Verslas

2021.02.18 21:27

Nausėdos patarėja apie ESO konkursą laimėjusią Baltarusijos režimo įmonę: visiškai aišku – taip neturėtų būti

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.18 21:27

Energetikos grupė „Ignitis“ nurodė antrinei įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ nepasirašyti sutarties su baltarusiškus transformatorius tiekiančia bendrove „Ekobana“. Ši įmonė pateikė pigiausią ESO transformatorių pirkimo pasiūlymą – įrangos iš Minsko elektrotechnikos gamyklos už 5 mln. eurų, – o šios, valstybinės Baltarusijos gamyklos vadovybė taikė represijas protestuose prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą dalyvavusiems darbininkams.

LRT laidoje „Dienos tema“ apie tai kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė ir Petras Vaitiekūnas, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Baltarusijoje.

Dienos tema. „Ignitis“ sprendimas nepirkti baltarusiškos elektros: įmonė turi savo interesus, bet jie neturi būti virš valstybės

– ESO apsisprendė nepasirašyti šios konkrečios sutarties su Minsko gamykla, tačiau tai dar nereiškia, kad lietuviškos įmonės, tarp jų galbūt ir valdomos valstybės, nepirks kitos baltarusiškos produkcijos ir taip neprisidės prie finansinės režimo, kurį Lietuva kritikuoja, gerovės. Kaip vertinate tokią padėtį?

P. Vaitiekūnas: Manau, į tai reikia pažiūrėti truputį plačiau, nes vyksta arši sistemų konkurencija. Tai sistema, kurią įvardyčiau autokratine ir demokratine. Klausimas yra, ar ateities pasaulis atrodys kaip didelė Rusija, Kinija ar kaip Europa? Tai, manau, turime už savo civilizaciją, vertybes kovoti, ir tokios sektorinės bei personalinės sankcijos turi būti įvestos.

– Politikos analitikas Marius Laurinavičius tokį Lietuvos elgesį vadina politine šizofrenija, kai deklaruodami paramą A. Lukašenkos opozicijai palaikome nepigiai kainuojančius prekybinius santykius su šalimi, nuteisiančia žurnalistus už jų darbą. Kaip tik šiandien vienas toks pseudoteismas įvyko, nuteistos dvi žurnalistės už tai, kad transliavo iš protesto eisenos emigracijoje veikiančiai televizijai „Belsat“. Ar toks elgesys dera šaliai, vadinančiai save lydere remiant Baltarusijos pilietinę visuomenę ir tikrai labai aiškiai pasisakančiai už sankcijas Baltarusijai?

A. Skaisgirytė: Prezidentas labai aiškiai pasisakė už sankcijas Baltarusijos režimui ir konkrečiai pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, susidorojimą su taikiais protestuotojais, žurnalistų laisvės suvaržymus ir panašiai. Lietuvos pozicija visiškai aiškiai ne kartą deklaruota ir Europos Vadovų Taryboje, ir pokalbiuose su kitų valstybių lyderiais, kad režimui neturėtų būti sudarytos sąlygos toliau klestėti. Šiuo atveju valstybinė įmonė bandė pasirašyti susitarimą su Baltarusijos įmone, tai visiškai aišku, kad taip neturėtų būti.

– Ar toks šios dienos „Ignitis“ sprendimas gali reikšti naują požiūrį į ekonominius santykius su Baltarusija ir naujos ekonominės politikos su ja pradžią?

P. Vaitiekūnas: Nemanau, kad reikėtų apibendrinti vienos įmonės veiksmus iki valstybės politikos. Reikėtų pasiaiškinti su įmone, kad yra Lietuvos nacionaliniai interesai, yra Lietuvos saugumo interesai, ir reikėtų tų interesų paisyti. Žinoma, įmonė turi savo interesus, bet jie neturi būti virš valstybės, Europos deklaruojamų vertybių, interesų ir politikos. O politika tokia, dar kartą pasikartosiu, kad nenorime, jog mūsų vaikai ir anūkai gyventų pasaulyje, panašiame į Rusijos ir Kinijos autokratiją. Norime gyventi demokratinių vertybių besilaikančiame pasaulyje ir Europoje. Todėl spaudimas A. Lukašenkos režimui turi būti išlaikomas.

– O ką reikėtų daryti, kad galėtume pasakyti, kad tas spaudimas yra išlaikomas ir nuoseklus, kad tai ne tik pilietinės akcijos ir padėkos už jas, bet kad tai lygiai taip pat vyksta ir valstybiniame lygmenyje?

