Verslas

2021.02.18 11:29

Tik apie 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna išmokas – prezidentūra siūlo peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą

atnaujinta 12.23
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.18 11:29

Po ketvirtadienį įvykusio prezidento Gitano Nausėdos ir ministrės Monikos Navickienės susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad per pokalbį daugiausiai dėmesio skirta išaugusiam nedarbui. Šalies vadovo nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, esą tik apie 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna išmokas.

Akcentavo išaugusį nedarbą

Vasario pradžioje skelbti Statistikos departamento duomenys parodė, kad paskutinį praėjusį metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 9 proc. Dar didesnis – jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis, sudaręs 19,2 proc.

„Reikia matyti problemą, kad jaunimo nedarbo rodiklis yra didelis, ir ją galime spręsti įvairiomis iniciatyvomis, pradedant tuo, kad galime mažinti stažo reikalavimą jaunimui ar stažą apskritai norint gauti nedarbo išmokos draudimą“, – apie poreikį didinti jaunų žmonių užimtumą nuotolinės spaudos konferencijos metu kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Krėpšta: šiuo metu tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką

Dėl šios priežasties viena pagrindinių prezidento ir ministrės pokalbio temų buvo nerimą keliantis nedarbo lygis šalyje, taip pat pažymėjo S. Krėpšta. G. Nausėda ir M. Navickienė aptarė susiklosčiusią padėtį ir galimybes taikyti įvairias priemones, kurios galėtų šią situaciją pagerinti.

„Atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, nors prieš pandemiją nedarbo lygis buvo šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai yra ES. Su ministre buvo aptartas pluoštas priemonių, kurios padėtų mažinti nedarbą, kurti darbo vietas ir gerinti socialinę padėtį šalyje“, – komentavo S. Krėpšta.

Kaip nurodė S. Krėpšta, prezidento manymu, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, esą tai galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu.

„Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką, kas yra ženkliai per mažas procentas. Vokietijoje šis procentas siekia apie 60 proc.“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Nedarbo draudimo sistemos koregavimo svarbą akcentavo ir ministrė M. Navickienė.

„Peržiūrėsime nedarbo draudimo išmokų atnaujinimo galimybes, nes šiuo metu dėl antrojo bedarbio statuso nutraukimo asmuo netenka teisės gauti anksčiau paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos. Analizuosime kitas priemones, kurių galėtume imtis, taip pat stažo mažinimo galimybę“, – sakė ministrė.

Taip pat buvo aptartos papildomos investicijos į šalies ekonomiką, akcentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Būtina jas (investicijas – LRT.lt) adaptuoti, siekiant žalinimo ir skaitmeninimo tikslų, be jokios abejonės, pirmiausia, tačiau kartu žvelgiant, kaip šios investicijos galėtų kuo greičiau mažinti nedarbą jaunimo ir senyvo amžiaus asmenų grupėse“, – komentavo jis.

Trečias aspektas, kuris buvo detaliai aptartas, anot prezidento patarėjo, buvo Užimtumo tarnybos veiklos kokybės gerinimas bei aktyvesnis įvairių darbo rinkos priemonių taikymas.

„Kaip viena iš priemonių buvo aptartas vieno langelio principas. Tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiko daug įvairių pagalbos priemonių, tačiau neturime vieno langelio, kur įmonė galėtų kreiptis ir gauti visą informaciją apie įvairias pagalbos priemones, kurios tiek padeda verslui, tiek skatina kurti naujas darbo vietas“, – teigė S. Krėpšta.

Pabrėžė paramą dirbantiesiems savarankiškai

Tuo metu M. Navickienė pridūrė, jog buvo aptartos ne tik nedarbo, bet ir kitas socialinės politikos aktualijos.

„Manome, kad Vyriausybės priemonės, kurių ėmėmės valdant antrojo karantino bangą ir pritaikant prastovų mechanizmą, [...] padėjo išsaugoti daugiau darbo vietų. Matome, kad nedarbo rodikliai, nepriėmus šių sprendimų, būtų didesni“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad pandeminiu laikotarpiu svarbu kalbėti ne tik apie trumpalaikius tikslus, bet nenukrypti nuo ilgalaikių, pavyzdžiui, kompleksinio socialinio draudimo, šalpų išmokų, indeksavimo mechanizmo peržiūros.

Įvardydama trumpalaikes priemones, ministrė paminėjo tai, jog dirbantiesiems individualiems asmenims numatytas ir individualus vertinimas.

„Šiandien (ketvirtadienį – LRT.lt) matėme daug problemų su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie nepapuolė į vadinamąjį kodų nukentėjusiųjų sąrašą, tačiau tiesiogines sąsajas turėdami su tais, kurie nukentėjo, negaudavo paramos. Tas sprendimas šiandien yra priimtas, kad savarankiškai dirbantieji, kurių apyvarta krito, taip pat galės gauti paramą. [...]

Jau rytoj (penktadienį – LRT.lt) turėsime daugiau informacijos apie tai, kur reikės kreiptis savarankiškai dirbantiems asmenims, kad galėtų gauti papildomą paramą, nors jie nėra įtraukti į kodų sąrašą“, – sakė M. Navickienė.

Peržiūrės motinystės išmokų skaičiavimą

Taip pat ministrė akcentavo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų alternatyvų paskaičiavimą.

„Jeigu besilaukiančių mamų pajamos per pandemiją stipriai sumažėjo, jų išmoką apskaičiuoti bus imamas palankesnis – iki pandeminis – laikotarpis“, – teigė M. Navickienė.

M. Navickienės aiškinimu, jau pavasario sesijoje bus teikiamas įstatymo projektas, kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis.

„Jeigu pajamos mažėjo per pandemiją, būtų skaičiuojamas laikotarpis iki pandemijos, ir motinystės išmokos būtų didesnės“, – pažymėjo ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat kalbėjo apie tai, jog egzistuoja poreikis peržiūrėti atskirų socialinių paslaugų poreikį kiekvienoje savivaldybėje.

„Paslaugų paketai, kurie buvo teikiami savivaldybėse vienoms ar kitoms jautrioms visuomenės grupėms, yra gana stabilūs ir nusistovėję, tačiau mes ne visada pagalvojame apie tai, kad žmonių poreikiai toms paslaugoms yra kitokie. [...]

Ministerija ketina proaktyviai inicijuoti tyrimą, kuris apims galbūt daugiau šeimų poreikius, kokioms paslaugoms poreikis yra didžiausias, [...] tai manome, kad panašiu principu savivaldybėse turėtų būti keliamas klausimas, kokių paslaugų žmonėms reikia labiausiai, ir kaip mes gebame tuos poreikius atliepti“, – pažymėjo M. Navickienė.