Verslas

2021.02.18 22:31

Valdžiai kalbant apie nedarbo išmokų problemas, ekonomistas atkreipia į darbo vietų trūkumą

Irma Janauskaitė, Rūta Lankininkaitė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.18 22:31

Karantinai išaugino registruotų bedarbių skaičių – toks dabar yra kas šeštas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas. Ir nors tikrasis nedarbas, ekonomistų teigimu, mažesnis, vis tiek kelia nerimą, nes skurdas ir atskirtis dar kurį laiką didės net ir pasibaigus karantinui. Dalis žmonių į darbo rinką negrįš niekada. Prezidentas, anot jo patarėjo, siūlo taisyti nedarbo draudimo sistemą taip, kad išmoką gautų daugiau žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tada teks kelti klausimą dėl įmokų dydžio.

Pagal registruotą nedarbą – Lazdijai pirmauja. Jie visada tuo garsėjo, bet karantinas tokių bedarbių gretas akimirksniu padidino dar beveik 5 tūkstančiais. Vietiniai sako, mieste daug tik vaistinių (aštuonios), kitur darbo vietų nėra.

Žinios. Pildosi šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos: dalyje lankomumas didesnis nei 50 proc.

Registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje ir fiksuojamas statistikų, anot ekonomistų, skiriasi geru 100 tūkstančių. Dalies žmonių Užimtumo tarnyboje esą nebūtų, jei ne išmokos. Bet ir Statistikos departamento duomenimis, nedarbas gruodį perkopė 10 proc. Prieš metus jis nesiekė 7 proc.

„Nedarbo lygis išaugo pas mus labiausiai, galima sakyti, lyginant visas ES šalis. Kai tuo metu ekonomikos augimas, bendrasis vidaus produktas, tai yra tas veiksnys, kuris labiausiai ir lemia nedarbo lygį, mes kaip ir vos ne geriausioje situacijoje esame“, – aiškina VU Šiaulių akademijos docentė Janina Šeputienė.

Tai paaiškinti esą galima tuo, kad žmones atleido verslai, kurių sukuriama vertė nėra didelė, atleido net ir tie, kurie nežlugo.

„2017 m. viduryje mes gerokai pakeitėme ir liberalizavome savo Darbo kodeksą. Tai tapo daug lengviau atleisti darbuotojus. Tai iš tikrųjų neturėtų stebinti, kad per krizę tas vyksta“, – tikina VU Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.

Nedarbo klausimas - prezidento darbotvarkėje. Anot Gitano Nausėdos patarėjo, be pajamų likus bent vienam šeimos nariui, didėja skurdas, kartu ir atskirtis. O ji – didžiausia ekonominė ir socialinė rizika po sveikatos. Ypač išaugęs jaunimo nedarbas. Prezidentas sako, nedarbo išmoka galėtų būti skirtinga pagal amžių ir galbūt pagal regionus.

„Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką. Tai yra tikrai per mažas procentas“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad kalbant apie nedarbo išmokas, reikia kalbėti apie tarifiškumą ir gavėjų ratą.

„Dėl bedarbio išmokos gavimo mes turbūt turime kelti klausimą dėl plėtimo gavėjų rato, bet taip pat turime kelti klausimą ir dėl tarifiškumo. Kad šiandieną nedarbo draudimo išmokos yra 63 mln. didesnės negu šitos įmokos. Tai yra tarifų klausimas. Tai, jeigu mes norėtume didinti aprėptį, tai mes turėtume kelti ir tarifo klausimą“, – sako ministrė.

Ekonomistų teigimu, kelti teks ir kitą klausimą – darbo vietų.

„Matome, kad bent po kokius 6 žmones į vieną laisvą darbo vietą. Tai reiškia, kiek mes bemotyvuotume žmones ieškotis darbų, tų darbų, darbo vietų nėra. Ir pagrindinis klausimas tai yra darbo vietų atsiradimas. Ir tai nėra lengva užduotis“, – tikina VU Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka.

Nedarbas paprastai esą didėja net ir pasibaigus krizėms, nes darbdaviai kurį laiką dar bijo priimti naujus darbuotojus, o didina našumą kitaip, pavyzdžiui, per viršvalandžius.

„Be abejo, paūmės problemos ir ilgalaikiai bedarbiai, kurie buvo ilgalaikiai, jie netaps tais, kurie bus pirmose eilėse tarp tų, kurie nori dirbti“, – teigia Lazdijų merė Ausma Miškinienė.

Dalis žmonių esą negrįš į darbus - vyresni, kam arti pensija. Jie, pasak ekonomistų, tiesiog gausiau anksčiau laiko eis į pensiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt