitas, pavyzdžiui, statybines medžiagas.

Vienas tokių atvejų – prekybos tinklas „Senukai“, dėl kurio anksčiau į LRT.lt kreipėsi skaitytojai. Kaip jau rašė LRT.lt, „Senukų“ parduotuvėse kartu su maisto ar gyvūnų prekėmis nesunkiai galima įsigyti ir laminato grindų, glaisto, įrankių, sodo reikmenų ir kitų prekių.

Bendrovės „Kesko Senukai“ viceprezidentas Mantas Jurkus LRT.lt tvirtino, kad „Senukų“ parduotuvės ir toliau veikia tokia apimtimi, kokią numato Vyriausybės nutarimas, tačiau detaliau LRT.lt skaitytojų reakcijų nekomentavo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tuomet taip pat teigė, kad šiuo metu leidžiama veikti parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto ar kitų būtinųjų prekių pardavimas. Ministerija tiksliai neatsakė, ar prie tokių parduotuvių priskiriamos ir tos, kurių pagrindinė veikla iki karantino buvo statybinių medžiagų pardavimas, kartu parduodant ir maisto produktus ar veterinarijos prekes.

Vis dėlto ministerija pažymėjo, kad nebūtinąsias prekes taip pat galima pardavinėti kartu su būtinosiomis, tačiau pastarosios turėtų sudaryti „daugumą“.

„Remiantis Vyriausybės nutarimu, gali veikti parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, gėlių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Šalia maisto prekių taip pat gali būti ir dalis kitų prekių, bet dauguma prekių turi būtų tos, kuriomis prekiauti karantino metu gyvai yra leidžiama“, – buvo nurodoma LRT.lt raštu pateiktame komentare.

Pasiteiravus, kaip nustatoma, ar dauguma prekių yra būtinosios, ministerija atsakymo nepateikė, tik nurodė, kad, remiantis Vyriausybės nutarimu, šiuo metu galima prekyba maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninėmis priemonėmis.

Į klausimą, kas yra laikoma „dauguma prekių“, ministerija atsakė taip: „Dauguma prekių yra tuomet, kai jos sudaro daugiau nei pusę visų prekių.“

LRT.lt primena, kad dėl statybos reikmenimis prekiaujančių parduotuvių, kurios, prasidėjus karantinui, ėmė prekiauti maisto produktais, diskusija buvo kilusi ir anksčiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos anksčiau siųstame pranešime buvo nurodoma, jog maisto prekių parduotuvėmis laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai.

Taip pat buvo nurodoma, kad statybos prekių parduotuvės, turinčios maisto prekių, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Dar gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrė spaudos konferencijoje teigė atlikusi slapto pirkėjo testą ir apsilankiusi keliose anksčiau statybinėmis medžiagomis prekiavusiose parduotuvėse.

„Aš šiandien pati atlikau slaptojo pirkėjo testą, apsilankiau keliose tokiose parduotuvėse ir pamačiau, kad ten daugiausia prekiaujama maistu. Nepasirodė, kad yra piktnaudžiaujama. Ten neišeina nusipirkti lentų ar ko nors panašaus – galima nusipirkti katinui maisto. Tad, matyt, maisto prekių asortimentas gali likti“, – teigia ministrė.

LRT.lt primena, kad nuo vasario 15 d. buvo leista veikti nedidelėms, iki 300 kvadratinių metrų prekybinio ploto, parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės pirkėjai. Didesnėms parduotuvėms atsitverti minėtą plotą, remiantis Vyriausybės nutarimu, neleidžiama.