Verslas

2021.02.21 20:34

Turizmo asociacijos direktorė: pritartume skiepų pasui, jei toks būtų visoje Europos Sąjungoje

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“2021.02.21 20:34

Koronaviruso pandemija ir karantinai daugelyje pasaulio šalių itin skausmingi turizmo sektoriui. Lietuvos – taip pat. Ir nors šiuo metu galima skristi į tolimas keliones, bet užsakomieji skrydžiai sustabdyti, kelionės gerokai apsunkintos, nes reikia turėti galiojančius testų rezultatus, reikia izoliuotis parvykus 10 dienų arba vėl daryti testą. Kita vertus, norinčiųjų vykti vis dėlto yra, o štai nuo šeštadienio iš Lietuvos jau galima skristi ir į Egiptą.

Visi laukia karantino pabaigos, savojo skiepo ir laisvės keliauti jau šią vasarą. „Savaitėje“ turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Milda Plepytė-Rainienė: palaikytume skiepų pasų idėją, tačiau ji turi būti vykdoma mažiausiai ES mastu

– Taigi, dabar nerekomenduojama vykti niekur, bet žmonės vis dėlto keliauja. Kaip pandemija pakoregavo kelionių tendencijas ir kryptis? Kur dažniausiai keliauja lietuviai?

– Galbūt mes turėtume išskirti du keliaujančiųjų etapus: kuomet buvo keliaujama pirmojo karantino metu ir kokia situacija yra dabar, keliaujant antrojo karantino metu. Tai pastebime, jog keliaujančiųjų srautai tikrai padidėjo, lyginant su tuo, ką mes turėjome vėlyvą praėjusių metų pavasarį ar vasaros sezono metu.

Kalbant apie kryptis, jų turime taip pat jau šiek tiek daugiau. Dabar galima keliauti ir į Tenerifę, kuri priklauso Kanarų salynui, kaip ir minėjote, vakar prasidėjo skrydžiai, atnaujinti skrydžiai į Egiptą, taip pat balandžio pradžioje bus atnaujinti skrydžiai į Kiprą bei Turkiją. Labai apmaudu, tačiau praėjusiais metais tos galimybės – skraidinti į Turkijos kurortus – Lietuvos kelionių organizatoriai neturėjo. Galbūt nepavyko rasti bendro sutarimo ir su valstybinėmis institucijomis.

Matėme, jog kaimynams šioje situacijoje pavyko šiek tiek greičiau ir geriau susitarti su valstybinėmis institucijomis ir keliauti iš mūsų kaimyninių valstybių, tokių kaip Lenkija, buvo galima, ir kelionės tikrai buvo vykdomos. Tikimės, jog jau nuo balandžio pradžios ir Lietuvos turistai galės keliauti būtent į Turkiją.

– Ar jūs norite pasakyti, kad jau dabar galima į juos kreiptis ir bandyti užsisakyti tokį skrydį?

– Tikrai taip. Ir dabar galbūt yra šiek tiek pasikeitęs mūsų vartotojo portretas. Jeigu seniau keliautojai įsigydavo keliones prieš metus ar 9 mėnesius, dabar yra stengiamasi įsigyti artimiausiam periodui. Žmonės tikrai domisi kelionėmis į Turkiją, ir tas pirkimas vyksta, yra stengiamasi išsiaiškinti maksimaliai, kokie yra keliami reikalavimai.

Natūralu, jog mes turime žinoti, ar yra reikalingas neigiamas testo rezultatas, kokia bus situacija grįžus į Lietuvą: ar žmonės turės karantinuotis, ar yra reikalingas irgi neigiamo testo rezultatas. Tai ši visa informacija yra pateikiama ir jos yra tikrai labai dažnai klausiama ir kelionių organizatorių, ir kelionių pardavimo agentų, kuomet yra siekiama įsigyti tą kelionę.

Pastebime, jog keliaujančiųjų srautai tikrai padidėjo, lyginant su tuo, ką mes turėjome vėlyvą praėjusių metų pavasarį ar vasaros sezono metu.

– Nuo šio pirmadienio, nuo šios savaitės jau įsigaliojo įstatymo pataisa, kad pinigai už neįvykusias keliones privalo būti grąžinti per 14 dienų, o ne per 90, kaip buvo iki tol. Ar tai jums nėra šioks toks vis dėlto signalas, nes jeigu per anksti parduosite, tai paskui teks viską grąžinti?

– Taip numato Turizmo įstatymas ir kelionių organizatoriai, prisiimdami ar gaudami lėšas iš vartotojo, jie įsipareigoja šimtaprocentine tų lėšų apsauga ir jie turi būti pasiruošę tiesiog grąžinti tuos pinigus.

