Verslas

2021.03.05 10:26

Socialinės paramos centrui – įtarimai dėl darbuotojų išnaudojimo: šie skundžiasi prievartine savanoryste, situaciją lygina su baudžiava

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.03.05 10:26

Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui skrieja kritika dėl galimo spaudimo darbuotojams. Aiškėja, kad įstaigos darbuotojai galėjo būti verčiami keliasdešimt valandų per metus dirbti savanoriškais pagrindais. Skundžiamasi, kad atsisakius savanorystės grėsė netekti teisės gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį.

Šiomis dienomis uostamiestyje prabilta apie klausimų keliančius Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbo metodus.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos narys Vigilijus Lisauskas, kuriam artimas žmogus dirba Klaipėdos miesto socialinės paramos centre, LRT.lt pranešė, kad minėtame centre kurį laiką buvo taikomi esą baudžiavą primenantys darbo metodai.

„Nėra kito tokio tikslaus termino, kuris vienu žodžiu apibūdintų prievartinį, neatlygintiną darbą, už kurio nevykdymą darbuotojui taikomos sankcijos. Ypatingą pikantiškumą situacijai suteikia faktas, kad baudžiaviniai darbo santykiai diegiami įstaigoje, kurios pačiame pavadinime deklaruojama, kokių kilnių tikslų ši įstaiga siekia“, – drąsiai rėžė V. Lisauskas.

Darbuotojams – reikalavimas savanoriauti?

Pasak pašnekovo, centre, prisidengiant savanorystės terminu, dalis darbuotojų buvo verčiami įprastą darbą 45 valandas per metus poilsio ir švenčių dienomis dirbti neatlygintinai – savanorystės pagrindu.

V. Lisauskas citavo minėto centro lankomosios priežiūros darbuotojų veiklos vertinimo dokumentus, kuriuose savanorystė vertinama kaip privaloma darbuotojų veikla, kurios neįvykdžius darbuotojo metinės darbo veiklos rezultatai negali būti įvertinti kaip labai geri ir todėl darbuotojo darbo užmokesčio kintamosios dalies koeficientas yra mažinamas ar visai naikinamas.

Sunku patikėti, kad taip gali būti.

Taip pat darbuotojas esą netenka teisės į metinę premiją, kuri priklausytų pasiekus labai gerus metinius darbo rezultatus. Taigi, darbuotojai esą jautėsi spaudžiami sutikti dirbti savanoriškai, mat atsisakę galėjo nukentėti finansiškai.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centre žmonės pastebėjo ir tam tikrų galimų diskriminacijos dėl amžiaus pavyzdžių. Pašnekovas akcentavo, kad savanoriškai dirbti turėjo ne visi centro darbuotojai, o tik tam tikra dalis – centro taisyklės numatė, jog minėtas savanorystės reikalavimas taikomas tik padalinio darbuotojams, kurių amžius „54+“.

„Sunku patikėti, kad taip gali būti“, – nuostabos dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė V. Lisauskas.

Pašnekovui klausimų sukėlė ir tai, kad sudaroma trišalė savanorystės sutartis, o ne tarp darbuotojo ir Klaipėdos socialinės paramos centro.

„Tas centras perduoda darbuotojus kažkokiai kitai įstaigai“, – dėstė V. Lisauskas.

Tiesa, šiomis dienomis pradėjus aiškintis situaciją ir centro darbo metodais susidomėjus kai kurioms institucijoms, atrodo, kad šiemet savanoriškai centro darbuotojams dirbti nebereikės. V. Lisausko žiniomis, į šių metų darbuotojų darbo užduotis savanorystės reikalavimas nebus įtraukiamas.

Centras aiškina, kad dalyvauja projekte, darbuotojus apie tai informavo

Klaipėdos socialinės paramos centras aiškino, kad darbuotojams savanoriškai teko dirbti dėl to, jog centras dalyvauja tam tikrame projekte.

„Nuo 2018 metų centras dalyvauja projekte „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę!“, kurį vykdo viešoji įstaiga „Trečiasis amžius“. Centras, kaip viena iš penkių Klaipėdos regiono socialinių paslaugų įstaigų, buvo ir yra atsakingas už savanoriškos veiklos organizavimą“, – dėstoma Klaipėdos socialinės paramos centro administracijos ir padalinių vadovų parengtuose atsakymuose į LRT.lt užduotus klausimus apie susiklosčiusią situaciją.

Tvirtinama, kad visi centro darbuotojai apie planuojamą rengti ir vėliau, gavus finansavimą, įgyvendinti projektą buvo informuoti 2017–2020 metais vykusiuose bendruomenės susirinkimuose, apskritojo stalo diskusijose, pogrupių susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose, kurių metu buvo vertinami metinės veiklos rezultatai ir / ar aptariamos metinės veiklos užduotys.

„Šių renginių metu darbuotojams buvo pristatomos projekto veiklos ir esmė, kas galėtų dalyvauti projekte, kokią naudą gautų darbuotojai, kurie norėtų dalyvauti projekte, kaip bus įgyvendinamas projektas, kad visų pirma vyks bendrųjų gebėjimų mokymai, antrame etape – specialiųjų gebėjimų mokymai, po to su asmenimis, sutikusiais dalyvauti projekte, dirbs psichologė, kuri ves motyvacines grupes“, – rašoma įstaigos komandos laiške.

Individualių pokalbių metu darbuotojams esą buvo aiškinama, kokios naudos turės jie ir centras. Įstaigos komandos teigimu, darbuotojams dalyvaujant mokymuose ir grupinėse konsultacijose buvo aiškinama, kad jiems bus rekomenduojama dalyvauti savanoriškoje veikloje, jei jie priims sprendimą dalyvauti projekte ir užpildys projekto dalyvio anketą.

Su kiekvienu darbuotoju tarėsi individualiai

Į klausimus, ar įstaigos vadovybė neįžvelgia tam tikro spaudimo darbuotojams, kai įstaigos dokumentuose savanorystė numatoma kaip privaloma veikla, ar darbuotojai noriai sutinka dirbti savanoriškais pagrindais ir ar ši praktika pasiteisino, centro komanda atsakė aptakiai.

„2020 metų sausio mėnesį vyko metiniai pokalbiai, kuriuos vedė tiesioginiai darbuotojų vadovai. Jie individualiai su kiekvienu darbuotoju tarėsi dėl metinės veiklos užduočių einamiesiems metams“, – dėstė atsakymus rengę įstaigos darbuotojai.

Aiškinama, kad savanoriauti turėjo tik tam tikros amžiaus grupės asmenys todėl, jog taip buvo numatyta projekto sąlygose.

„Paaiškiname, kad dalyvaujame projekte, kur tikslinė grupė yra asmenys, kuriems yra sukakę 55 metai, bet dar nesuėjęs pensinis amžius. Projekto veiklose galėjo dalyvauti bedarbiai ir dirbantys asmenys“, – aiškino atsakymo rengėjai.

Sprendimas sudaryti trišales sutartis esą taip pat buvo ne Klaipėdos socialinės paramos centro.

„Trišalės sutartys buvo projekto finansuotojų reikalavimas ir sutarčių formos buvo gautos iš projektą įgyvendinančios įstaigos, kuri jas gavo iš Europos socialinio fondo agentūros“, – dėstoma laiške.

Centro atstovai patvirtino, kad nuo šių metų bent jau pagal minėtą programą įstaigos darbuotojams savanoriškai dirbti nebeteks, mat planuoti rodikliai jau pasiekti.

„Centras pasiekė nustatytus rodiklius, todėl 2021 metų sausio mėnesį vykusių metinių pokalbių, kuriuos vedė tiesioginiai darbuotojų vadovai, metu darbuotojams buvo paaiškinta, kad savanorystės veikla atlikta ir rodikliai, numatyti partnerystės sutartyje, pasiekti. Metinės veiklos užduotys gali kisti atsižvelgiant į centro strateginės veiklos plane ir kituose dokumentuose išdėstytas nuostatas“, – aiškino įstaigos atstovai.

Išsiaiškino, kas papasakojo apie įtarimus

Tiesa, centro atstovai savo atsakyme pažėrė kritikos ir apie klausimų keliančią situaciją žiniasklaidai bei institucijoms papasakojusiems žmonėms.

„Centras susidūrė su problema, kad viena iš lankomosios priežiūros darbuotojų, kuri 2020 metais viena iš pirmųjų pasirašė savanorystės sutartį ir kitus reikalingus dokumentus, bandė tiesioginei vadovei daryti spaudimą, melavo, kad nepasirašė nė vieno dokumento, susijusio su savanoryste, grasino, kad rašys skundą į visas įmanomas tarnybas. Šios darbuotojos veikla buvo įvertinta gerai. Mūsų žiniomis, būtent šios darbuotojos vyras kreipėsi į tarnybas ir LRT“, – dėstė įstaigos komanda.

Apie įstaigoje susiklosčiusią situaciją LRT.lt papasakojusio V. Lisausko nuomone, su savanoryste susijusius dokumentus pasirašę darbuotojai galėjo tą padaryti ne tik todėl, jog bijojo nukentėti finansiškai, bet ir tiesiog tinkamai nesusipažinę su dokumentų, kuriuos pasirašo, turiniu. Taigi, paaiškėjus, kad teks darbuotis savanoriškai, ir pradėta aiškintis situaciją.

