Verslas

2021.02.17 13:56

Paramos gali tikėtis ir labiausiai nukentėjęs verslas – Vyriausybė pritarė siūlymui teikti papildomą paramą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.02.17 13:56

Vyriausybė pritarė paskutinei vadinamojo antrojo pagalbos verslui paketo priemonei – subsidija bus skiriama labiausiai nuo COVID-19 pandemijos ir karantino nukentėjusiam verslui, kuris neteko bent 60 proc. pajamų.

Subsidijos teikimą bus privalu suderinti su Europos Komisija (EK). Tai padarius, Vyriausybė priemonę turės patvirtinti galutinai.

„Siejame paramą su nukentėjimu tų, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Tie verslai gali tikėtis paramos, jeigu jie yra įtraukti į nukentėjusiųjų sąrašą“, – Vyriausybės pasitarime pristatydama siūlymą tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tarp sričių, kurias atstovaujančios įmonės gali tikėtis paramos, ministrė minėjo maitinimo sektorių, apgyvendinimo sektorių, turizmą bei kitas sritis.

Suderinus priemonę su EK, jos taikymo sąlygos gali kisti.

Remiantis pateiktų siūlymu, subsidijos dydis priklausys nuo įmonės 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tačiau bus taikomos ir subsidijos lubos.

Be to, jeigu vienam savininkui priklauso daugiau nei viena įmonė, lubos galios visam tinklui.

Kaip nurodo ministerija, išmokos apskaičiavimą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios įmonės galės rinktis pagal dvi alternatyvas.

Pirmuoju atveju išmokos bus apskaičiuojamos įmonėms, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Būtų vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. lyginant ją su 2019–2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.

Antroji alternatyva skirta įmonėms, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą. Paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos minėtos 2021 m. vasario 1 d.– 2021 m. balandžio 30 d. laikotarpio išlaidos. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.

Trys priemonės priimtos anksčiau

LRT.lt primena, kad jau anksčiau Vyriausybė pritarė dar trims šio paketo priemonėms: darbdaviams kompensuojama dalis išlaidų už darbuotojų testavimą, turgaus prekeiviams suteikiama turgavietės mokesčio kompensacija, o dirbantiesiems savarankiškai skiriama papildoma vienkartinė subsidija.

Pastarosios išmokos dydis priklausys nuo savarankiškai dirbančiojo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir negalės būti mažesnė nei 100 eurų bei didesnė nei 36 mėnesinės minimalios algos (MMA). Dėl paramos į Valstybinę mokesčių inspekciją turėtų kreiptis pats gyventojas.

Į paramą pretenduoti galės tie dirbantieji savarankiškai, kurių veikla buvo apribota dėl karantino, kurių metinės apmokestinamosios pajamos 2019 m. neviršijo 12 MMA, o 2020 m. – 36 MMA, taikytos atitinkamais metais.

Ši subsidija skiriama vieną kartą ir mokama kartu su dirbantiesiems savarankiškai jau mokama 260 eurų išmoka.

Turgaviečių prekeiviams skiriama kompensacija, remiantis Vyriausybės nutarimu, siekia 300 eurų. Kaip yra nurodžiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, paprastai turgavietės vieno mėnesio mokestis siekia apie 150 eurų, tad tikimasi, kad kompensacija padengs maždaug dviejų mėnesių mokestį.

Taip pat, kaip minėta, darbdaviams kompensuojama ir dalis dėl darbuotojų testavimo patiriamų išlaidų. Skiriamos paramos dydis siekia 12 eurų, tad prie testavimo darbdavys privalo prisidėti ir savomis lėšomis.

Vis dėlto tikimasi, kad tai taps paramą darbuotojus jau testuojantiems darbdaviams ir paskata to dar nedarantiems.

LRT.lt primena, kad sausio pabaigoje buvo priimtas ir pirmasis paramos paketas. Jame buvo numatytos subsidijos bent 30 proc. pajamų netekusioms smulkioms ir vidutinėms bendrovėms. Šioms bendrovėms skiriamos subsidijos dydis apskaičiuojamas pagal sumokėta GPM.

Daugiau kaip 2 tūkst. eurų GPM sumokėjusioms įmonėms skiriamos subsidijos dydis siekia 25 proc. nuo sumokėtos sumos. Jeigu įmonė vis dėlto sumokėjo mažiau nei 2 tūkst. eurų GPM, jai skiriama fiksuoto dydžio minimali subsidija – 500 eurų.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu, bendra vienai įmonei teikiamo finansavimo suma negali viršyti 800 tūkst. eurų.

Taip pat pirmajame pakete numatyta ir lengvatinių paskolų priemonė.

LRT.lt primena, kad be jau minėtų priemonių valstybė taip pat skiria subsidijas už darbuotojų prastovas, VMI suteikia galimybę atidėti mokesčių mokėjimą. Didieji verslai gali pretenduoti į Pagalbos verslui fondą.