P. Vaitiekūnas: Pažiūrėkite, už ką Rusijoje ir Baltarusijoje žudomi, bandomi nužudyti, žmonės, jie nuodijami, uždaromi į kalėjimus, persekiojami. Viskas prasidėjo nuo Sergejaus Magnickio įstatymo, tai paremkim tokį įstatymą konkrečiai Baltarusijai ir smokime per personalines sankcijas, kad tie, kurie imasi neteisėtų, neteisingų prievartos veiksmų prieš savo piliečius, nukentėtų visų pirma.

– Konkursai, kuriuose laimi pasiūlymai tiekti baltarusišką produkciją, aiškinami viešųjų pirkimų taisyklėmis, priimtomis pačios Lietuvos. Ar jos negalėtų ir neturėtų būti pakeistos?

P. Vaitiekūnas: Turim, ką turim, ir įstatymai yra tokie, kokius sugebam susikurti, kamuojami įvairių fobijų, kad visi yra vagys, niekuo pasitikėti negalima. Tada pradedame gyventi pagal labai supaprastintas ir realaus pasaulio neatitinkančias taisykles, koks yra mūsų Viešųjų pirkimų įstatymas, nes turi pirkti, nesvarbu kokios kokybės produktas, bet už mažiausią kainą, todėl protingumo, efektyvumo kriterijus iš įstatymo beveik visiškai išplautas. Turime dabar tai, ką turime – įstatymas blogai veikia, neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Dažnai neatitinka, bet ką padarysi, tikėkimės, kad kažkada mūsų politikams, visų pirma parlamente, užteks drąsos ir iniciatyvos pradėti priiminėti protingus įstatymus, daugiau pasitikint žmonėmis, jų gera valia.

– Investicijos į strateginius objektus turi atitikti transatlantinius ir euroatlantinius saugumo kriterijus. Kas turėtų ir galėtų nustatyti, kad tarp tų kriterijų, tarkim, būtų įrašyta neremti režimų, nesilaikančių teisės normų ir neturinčių tokių demokratijos pagrindų kaip žodžio laisvė ir laisvi rinkimai?

A. Skaisgirytė: Labai teisingai pastebėjote, kad yra įstatymas, kuris labiau kalba apie investicijas, kad jos atitiktų transatlantinės integracijos kriterijų. Transatlantinės integracijos šalyse režimo nėra, tai natūraliai neturime šitos problemos. Problema kyla, kai pirkimai nėra suderinti su transatlantiniu atitikties kriterijumi. Kai kalbame apie šitą kriterijų, dažniausiai turime mintyje strateginius sektorius – elektra, energetika, telekomunikacijos tinklai patenka į juos. Kalbant apie „Ignitis“ istoriją, tikrai pirmiausia reikėjo pasitikrinti, ar pigiausias tiekėjas atitinka transatlantinį kriterijų. Aišku, neatitinka.

– Ar tai, ką sakote, turėtų leisti manyti, kad nereikia jokių pokyčių įstatymų leidyboje, kad nėra reikalingos įstatymų leidybos iniciatyvos, kad ir iš prezidento, kuris galėtų tą daryti, žada būti aktyvus ir nori veikti aktyviai Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje?

A. Skaisgirytė: Anaiptol, visos pataisos įmanomos, tam turi būti sąlygos sukurtos. Šiuo konkrečiu atveju įstatymas pakankamai aiškiai apibrėžia tuos kriterijus, ir yra valstybės institucijos, kurios taip pat turėtų prižiūrėti, ar komerciniai sandoriai, ypač jeigu juos sudaro valstybinės įmonės, tačiau tai galioja ir privačioms įmonėms, atitinka transatlantinį kriterijų. Manau, šiuo atveju nebuvo pasižiūrėta iš valstybės kontroliuojančių institucijų.

– A. Lukašenkos prezidentūros reikalų valdybos sanatorija Druskininkuose, kai dėl sankcijų ji pagaliau negali veikti, Lietuva nori prisiimti įsipareigojimus kompensuoti nuostolius, kurių nebūtų, jeigu tos sankcijos, už kurias ji pati pasisako, neveiktų. Ar čia irgi nėra tam tikras politinės šizofrenijos požymis, kai Lietuva spaudimu tikisi paveikti režimą, bet savo žmonėms, dirbantiems ir to režimo naudai, laiku nepasako pažvelgti tiesiai į faktą ir neperspėja, kad gali ateiti diena, kai jie patys turės prisiimti riziką dėl to?

P. Vaitiekūnas: Baltarusijos sanatorija ne vakar atsirado, ji jau 30 metų funkcionuoja. Reikėjo pačioje pradžioje galvoti, kad įsileidžiame Baltarusijos prezidento administracijos įmonę į savo šalį. Tiesiog pavėlavome veikti.

– Visiškai pavėlavome, ar dar galima ką nors pakeisti?

P. Vaitiekūnas: Tegul baltarusiai perregistruoja tą sanatoriją prie kokios nors ministerijos, kuriai netaikomos sankcijos.

Populiariausi