Verslas

2021.02.15 05:30

Po kelių mėnesių tylos duris atveria mažos parduotuvės, kirpyklos – su kokiomis nuotaikomis į darbą grįžta darbuotojai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Radvilė Rumšienė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.02.15 05:30

Nuo pirmadienio leidus veikti mažoms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, grožio, tatuiruočių, masažo salonams ir kitiems paslaugų teikėjams, dauguma jų didelės naudos nesitiki. LRT.lt kalbinti verslo atstovai neabejoja – tai geriau nei išmoka, tačiau didelio klientų antplūdžio tikėtis neverta.

LRT.lt primena, kad nuo pirmadienio leidžiama atsidaryti grožio salonams, ne maisto prekių parduotuvėms, gėlių parduotuvėms ir kitoms vietoms.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sutiko, kad toks atlaisvinimas džiugina, tačiau turėjo ir pastabų.

„Gera žinia ir bloga žinia. Gera ta, kad atidaro, kaip ir mes siūlėme, kad numato prekybos vietų su įėjimu iš lauko atidarymą, ir gera žinia yra tai, kad numatytas vienam žmogui kvadratūros ribojimas 20 kvadratinių metrų, mes siūlėme 30 metrų – net ir didesnį. Ir tokia nelabai gera žinia, su klaustuku, – dėl to prekybinio ploto – 300 kvadratinių metrų. Tai yra labai mažo formato parduotuvės“, – BNS komentavo R. Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad neretai parduotuvėse itin daug vietos užima stelažai, įvairūs baldai, tai, vertinant visą plotą, atsidaryti gali tik labai mažos parduotuvės.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė taip pat teigia, kad atlaisvinimai džiugina ne visus, nes grožio salonai negalės priimti tiek klientų, kiek priimdavo iki karantino. Vis dėlto ji BNS yra tvirtinusi, kad dėl to paslaugų kainos kilti neturėtų.

„Nuo žemės iki dangaus nešokinėjame, bet, aišku, jaučiamės išgirsti, nes į mūsų daugkartinį kreipimąsi buvo sureaguota, ir iš tikrųjų džiaugiamės, kad esame atlaisvinti ir vieni pirmųjų pradėsime darbus nuo pirmadienio“, – sakė J. Mačiulienė.

Anksčiau vienu metu galėjo priimti du klientus

Kaune nuo pirmadienio duris atveria ir kirpykla „Šepetys“. Ten dirbanti kirpėja bei plaukų stilistė Viktorija sako, kad grožio salonams taikomi ribojimai didelių rūpesčių nesukels, tačiau per dieną gerokai mažiau galės ateiti klientų.

„Ar prieš 5 metus, kai pradėjo kirpykla veikti, ar dabar – dirba tik dvi kirpėjos. Niekada nedirbame tą pačią dieną kartu: vieną dieną – viena, kitą dieną – kita. Tik seniau galima buvo per dieną gal ir 15 žmonių priimti, dabar, tikriausiai, bus perpus mažiau“, – LRT.lt sako Viktorija.

Ji priduria, kad klientų sąrašas sparčiai pildosi, tad greičiausiai teks dirbti ir per Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

R. Kalantos gatvėje veikiančios kirpyklos vadovė Neringa Zakarauskienė taip pat mini, kad didelių bėdų dėl ribojimų nebus, nes įstaigos plotas – 85 kv. m, o dirba trys darbuotojai, tad vietos pakaks. Tiesa, pašnekovė teigia, kad klientų skaičius ir taip yra sumažėjęs, o dabar salonas galės priimti dar mažiau norinčiųjų. Pavyzdžiui, pirmadienį kirpėja galės priimti tik tris moteris.

„Anksčiau išdažiusi klientę galėjau dar į tarpą priimti žmogų kirpti, dabar to padaryti negaliu. Pirmadienį laukia du sudėtingi dažymai, aš šioms klientėms po 4 valandas paskyriau ir dar vieną paprastą dažymą darysiu. Bet mes darome didelius tarpus tarp apsilankymų, nes reikia ir vėdinti kirpyklą, ir dezinfekuoti. Jau tiek daug klientų užrašyti negalime“, – LRT.lt komentuoja N. Zakarauskienė.

Grožio salone „Gražinkis“ dirbanti kirpėja Diana neslėpė apmaudo: įstaigos plotas – 32 kv. m, tad iš keturių kirpėjų vienu metu dirbti galės tik viena. Dianai taip pat gaila, kad negalės išnaudoti laiko ir priimti kito žmogaus, kol klientei tenka laukti po dažymo procedūros.

„Turint omeny, kad aš išdažau moterį, tai ji apie pusvalandį sėdi. Jeigu blondinė, tai būna, tenka ir 50 minučių su dažais sėdėti. Ir negaliu kaip anksčiau, iki karantino, į tarpus priimti žmonių, pavyzdžiui, kirpimą atlikti. Reiškia, mes tą laiką tiesiog, kaip sakoma, sėdime koją ant kojos užkėlusios ir kukuojame. Paskui jau plausiu galvą, kirpsiu, džiovinsiu ir paleisiu, o po to dar 15 minučių turiu daryti tarpus tarp klientų priėmimo. Vadinasi, per 2,5 val. aš galiu priimti tik vieną žmogų“, – skaičiuoja pašnekovė.

Klientai neslepia lankęsi nelegaliose kirpyklose

Diana mini, kad dėl taikomų sąlygų per savaitę ji galės priimti tik maždaug 10 žmonių.

„Net jeigu per dieną 10 ar 12 valandų dirbsiu, bet jeigu aš 2,5 val. skirsiu paprasčiausiai dažyti, net nekalbu apie sudėtingą dažymą, – realiai ką aš galiu uždirbti? Sako „bumai kirpyklose“. Kokie bumai, jeigu mes negalime dirbti visu tempu?“ – nusivylusi kalbėjo Diana.

Klientai, pasak kirpėjos, laukė jau nuo sausio. Jie užsirašė ir tikėjosi, kad atlaisvinimai bus vasario pirmomis dienomis. Taip neįvyko, tad teko vizitus stumtelti savaite vėliau. Bet ir tada buvo paskelbta, kad grožio salonų durys dar liks užrakintos.

„Klientus reikia saugoti. Jeigu mes nepradėsime dirbti, tai tie klientai gal pradės pogrindyje dažytis ar kirptis. Žmogus sako, kad jam paso nuotrauką reikia pasidaryti, o jis tris mėnesius nesikirpęs. Tai kiek žmogus dar gali laukti kirpėjo paslaugų? Jis eis bet kur, kur priims. Pasas gi dešimčiai metų daromas, nenori jo nuotraukoje atrodyti tris mėnesius nesikirpęs“, – sako Diana.

Ji teigia, kad daug grožio specialistų per karantiną dirbo „pogrindyje“, nelegaliai. Kirpėja taip pat klausia, kodėl dėl karantino reikia uždaryti grožio salonus, kur, pasak pašnekovės, higienos reikalavimai yra labai aukšti, o niekas netikrina, kaip tvarkos laikomasi gamyklose, pramonėje ar net viešajame transporte.

„Pikta. Kodėl skirstoma? Kodėl reikia paaukoti šioje vietoje grožio sferą? Tai gal tada visi aukokimės? Tarkime, konditerijos cechas nėra mirtinai būtinas: tai ne pienas, ne mėsa, ne duona. Uždarykime ir tada visi sąžiningai laukime. Kodėl dabar reikia paaukoti šitą sferą, kuri tikrai gali užtikrinti saugų darbą? Pas mus tokie griežti reikalavimai – kaip operacinėje. Po kiekvieno kliento dezinfekuoti reikia rankas, įrankius. Kas autobusuose, troleibusuose dezinfekuoja? Kiek žmonių pasikeičia, kiek apčiupinėja turėklus, kiek sėdynėje pasikeičia žmonių? Ar sukontroliuoja ten, kiek žmonių važiuoja autobusu? Niekas nežiūri nei žmonių, nei kvadratų. Tai gal čia yra židiniai, o ne kirpyklos?“ – komentuoja kirpėja.

Darbymečio tikisi pirmąją savaitę

Pirmadienio, kai galės atnaujinti veiklą, laukia ir uostamiesčio smulkieji verslininkai. Klaipėdoje veikiančios grožio studijos „Ladies Spot“ įkūrėja Ernesta Malinauskienė teigia, kad klientai praėjusią savaitę registruotis vizitų suskubo dar prieš Vyriausybei apsisprendžiant dėl karantino švelninimų.

Nors norinčiųjų pasigražinti netrūksta, tačiau verslininkė pripažįsta – dėl paslaugų besikreipiančių klientų srautas nėra toks didelis, kad laisvos vietos būtų išgraibstytos visam mėnesiui. Manoma, kad daugiausia darbo bus tik šią savaitę.

„Didelio antplūdžio nėra, nes tikrai 80 proc. dirbo ir labai daug klienčių net nesigėdijo papasakoti, kad jos buvo pogrindyje susitvarkyti nagų ar kreipėsi kitų paslaugų. Gyvenimas nesustojo“, – pasakoja E. Malinauskienė.

Veiklą atnaujinusiems verslininkams kiek kelia nerimą numatytos būtinos sąlygos, ypač – vienam klientui numatytas plotas. Neabejojama, kad kai kuriems grožio meistrams šį reikalavimą įgyvendinti bus ypač sunku ar net neįmanoma.

„Gerai, kad pas mus kai kurios merginos turi atskirus kabinetus. Nors jie ir mažesni, bet juose gali dirbti, o bendrose erdvėse teks mainytis merginoms, ir tiek“, – situaciją apibendrina E. Malinauskienė.

Viliamasi, kad ilgai tokios griežtos sąlygos veiklai nebus taikomos. Verslininkai pirštu beda į prekybos centrus, kur tokiais griežtais ribojimais esą nė nekvepia, – žmonės parduotuvėse neretai pamiršta net ir apie taip akcentuojamą 2 metrų atstumą.

Tiesa, po karantino ne visi grožio paslaugų meistrai grįžo į grožio salonus. Kai kurie, pašnekovės teigimu, sustabdę veiklą ir netekę pajamų, nusprendė atsisakyti šios profesijos ir pradėjo dirbti, pavyzdžiui, prekybos centruose, kur karantinas smūgiavo ne taip smarkiai.

„Kalbėjau su viena mergina prieš maždaug mėnesį. Dėl susiklosčiusios situacijos ji išėjo į prekybos centrą dirbti kasininke, nors į tobulėjimą profesinėje srityje buvo įdėjusi daug laiko, pastangų ir lėšų. Tačiau į parduotuvę išėjo dirbti, kad išgyventų“, – pasakoja E. Malinauskienė.

Tatuiruočių meistrai pirmenybę teikia seniai tatuiruotės laukiantiems klientams

Be grožio salonų, duris pirmadienį atveria ir tatuiruočių salonai. Laikinojoje sostinėje esančios „Santaka tattoo“ studijos savininkė Vytautė Valentaitė LRT.lt sako, kad taikomi veiklos ribojimai didelės įtakos neturės. Studijos plotas – 114 kv. m, o joje paprastai dirba trys meistrai, tačiau atlaisvinus veiklą vienu metu dirbs tik du.

Kalbėdama apie klientų srautus, V. Valentaitė teigia, kad į studiją įprastai ateina dideles tatuiruotes pasidaryti norintys žmonės, tad dažniausiai per dieną vienas meistras dirba tik su vienu klientu.

„Bet ribosime žmonių srautą: nebus konsultacijų, ateiti galės tik tą dieną užsiregistravę žmonės. Prieš karantiną galėdavo ateiti draugų palaikyti kompaniją, dabar tai neleidžiama. Turi ateiti tik vienas žmogus“, – aiškina pašnekovė.

Tiesa, jeigu pas meistrą norėtų užsirašyti niekada prieš tai salone nesilankęs žmogus, jam tektų palaukti mėnesį ar ilgiau. V. Valentaitė pasakoja, kad susidariusi eilė žmonių, kurie jau turi pradėtus projektus, tad jiems teikiama pirmenybė.

„Jie buvo užsiregistravę prieš karantiną. O visiems kitiems leidžiame registruotis vėlesniam laikui, artimiausias metas buvo kovo pabaigoje, jeigu darbo dienomis. Jeigu savaitgalį, tai tada balandį“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad salone net naudojama sistema, kuri rūku išvalo visas patalpas, specialiu aparatu valomas patalpų oras.

„Erika tattoo“ salonas Kaune duris atvers ne pirmadienį, o trečiadienį. Jo vadovė Erika portalui LRT.lt mini, kad tam dar reikia pasiruošti.

„Reikia apsirūpinti priemonėmis, jų užsakyti, nusipirkti. Ir salonas du mėnesius stovėjo užrakintas, tuščias, reikia dulkes nuvalyti“, – sako tatuiruočių meistrė.

Jos teigimu, ribojimai darbo labai nepaveiks – ji savo studijoje kone visą laiką dirba viena. Tačiau meistrė teigia jaučianti, kad gerokai sumažėjo klientų. Pasak Erikos, nemažai emigrantų ateidavo pasidaryti tatuiruočių, vasarą jie – kone pagrindiniai klientai, o šįkart daugelis jų dėl pandemijos nesugrįžo.

„Yra rašančių, bet anšlago kaip kirpyklose tai tikrai nėra. Kažkaip išsilaikyti pavyks, bus tikrai daug geriau negu 260 eurų valstybės parama“, – viliasi Erika.

Veiklą atnaujino, bet sunkumai greit nedings

Veiklą atnaujinę tatuiruočių ir auskarų vėrimo salono „Ink UNIT studio“ bendraturčiai Gediminas Jackus ir Loreta Bendorytė tvirtina, kad porai mėnesių veiklą sustabdęs karantinas buvo nemenkas iššūkis.

„Buvo labai nepaprasta, nes nuomą vis tiek mums reikėjo mokėti. Jokių kompensacijų valstybė neteikė, kokių nors paramų mes, kaip maža įmonė, negavome. Tai buvo tikrai nelengva“, – apibendrina L. Bendorytė.

Didelio pajamų šuolio nesitikima ir leidus atnaujinti veiklą, mat dėl veiklai taikomų sąlygų bus dirbama su gerokai mažesnėmis pajėgomis, tad ir pinigų bus uždirbama mažiau.

„Atlaisvinimai nėra iki galo. Mūsų patalpos didelės ir įprastai čia dirba daug žmonių. Nepasakysi taip paprastai, kad vienas dirba vieną dieną, o kitas – kitą. Nuomą visiems reikia mokėti. Suksimės iš padėties: vieni dirbs ryte, kiti – vakare“, – galimas išeitis, kol bus taikomi griežti ribojimai, vardijo G. Jackus.

Be to, neatmetama, kad ir klientų srautas nebus ypač gausus, mat žmones dar kiek stabdo ne ypač stabili situacija, tad neskubama planuotis vizitų.

„Tie, kas tuos du mėnesius laukė savo seanso, su jais susiskambinome ir jie žinojo, kad norės atvykti pas mus. Bet šiaip didelio bumo tikrai nėra. Vien tik dėl to, kad žmonės nežino, kaip bus toliau, kiek visa tai tęsis, ir planuoja savo išlaidas. Bet kokiu atveju tatuiruotė yra ne pirmos būtinybės paslauga, kurią žmogus nori žūtbūt gauti. Todėl, veikiausiai, dar bus sunku ateityje, kol įsibėgėsime“, – prognozuoja L. Bendorytė.

Padėtį kiek sunkina ir tai, kad per karantiną smarkiai ūgtelėjo salono naudojamų medžiagų ir įrankių kainos.

Vis dėlto salono savininkai tvirtina, jog paslaugų kainų kelti neplanuojama. Neatmetama, kad toks žingsnis dar labiau sumažintų klientų srautus.

„Jeigu klientų bus mažiau, kainos turės kristi, o ne kilti“, – teigia G. Jackus.

Šešėlyje dirbti nusprendusių meistrų buvo ir šioje verslo srityje.

Įsteigti atsiėmimo punktą – pasiteisino

Nuo šiandien atmosfera senuosius laikus, kai karantinas dar taip smarkiai nevaržė, primena ir gėlių studijoje „Samanota“.

Studijos savininkė Asta Piliutikienė pasakoja, kad per karantiną studija dirbo įsteigusi prekių atsiėmimo punktą arba užsakytos gėlės buvo pristatomos tiesiai klientui į jo pasirinktą vietą. Toks sprendimas, anot verslininkės, pasiteisino.

„Mes turėjome atsiėmimo punktą, jame žmogui atiduodavome užsakytas prekes arba veždavome jas tiesiogiai bekontakčiu būdu į namus. Aš turiu savo klientų, tai šiek tiek ir judėjome. Nebuvo visai blogai. Pavyko susirinkti pinigų už nuomą. Viskas gerai. Aš stengiuosi pozityviai žiūrėti“, – dėsto A. Piliutikienė.

