Verslas

2021.02.19 18:30

Slapto pirkėjo testas „Senukuose“: galėjau nusipirkti tiek maisto katei, tiek laminato

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.02.19 18:30

Prekybos centre „Senukai“ galima įsigyti ne tik maisto prekių, tačiau ir kitų, kuriomis tinklas įprastai ir prekiauja. Tokiais pastebėjimais su LRT.lt pasidalino skaitytojai. LRT.lt nuvykus į vieną iš parduotuvių paaiškėjo, kad be didelio vargo galima įsigyti bet kurią salėje parduodamą prekę, net jei ji nėra laikoma būtinąja preke. Pats tinklas tikina – „Senukų“ parduotuvės veikia pagal galiojančius teisės aktus.

LRT.lt primena, kad besitęsiant karantinui didesnėms nebūtinųjų prekių parduotuvėms dirbti vis dar draudžiama. Kol kas veikla leidžiama tik būtinųjų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, veterinarijos prekių parduotuvėms, vaistinėms. Taip pat nuo šio pirmadienio veikti gali ir nedidelės – iki 300 kvadratinių metrų – parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą. Didesnėse parduotuvėse atitverti minėtą plotą ir prekiauti ne pirmo būtino prekėmis draudžiama.

LRT.lt skaitytojai vis dėlto pranešė, kad „Senukuose“ sėkmingai galima įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir statybinių medžiagų, sodo reikmenų ir kitų prekių. Skaitytojai nurodė skirtingas tinklo parduotuves ir tvirtino, kad salėse išrikiuotas prekes galima įsigyti be didelio vargo – patikusį daiktą tereikia neštis į kasą.

Kai kurie skaitytojai teigė parduotuvėje apsilankę be išankstinio užsakymo ir, salėje neradę patinkančio daikto, jį užsisakę informacijoje.

Viena skaitytoja pasidalino ir socialiniame tinkle pamatyta „Senukų“ reklama, kurioje tvirtinama, kad ir „Senukuose“ galima rasti būtiniausių prekių bei priduriama, kad parduodama „tik tai, kas būtina“, o žemiau reklamuojamas kampinis šlifuoklis. „Tik tai, kas būtina – kampinis šlifuoklis“, – dalinosi skaitytoja.

Sulaukus tokios informacijos, LRT.lt nusprendė apsilankyti vienoje Vilniuje veikiančioje „Senukų“ parduotuvėje.

Vos įėjus į ją, pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paprašė su savimi pasiimti krepšelį. Kaip nurodė darbuotojas – tai privalu.

Įėjus pro vartelius, matyti, kad didelė parduotuvės dalis yra atitverta – į ją patekti pirkėjams nėra galimybės, nors už atitvarų ir girdėti darbuotojų balsai.

Pirmiausia išdėliotos statybinės prekės

Vis dėlto vos įėjus dėmesį atkreipia tai, kad pirmiausia išdėliotos tikrai ne pirmo būtinumo prekės. Čia galima rasti sodo prekių, pavyzdžiui, sėklų, kelių rūšių grindų dangų, apdailos prekių, pavyzdžiui, glaisto, įvairių apdailai reikalingų įrankių, pavyzdžiui, glaistiklių, volelių rankenų, kopėčių ir kt.

Einant toliau galima rasti ir virtuvės plautuvę su čiaupu, valymo priemonių, pavyzdžiui, šluotos ir kibiro rinkinių, elektros prekių: laidų, jungiklių, kištukinių lizdų ir kt.

Šalia kai kurių prekių išdėlioti ir akcijas skelbiantys karučiai, kuriuose nurodoma, kad nuolaida parduodamai prekei taikoma iki kovo vidurio.

Tik praėjus visas šias prekes, pirkėjams atitvertoje zonoje galima rasti gyvūnų prekių bei maisto prekių skyrių, kuriame pardavinėjami užkandžiai, gėrimai, kava ir kt., kas, remiantis Vyriausybės nutarimu, laikoma būtinosiomis prekėmis.

Salės darbuotojos pasiteiravus, ar parduodamas ne maisto prekes taip pat galima įsigyti, ji paaiškino, kad tai priklauso nuo to, ar salėje matome tai, ko mums reikia, ir ar užtenka esamo prekių kiekio.

Pavyzdžiui, jeigu randame mums patinkančias laminato grindis ir jų yra tiek, kiek reikia, laminato pakuotes galime tiesiog neštis į veikiančią kasą. Jeigu vis dėlto norimos prekės nėra arba yra per mažas kiekis, privalu išsikvieti konsultantą, kuris gali suteikti iki 5 min. trunkančią konsultaciją.

Kaip paaiškino darbuotoja, ilgesnės konsultacijos suteikti negalima dėl galiojančios tvarkos.

Reikiamas prekes galima užsisakyti specialiai tam paskirtoje kasoje.

Lankantis parduotuvėje kai kurie pirkėjai įsigijo maisto produktų, kiti – briketų šildymui, ilgintuvų, laidų ir kitų prekių.

„Senukai“: griežtai laikomės teisės aktuose numatytų sąlygų

Bendrovės „Kesko Senukai“ viceprezidentas Mantas Jurkus LRT.lt tvirtino, kad „Senukų“ parduotuvės ir toliau veikia tiek ir tokia apimtimi, kokią numato Vyriausybės nutarimas.

„Jose prekiaujame maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams ir kitomis namų ūkiui skirtomis prekėmis griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų“, – sakė M. Jurkus.

