Verslas

2021.02.22 15:40

„Bitės grupė“: komercinio 5G tinklo ES dar neturi Lietuva ir Portugalija

Kornelija Mykolaitytė, ELTA2021.02.22 15:40

Telekomunikacijų bendrovės „Bitės grupė“ technologijų vadovas Gintas Butėnas sako, kad Europos Sąjungoje komercinio 5G tinklo dar neturi tik dvi šalys – Lietuva ir Portugalija.

„Šiandien yra 35 operatoriai 58 šalyse, kurie yra jau paleidę komercinius 5G tinklus. Šiandien 5G tinklai neblogai išvystyti Pietų Korėjoje, Kinijoje, Australijoje. Jeigu pasižiūrėtume į Europą, situacija yra labai nebloga, išskyrus dvi šalis – šiandien tik Lietuva ir Portugalija neturi komercinio 5G tinklo“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė G. Butėnas.

Jis išskyrė kelias šios situacijos vidines ir išorines priežastis.

„Pagrindinės priežastys, kurios matomos iš verslo pusės, tai vidiniai veiksmai – valstybės veikla, bandymas dirbti 5G dažniuose gal per atsitiktinumą ar nežinojimą, tarkime, Lietuvos radijo ir televizijos centras ir „Mezon“, dabar matome iniciatyvas su valstybiniais kritiniais tinklais, kurie norėtų dirbti komerciniais 5G dažniais. Išoriniai veiksniai, kurie yra labai stipriai darantys įtaką, tai yra Kaliningrado srityje naudojami (3,5 gigaherco dažniai) palydoviniam ryšiui karinėje sferoje“, – sakė „Bitės grupės“ atstovas.

„Su tuo turėdami didelį kiekį apribojimų matome, kad yra noras į aukciono sąlygas sudėti perteklinius reikalavimus, kaip, tarkime, kelių padengimas ar traukinių maršrutų padengimas aukštais dažniais, kas nei ekonominės, nei technologinės logikos neturėtų. Mūsų manymu, tokio tipo reikalavimus galima dėti į 700 megahercų dažnio aukcionus, bet ne į 3,5 gigaherco“, – sakė G. Butėnas.

Pasak jo, „Lietuva jau šiandien yra atsilikimo fazėje“, nes pirmieji 5G tinklai pasaulyje buvo paleisti 2018–2019 metais, o Lietuvoje procesas prasidės šių metų pabaigoje arba kitais metais.

Tuo metu susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas tikino, kad tie dažniai, kuriuos valstybė rezervavo kritinio ryšio tinklui steigti, sudaro 3 proc. visų galimų dažnių, o 97 proc. dažnių operatoriams yra suteikti ar bus suteikti komercinių paslaugų teikimui.

„Tai yra toks vienas iš momentų, kad valstybė tikrai nepasiima didžiosios dalies dažnių, iš kitos pusės – noriu trumpai pateikti informaciją apie 3,5 gigaherco dažnius, kurie yra naudojami Rusijos Kaliningrado srityje karinėms reikmėms. Visa Lietuva patenka į apsaugos zoną. Būtent ir kalbama apie šitų dažnių skyrimą kritinio ryšio tinklui, nes dabar dėl nesuderinamų sąlygų su Rusija tie dažniai negalėtų nei teisiškai, nei techniškai, nei ekonomiškai būti efektyviai panaudojami komercinių paslaugų teikimui“, – sakė D. Stravinskas.

„Iš kitos pusės, šiuos dažnius panaudojus nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos ir valstybinio kritinio ryšio tinklo veikimui, tai sudarytų galimybes Lietuvai ženkliai efektyviau tuos dažnius išnaudoti be neproporcingai didelių investicijų, iš kitos pusės – suteiktų derybinę galią su Rusija derėtis dėl palankesnių dažnių naudojimo sąlygų“, – teigė susisiekimo ministro patarėjas.

Pagal 5G ryšio plėtros etapus, 2021 metais Lietuvoje numatyta ryšio diegimo pradžia ir plėtojimas valstybės teritorijoje, iki 2022 metų – 5G ryšys bent viename iš didžiausių miestų, iki 2023 metų – nepertraukiamas ryšio veikimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, iki 2025 metų – 5G ryšys visų miestų teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose, valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.

Populiariausi

Aušrinė Armonaitė
8

Verslas

2021.04.14 09:04

Armonaitė: mano nuomone, visa prekyba jau galėtų veikti

tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu; atnaujinta 09.22
8