Valstybinė darbo inspekcija pradėjo tyrimą, abejonių kyla ir kitoms tarnyboms

Klaipėdos miesto socialinės paramos centre susiklosčiusi situacija jau pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

„Manome, kad tokioje situacijoje įžvelgtini diskriminacijos amžiaus pagrindu požymiai. Be to, kyla abejonių, ar tokia praktika neprieštarauja darbo teisei. Pareiškėjui pasiūlėme pateikti skundą, kurio pagrindu galėtume pradėti tyrimą“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas.

Su klausimų keliančia darbo tvarka Klaipėdos miesto socialinės paramos centre susidūrusieji ketina teikti skundą.

Tyrimą dėl situacijos įstaigoje jau pradėjo Valstybinė darbo inspekcija. Tyrimas, anot inspekcijos atstovų, pradėtas gavus skundą, kol kas aiškinamasi aplinkybes ir tik baigus tyrimą bus galima atskleisti daugiau informacijos.

Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija yra išsiuntusi nurodymą Klaipėdos socialinės paramos centrui pateikti dokumentus, susijusius su skundo apimtimi.

Inspekcijos atstovų teigimu, gavus dokumentus ir įvertinus informaciją bus sprendžiama, ar kreiptis į kitas institucijas. Įvertinus gautą informaciją taip pat bus galima numatyti tyrimo apimtį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė akcentavo, kad pati savanorystės sąvoka reiškia „savo noru“.

„Taigi darbuotojai negali būti verčiami savanoriauti. Už savanorystę nėra mokamas darbo užmokestis. Už atliekamą darbą turi būti mokamas darbo užmokestis, o darbuotojui nustatomos metinės užduotys turi būti susijusios su jo tiesioginėmis darbo funkcijomis“, – aiškino E. Banienė.

Advokatas: savanoriškos veiklos vykdymas negali būti siejamas su sudaryta darbo sutartimi

Preliminariai situaciją įvertinti sutiko advokatas Karolis Rugys. Advokatas pažymėjo, kad savanoriškos veiklos pagrindai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu, kuris apibrėžia, jog savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Tokiu būdu savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai.

„Taip pat norminių teisės aktų reikalavimai numato, kad savanoris turi teisę nutraukti vykdomą savanorišką veiklą. Taigi, priverstinai (be savanorio valios) vykdyti savanorišką veiklą neįmanoma, nes nėra esminio elemento, t. y. savanorio valios ir siekio vykdyti tokią veiklą“, – dėstė K. Rugys.

Anot advokato, savanoriškas darbas nepatenka į darbo teisės santykių reguliavimo sritį, todėl savanoriškos veiklos vykdymas negali būti siejamas su sudaryta darbo sutartimi, o išimtinai tik su šalių atskiru susitarimu, todėl darbdavys liepti ir / ar nurodyti atlikti savanorišką darbą negali.

„Tuo atveju, jeigu tarp šalių nesusiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo susitarta dėl savanoriško darbo atlikimo, ir nebuvo savanoriškos valios atlikti tokio pobūdžio veiklą, tai tokie atliekami darbai gali būti prilyginami papildomam darbui, dėl kurio darbo sutarties šalys turėtų susitarti. Jeigu tokio susitarimo nėra arba toks susitarimas nėra įtvirtintas, tokia veikla gali turėti netgi ir nelegalaus darbo požymių“, – pridūrė K. Rugys.

Jeigu nėra asmens valios atlikti savanorišką veiklą, tai darbdavys neturi teisės jam liepti ar primesti reikalavimo atlikti tokią veiklą, nes asmenys turi teisę laisva valia susikurti civilines teises ir pareigas, sudarydami sutartis ir / ar kitus susitarimus.

Pašnekovas akcentavo, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, jog jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

„Taigi, jeigu nėra asmens valios atlikti savanorišką veiklą, tai darbdavys neturi teisės jam liepti ar primesti reikalavimo atlikti tokią veiklą, nes asmenys turi teisę laisva valia susikurti civilines teises ir pareigas, sudarydami sutartis ir / ar kitus susitarimus. Jeigu darbuotojui liepiama atlikti veiksmus ir / ar veiklą, kurie nėra priskiriami jo darbo funkcijoms, ir jis dėl jų atlikimo nesudarė jokių susitarimų, tai darbuotojas turi teisę ginti savo teises, pavyzdžiui, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas ištirti tokius darbdavio veiksmus“, – paaiškino K. Rugys.

Populiariausi