Verslas

2021.02.28 16:22

Kodėl lietuviai labai mėgsta lietuviškas prekes, bet nemėgsta lietuviško verslo?

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2021.02.28 16:22

Lietuviai labai mėgsta lietuviškas prekes, bet labai nemėgsta lietuviško verslo, LRT RADIJUI sako ISM docentė, Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė. Pasak jos, pirmenybę lietuviai yra linkę teikti vietinei produkcijai, tačiau darbo mieliau ieškotųsi užsienio kapitalo įmonėje.

Už kainą svarbiau pagaminimo šalis

L. Ramonienė sako pastebinti tendenciją, kad lietuviams lietuviška produkcija asocijuojasi ir su gera kokybe, tačiau, anot jos, darbo santykiuose pirmumas teikiamas užsienio kapitalo darbdaviui.


„Jei pastatytume du jogurto indelius priešais lietuvį pirkėją, labai didelė tikimybė, kad jis pasirinks lietuvišką produktą. Tačiau jei paklaustume, į lietuviško ar užsienio kapitalo įmonę jis norėtų eiti dirbti, tai didesnė dalis lietuvių pasirinktų užsienio kapitalo įmonę. Taigi tas lietuviškumas versle gali būti per produktus arba per verslo struktūras“, – sako L. Ramonienė.

Pasak ISM docentės, lietuviai, jei žvelgtume konkrečiai į maisto produktus, prioritetą labiau teikia ne kainai, bet kokybei. „Lietuviai šiuo atveju maisto produktą rinksis ne pagal kainą, o pagal suvokiamą produkto kokybę, – tikina Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė. – Tas lietuviškumas, tas matymas, kad produktas yra pagamintas Lietuvoje, lietuviui labai stipriai asocijuojasi su sveikata, su kokybe. Taigi, lietuviai šiuo atveju rinktųsi ne kainą, o lietuvišką produktą.“

Lietuva – kolektyvinės kultūros šalis

Pernykštė vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo klientų apklausa parodė, kad kas antras pirkėjas pirmenybę linkęs teikti lietuviškiems produktams, o trečdalis renkasi tik Lietuvoje pagamintas prekes. Apklausoje vyravo maisto produktai. Respondentai teigė besirenkantys lietuviškus produktus dėl to, kad jie švieži, be to, pirkdami lietuviškas prekes žmonės jaučiasi prisidedantys prie šalies ekonomikos palaikymo ir augimo. Pasak L. Ramonienės, tokią praktiką lemia kolektyvinė arba individualistinė kultūra.

„Jau 1960 m. mokslininkų buvo išskirti kultūriniai skirtumai tarp įvairiausių šalių. Visos šalys buvo suskirstytos į kolektyvines arba individualistines kultūras. Lietuviai pakliūna į tą kolektyvinės kultūros šalių kategoriją, – pasakoja ji. – O štai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra labai stipriai individualistinės kultūros atstovės.

Tai, kad mes esame maži ir mūsų yra nedaug, stiprina mūsų patriotizmą ir identitetą. O jei identitetas stiprėja, mes norime labiau jį išreikšti, prisidėti prie jo pirkdami lietuviškas paslaugas ir produktus.

Taigi, patriotiškumas ar produkto kilmė JAV neturėtų daug įtakos vartotojo pasirinkimui. O štai lietuviai yra pakankamai kolektyvinė kultūra. Mums patinka bendruomenės jausmas. Toks jausmas ateina iš istorijos, kad mes su kažkuo kovojome, turėjome laikytis kaip vienas kumštis. Tai mes, lietuviai, demonstruojame visą spektrą tos kolektyvinės kultūros savybių. Todėl ir renkamės labiau lietuvišką produktą.“

Pašnekovės teigimu, Lietuva kolektyvine kultūra neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Europos šalys yra gana mažos ir kiekvienos identitetas yra labai stiprus, tikina L. Ramonienė. „Tai, kad mes esame maži ir mūsų yra nedaug, stiprina mūsų patriotizmą ir identitetą. O jei identitetas stiprėja, mes norime labiau jį išreikšti, prisidėti prie jo pirkdami lietuviškas paslaugas ir produktus“, – sako ISM docentė.

Krizės ir pandemijos stiprina patriotiškumą

Įdomu ir tai, kad įvairios ekonominės krizės ar šiuo metu besitęsianti koronaviruso pandemija neskatina visuomenės nusisukti nuo patriotiškų jausmų. Atvirkščiai. „Visos krizės, visos pandemijos augina patriotiškumą. Jeigu žiūrėtume į socialines medijas, per karantiną šventes žmonės ėmė švęsti labiau nei iki karantino. Net Cepelinų dieną, kuri neseniai buvo“, – sako L. Ramonienė.

„Kilmės šalis: Lietuva“ arba „Pagaminta Lietuvoje“ yra būtent tie simboliai.

ISM docentė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad lietuviška produkcija vis dar ieško savo vietos tarptautinėse erdvėse. Anot jos, dažnai susiduriama su problema, ar lietuviški produktai yra priskirtini Rytų Europos, ar Centrinės Europos produktų grupei. Pašnekovė neabejoja, kad prie lietuviško produkto identiteto kūrimo turėtų prisidėti ne tik verslas, bet ir valstybė.

„Rytų Europos produktai vis dar yra vertinami šiek tiek prasčiau. Kokybė yra vertinama prasčiau, – sako ji. – Ne tik verslas turėtų prisidėti prie to (lietuviško produkto – LRT.lt) identiteto kūrimo. Verslui labai pagelbėti gali ir nacionalinio lygmens visos Lietuvos strategija.“

Daugelis tyrimų rodo, kad paveikiausias patriotiškumo simbolis yra kilmės šalis. „Tai „Kilmės šalis: Lietuva“ arba „Pagaminta Lietuvoje“ yra būtent tie simboliai, kurie labiausiai tapatina vartotoją [su savo šalimi]. Ne ingredientai, ne kažkoks prekės ženklas, bet būtent šie parašymai labiausiai veikia vartotoją“, – tikina ISM docentė, Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė.

Viso pokalbio apie patriotiškumą versle klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Populiariausi