– Prašau, pasakykite – dar vienas iš turizmo bendrovių siūlymų buvo toks, kad būtų logiški tie ribojimai priimti, ir kad būtų tokie vadinami skaidymai į regionus. Tarkime, jeigu Graikijoje pati situacija būtų prasta, bet Kretoje ar Rodo saloje, ar dar kitoje būtų labai gera užsikrėtimų situacija, tai kad į ten būtų galima iš Lietuvos skristi. Ar jūs turite dabar tokį patikinimą iš Vyriausybės, kad bus leista taip daryti, ko nebuvo leista daryti per praėjusį pandemijos etapą?

– Šiuo metu mes tokio susitarimo su valdžia neturime, tačiau matėme, kad Sveikatos apsaugos ministerija dar spalio mėnesį turėjo priėmusi tokias skaidymo į regionus rekomendacijas ir paveiktų valstybių sąrašas taip pat buvo skaidomas ne tik valstybėmis, bet šalia išskiriami ir regionai, į kuriuos keliauti yra saugu ir į kuriuos kelionių organizatoriai gali vykdyti skrydžius.

Labai tikimės to bendradarbiavimo pratęsimo. Ir bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis, tokiomis kaip Sveikatos apsaugos ministerija, kuri būtent yra atsakinga už paveiktų valstybių sąrašo sudarymą, tiek su Užsienio reikalų ministerija, kuri skelbė rekomendacijas keliautojams.

– Ar kelionės brangs, nes vis dėlto nuostoliai sektoriaus yra nemaži?

– Vienareikšmiškai pasakyti, ar kelionės brangs, yra gana sudėtinga, tai priklauso nuo daugybės komponentų, kas sudaro kelionės paketą. Negalime teigti, kad kelionių organizatoriai ims ir pasididins kainas, todėl, kad tokios įstaigos, kaip, pavyzdžiui, oro uostai, kaip pervežimo kompanijos, kaip tie patys viešbučiai, jie turi užtikrinti ir saugumo reikalavimus, kurie yra iškelti, vadinasi, tai suteikia tam tikrus kaštus, kuriuos natūralu, kad gali įskaičiuoti į kelionės paketo kainą. Taip pat mes turime įsivertinti ir kitus keliamus saugumo reikalavimus keliautojams.

Jeigu praktiškai keliaujant į visas valstybes, į kurias dabar galima vykti iš Lietuvos, yra reikalaujama neigiamo testo rezultato, ir turime pateikti sertifikatą, kaip žinome, toks testas kainuoja. Lygiai taip pat, grįžus į Lietuvą, jeigu norima sutrumpinti saviizoliacijos laikotarpį, taip pat būtina atlikti testą, kuris yra mokamas. Tai tam tikri ir saugumo reikalavimai, kurie yra keliami vartotojams, jie taip pat sąlyginai padidintų kainą.

Vienareikšmiškai pasakyti, ar kelionės brangs, yra gana sudėtinga, tai priklauso nuo daugybės komponentų, kas sudaro kelionės paketą.

– O kaip jūs vertinate vakcinų pasus, jeigu tokie būtų, nes jau kai kurios ir oro bendrovės sako, kad galbūt jos neskraidins keleivių, jeigu jie neturės tokio paso? Ir aš kalbu, aišku, ne dabar, kai dar nėra tų vakcinų pakankamai, bet apie tą metą, kai jau visi galės pasiskiepyti, turės tokią galimybę ir tada, jeigu tie pasai atsirastų? Jūs palaikytumėte tokią idėją?

– Mes tikrai palaikytume tokią idėją ir manome, jog toks dalykas yra reikalingas, tačiau tai turi būti bent minimum Europos Sąjungos mastu. Mes neturėtume kalbėti, kad Lietuva turės vieną savo pasą, Norvegija, kaip pavyzdys, turės savo atskirą pasą. Tai turi būti bendras nutarimas, kaip minėjau Europos Sąjungos mastu, kuris užtikrintų vienodus reikalavimus visose valstybėse.

Todėl, kad mes dabar susiduriame su tokiomis situacijomis, kuomet, pavyzdžiui, persirgęs COVID'u žmogus ir turintis antikūnų, skrenda, kaip pavyzdys, į Ispaniją, iš jo vis tiek yra reikalaujama neigiamo testo sertifikato, yra reikalaujama turėti neigiamą testo sertifikatą, nors jis jau yra persirgęs ir, kaip minėjau, jis turi sertifikatą, kuris įrodo, jog jo organizmas turi antikūnų.

Kad nesusikurtų tokios situacijos, tokios, sakykime, savotiškai ir keistos situacijos, aš manau, kad pasas – būtų būtent tas dalykas, kuris užtikrintų, jog sąlygos visiems būtų labai aiškios ir labai suprantamos ir visur vertinamos lygiai taip pat.

– Ačiū jums už šitą pokalbį.