Vis dėlto pašnekovė džiaugiasi, kad nuo šiandien jau atsirado galimybė klientams pažvelgti į akis, pabendrauti gyvai. Neabejojama, kad gėles ar jų kompozicijas gyvai bus lengviau išsirinkti ir klientams, mat fotografijomis ar kitais nuotoliniais būdais ne visuomet pavyksta atskleisti tikrą vaizdą.

„Išsiilgę esame klientų“, – geros nuotaikos nestokoja gėlių studijos savininkė.

Verslininkė nelinkusi ypač kritikuoti sąlygų, kurios nustatytos norintiems atnaujinti kontaktinį paslaugų teikimą.

„Sunkiau galbūt kirpėjoms, o mes dezinfekuojame staliuką, banko terminalą, patalpas plauname, vėdiname. Viskas gerai“, – sako pašnekovė.

A. Piliutikienė pasakoja, kad tiek ji, tiek kolegos ir konkurentai prieš Šv. Valentino dieną jau buvo pajutę aktyvėjantį klientų srautą, tad salonuose pradėjo daugėti darbuotojų, atsirado daugiau veiklos.

Be veiklos gėlių studijoje „Samanota“, pašnekovė taip pat dirba ir ugdymo įstaigoje, tad šiuo metu jau yra gavusi pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, todėl neslepia, jog karantino atlaisvinimo, leidžiančio laisvesnę veiklą, laukia jau kur kas ramiau.

Pakeitimus greičiau pajus pirkėjai

„Mes jau pasiruošę. Iki tol prekiavome nuotoliniu būdu, internetu, ir dirbome kaip atsiėmimo punktas. Tad gėlių turime pakankamai. Dabar paprastai į vidų neįsileisdavome klientų, o nuo pirmadienio viską persitvarkome, perdarome taip, kad žmogus galėtų užeiti, kaip tai leidžiama pagal kvadratinius metrus“, – sako Verkių gėlių turgaus komercijos direktorius Andrius Plesevičius.

Jo vertinimu, pasikeitimus vis dėlto labiausiai pajus ne patys pardavėjai, o klientai, jiems nebereikės laukti lauke.

„Keisis tai, kad bus patogiau pačiam žmogui, pirkėjui. Dabar reikdavo laukti lauke, kartais – pastovėti eilėje. Šalta ar lyja ant žmogaus. O dabar, aišku, bus patogiau, nes gėlę reikia ir išsirinkti, puokštę reikia pagaminti. Tai vis tiek užtrunka laiko, kad ir 10 ar 15 minučių“, – komentuoja A. Plesevičius.

Jo pastebėjimu, dėl karantino prekyba sumažėjo kone perpus ir kol kas nesitikima, kad klientų skaičius labai padidės, nes šalyje vis dar ribojami gyventojų susitikimai ir keliavimas tarp savivaldybių.

„Viskas sumažėjo, susitraukė. Kokių 40 proc. mažiau [klientų]. Be to, negali judėti tarp savivaldybių, tai žmonės negali atvažiuoti pasveikinti iš aplinkinių vietų, kad ir to paties Lentvario, Trakų rajono į Vilnių atvykti ir vilniečiai negali važiuoti pasveikinti. Tai sumažėja prekyba. Mūsų klientai dabar išskirtinai vilniečiai“, – sako A. Plesevičius.

Jis neabejoja – gėlėmis prekiaujantiems verslininkams būtų daug geriau, jeigu būtų leista susitikti dviem ar trims namų ūkiams. „Jeigu dabar negali pasveikinti sesės, brolio ar mamos, tai toks ir laisvinimas“, – apibendrina A. Plesevičius.

Vis dėlto jis laisvinimą vertiną teigiamai ir neabejoja – geriau dabar palaukti, nei paskubėjus atsidaryti ir vėl užverti duris trečią kartą.

„Aišku, kad vertiname teigiamai, bet norėtųsi, kad atlaisvinimų daugiau būtų. Bet, žinoma, visų pirma yra sveikata. Tikrai, jeigu negalima atlaisvinti, tai lai nelaisvina, kad nebūtų trečio uždarymo. Geriau dar palaukti, bet norėtųsi, kad labiau atlaisvintų“, – pripažįsta A. Plesevičius.

Populiariausi