Plačiau apie prekybą statybinėmis medžiagomis ar kitomis ne pirmo būtino prekėmis M. Jurkus nekomentavo. Taip pat jis neatsakė, ar visose tinklo parduotuvėse prekiaujama ne tik būtinosiomis prekėmis.

Raštu LRT.lt pateiktame komentare M. Jurkus toliau tvirtino, kad Vyriausybės nustatytas reguliavimas nėra sąžiningas, neužtikrina lygiateisiškumo.

„Turime pagrindo manyti, kad toks reguliavimas galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be ribojimų veikiantys didieji maisto prekybininkai prekiauja ne tik maistu, bet ir statybos, remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais ir kitomis prekėmis be jokių apribojimų, tuo metų tradiciniai šių prekių pardavėjai kasdien patiria milžiniškus nuostolius“, – LRT.lt pateiktame atsakyme piktinosi M. Jurkus.

Be kita ko, jis tikino, kad kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad esą Lietuva imasi per griežtų ir neadekvačių ribojimų bei nenumato adekvačių, sąžiningų ir veiksmingų kompensacijų.

Ministerija: parduoti kitas prekes galima, bet jų turi būti mažuma

Kaip LRT.lt informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, parduotuvėms, prekiaujančioms būtinosiomis prekėmis, leidžiama parduoti ir kitas, ne pirmo būtinumo, prekes, tačiau būtinosios prekės, pavyzdžiui, maistas, privalo sudaryti didesnę asortimento dalį.

„Remiantis Vyriausybės nutarimu, gali veikti parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, gėlių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Šalia maisto prekių taip pat gali būti ir dalis kitų prekių, bet dauguma prekių turi būtų tos, kuriomis prekiauti karantino metu gyvai yra leidžiama“, – nurodoma LRT.lt raštu pateiktame komentare.

Ministerija nepatikslino, ar tokia praktika taikoma ir paprastai statybinėmis prekėmis prekiaujančioms parduotuvėms. Taip pat nebuvo patikslinta, kokia dalis prekių privalo būti būtinosios.

Statybinių prekių parduotuvėms pardavinėti tik maistą leidžiama

LRT.lt primena, kad dėl statybos reikmenimis prekiaujančių parduotuvių, kurios, prasidėjus karantinui, ėmė prekiauti maisto produktais, diskusija buvo kilusi ir anksčiau.

Gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė buvo susitikusi su prekybininkais. Po susitikimo ji spaudos konferencijoje teigė paraginusi prekybininkus riboti asortimentą, tačiau nematanti bėdos, jeigu statybos prekių prekybos tinklai vykdys prekybą maistu.

„Aš šiandien pati atlikau slaptojo pirkėjo testą, apsilankiau keliose tokiose parduotuvėse ir pamačiau, kad ten daugiausia prekiaujama maistu. Nepasirodė, kad yra piktnaudžiaujama. Ten neišeina nusipirkti lentų ar ko nors panašaus – galima nusipirkti katinui maisto. Tad, matyt, maisto prekių asortimentas gali likti“, – teigia ministrė.

Nuo vasario vidurio leista veikti mažoms parduotuvėms

LRT.lt primena, kad, siekiant sumažinti užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičių, Lietuvoje buvo uždrausta veikti visoms parduotuvėms, išskyrus prekiaujančioms būtinosiomis prekėmis: maistu, veterinarijos prekėmis, vaistais, optikos ir ortopedijos prekėmis ir kt.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos anksčiau siųstame pranešime nurodoma, jog maisto prekių parduotuvėmis yra laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Tokios parduotuvės kaip „Senukai“ ar „Depo“, kur daugiausia pardavinėjamos statybinės prekės, tačiau galima rasti ir maisto produktų, anot ministerijos, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

LRT.lt primena, kad nuo vasario 15 d. buvo leista veikti nedidelėms, iki 300 kvadratinių metrų prekybinio ploto, parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės pirkėjai.

Paskelbus tokį atlaisvinimą, atverti duris suskubo ir kai kurios elektronikos, statybinių prekių bei kitos didesnės parduotuvės, kurios savo parduotuvėse atitvėrė iki 300 kvadratinių metrų plotą.

Vis dėlto kai kurios parduotuvės, skelbusios apie planuojamą atidarymą, kilus abejonių, ar tokia veikla leidžiama, klientų galiausiai nepriėmė ir toliau veikė tik kaip prekių atsiėmimo punktai.

Atsakingos institucijos gali įvertinti situaciją

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ieva Jonilienė LRT.lt patikslino, kad, remiantis Vyriausybės nutarimu, leidžiama veikti mažoms parduotuvėms, o ne parduotuvių dalims, todėl atskirti ploto didesnėje parduotuvėje negalima.

„Po griežtų karantino apribojimų visiškai suprantamas verslo noras dirbti visu pajėgumu. Tačiau Vyriausybės nutarimas leidžia veikti parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m ir kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba turi atskirą įėjimą, kuriuo gali naudotis tik tos parduotuvės klientai.

Taigi nutarimas numato galimybę veikti parduotuvėms, o ne parduotuvių dalims, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti) neviršija 300 kv. m“, – LRT.lt tvirtino I. Jonilienė.

Konkretus prekybos plotas konkrečiame objekte nustatomas vadovaujantis nuosavybės valdymo dokumentais. Ministerijos atstovės teigimu, atsakingos institucijos gali įvertinti parduotuvės veiklą ir taikyti sankcijas.

„Atsakingos institucijos, kurios prižiūri karantino nutarimo sąlygų laikymąsi, turi teisę kiekvieną prekybos ploto atvejį vertinti atskirai ir priimti sprendimą dėl galimo karantino pažeidimo“, – teigė I. Jonilienė.