Verslas

2021.02.13 21:16

Ekspertai ragina valdžią imtis naujų priemonių kovai su didėjančiu skurdu: finansinės duobės ypač ryškios karantino metu

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.13 21:16

Ir visuomeninės organizacijos, ir ekspertai teigia, kad dėl karantino Lietuvoje ties skurdo riba atsidūrė daug naujų žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė jau pavasario sesijoje žada teikti naują priemonę – palankesnę motinystės išmokų skaičiavimo tvarką nukentėjusiems nuo pandemijos. Ekspertai sako, kad reikia padaryti daug daugiau nei dabar numačiusi ministerija.

Sunkiai gyvenančiais besirūpinančio Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorės pavaduotoja Aida Karčiauskienė sako, kad į jų „Betanijos“ valgyklą sostinėje nemokamai pavalgyti dabar kasdien ateina daugiau kaip dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol: „Iki pandemijos papietauti vieną kartą per dieną ateidavo 150 žmonių. Šiuo metu – bent 350 per dieną, kartais net daugiau. Ateina daug mums nematytų žmonių. Tie, kurie naujai atėjo – daugiausiai darbingo amžiaus žmonės, kurie sako „dirbau, bet netekau darbo“.

Vilnietis Sergejus iki pirmojo karantino dirbo nedidelėje statybų firmoje dažytoju. Kas mėnesį gaudavo stabilią 800 eurų algą – po 40 eurų už darbo dieną. Tačiau nuo pirmojo karantino kovą viskas pasikeitė – vienus mėnesius dar gavo 320 eurų, kitus jau išvis nieko.

Visuomenininkai perspėja – karantinas į skurdą įstūmė daug naujų žmonių

„Nutrūko stabilus darbas. Būdavo, kad dirbu tik 8 dienas per mėnesį, tai ir gaudavau tik už tas 8 dienas. Būdavo tokių mėnesių, kad iš viso nė vienos dienos neiškviesdavo į darbą. Jokių kompensacijų aš iš savo darbdavio negavau“, – sako Sergejus.

Vienam gyvenančiam vyrui tenka galvoti, už ką nusipirkti maisto. Jis bijo, kad nebeišgalės susimokėti už buto nuomą Naujojoje Vilnioje ir atsidurs gatvėje.

„O būtent šiandien, aš pasirašiau jau visus dokumentus, kad man nepratęsė sutartiesׂ“, – pasakoja Sergejus.

„Mano darbdaviai sako „neturim užsakymų ir negalim tavęs aprūpinti darbu. O tos tavo prastovos mums neduoda jokios naudos. Negalim tavęs laikyti darbe, nes turim savo problemų“, – cituoja buvusius darbdavius vilnietis.

Per antrąjį karantiną į finansinę duobę krito ir nuo karo Libijoje prieš penkerius metus į Lietuvą pabėgęs Abduladimas, iki lapkričio dirbęs kepėju picerijoje ir vyrų kirpėju – barzdaskučiu. Per pirmąjį karantiną jis dar buvo prastovose, o dabar liko be darbo ir, kaip sako, gyvena savo šeimos išlaikomas.

„Viskas buvo gerai, iki kol atėjo karantinas. Pirmiausia darbovietėje, kur dirbau barzdaskučiu man pasakė, kad dėl apribojimų jiems reikia mažiau darbuotojų, o po kelių dienų mane atleido ir restoranas. Abiejų savo darbų netekau iškart po pirmųjų pranešimų apie griežtinamą karantiną“, – savo istoriją dėsto Vilniuje gyvenantis Abduladimas.

Vis daugiau naujų žmonių pastebi ir maisto paketus dalijantis „Maisto bankas“. Šiaulietė Eglė Simona, auginanti tris vaikus – viena iš jų: „Dirbau pagal terminuotą sutartį. Sunkus laikas, karantinas, darbo netekau ir sumažėjo pajamos. Šeimai produktai tikrai reikalingi.“

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo konferecijoje „Ar galime pasiruošti krizėms ir sukurti tvarią socialinę apsaugą“ šią savaitę kalbėjęs profesorius Romas Lazutka sako, kad pandemija išryškino, jog Lietuvos valstybinė socialinės paramos sistema neapsaugo nuo skurdo visų, kuriems reikia pagalbos, nors nesėkmė gali ištikti bet kurį gyventoją – ypač per krizę.

„Lietuvos socialinė apsauga apsaugo tik kas kelintą bedarbį ir skurstantįjį. Ką mes sakytume apie švietimo sistemą, jeigu mokytųsi tik kas antras kas trečias vaikas? Ką mes sakytume apie pensijų sistemą, jei pensiją gautų kas antras solidus žmogus? Žinoma sakytume, kad tai – ne sistema“, – teigė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada kovą, kai vėl susirinks Seimas, teikti papildomas priemones nukentėjusiems nuo pandemijos.

„Sieksime užtikrinti geresnes pajamas mamoms, kurios laukėsi per karantiną. Motinystės išmokos turi tiesioginį sąryšį su gautomis pajamomis. Toms mamoms, kurios karantino metu arba buvo prastovose, arba dirbo savarankiškai, arba negalėjo vykdyti veiklos ir mokėti mokesčių bus skaičiuojamas palankesnis tarifas – ikikarantininis mokestinis laikotarpis“, – sako M. Navickienė.

Ministrė taip pat primena, kad jau pavasario sesijoje Seimas ketina balsuoti dėl vienišų asmenų pensijų, kurias planuojama mokėti nuo liepos.

Ekspertai kalba apie tai, kad reikia daug daugiau priemonių, norint padėti į skurdą per karantiną stumiamiems žmonėms.

R. Lazutka ragina didinti socialines pašalpas: „Nereikia baimintis, jog žmogus iš pašalpos gyvens geriau nei dirbantis, todėl, kad dabar nėra laisvo pasirinkimo dirbti, arba imti pašalpą. Ne, žmogus neturi tokio pasirinkimo“.

Ekonomistas pateikė skaičius, kad Vilniaus apskrityje šią savaitę – vasario 9 dienos duomenimis darbo ieškojo 31 704 žmonių, o darbo vietų užimtumo tarnyba siūlė tik 1 704. R. Lazutka siūlo apskritai prailginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę nuo 9 iki 12 mėn., o krizių metu laikinai pratęsti išmokos mokėjimo trukmę iki 18 mėn. Taip pat laikinai sumažinti socialinio draudimo stažo reikalavimą nuo 12 iki 6 mėn.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė sako, kad ir dabar nedarbo išmokų valstybė išmoka daugiau, nei mokesčių mokėtojai sumoka įmokų.

„Turime diskutuoti ir su ekspertais, ir su visuomene, ar esame pasirengę mokėti daugiau įmokų, jeigu norime gauti ir daugiau išmokų. Tai šitą diskusiją vertinam tikrai pozityviai“, – sako ministrė.

Lietuvoje skurdo rizika buvo didesnė nei ES vidurkis dar 2019 metais – iki pandemijos. Ir skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių žmonių pajamų buvo didesnis nei ES vidurkis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt