Verslas

2021.02.12 16:02

Patarimai perkantiesiems būstą: įsitikinkite, kad mokate už tiek kvadratinių metrų, kiek gaunate iš tiesų

LRT.lt2021.02.12 16:02

Parduodamo būsto naudingasis plotas kartais lieka tik brėžiniuose – pasitaiko atvejų, kai užbaigus projektą pirkėjai nustemba išvydę visai ne tai, ko tikėjosi.

Ekspertai ramina – jei atsiduriama tokioje nepavydėtinoje situacijoje, kai būstas yra mažesnis, nei buvo žadėta, išeitį rasti įmanoma, mat įstatymai – kliento pusėje. O apsisaugoti nuo tokių nemalonių problemų gali padėti keli esminiai patarimai, rašoma „Maniac“ pranešime žiniasklaidai.

Prašykite būsto plano

NT ekspertas Remigijus Pleteras akcentuoja, kad renkantis naujos statybos, bet dar nebaigtą statyti, būstą, visų pirma reikėtų išsamiai pasidomėti apie fizinius ar juridinius asmenis, vystančius tą projektą, kuriame planuojate įsigyti būstą.

„Paprasčiausiai derėtų atsiversti vystytojo internetinę svetainę, pasidomėti prieš tai jo įgyvendintais darbais, patikrinti atsiliepimų skiltį. Juk neretai pasitaiko atvejų, kai vystytojai užsimoja parduoti nekilnojamą turtą vietose, kur jo net negalima statyti, arba dėl kitų specifinių pažeidimų negali užbaigti pastato statybos, nors pirkimo–pardavimo sutartys jau būna sudarytos. Taip pat visuomet reikia tikrinti įmonės istoriją, stebėti ar įmonės projektai buvo vystomi tos įmonės vardu, ar galbūt buvo kuriamos dukterinės bendrovės keliems ar vos vienam projektui įgyvendinti“, – pasakoja NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.

Paprasčiausiai derėtų atsiversti vystytojo internetinę svetainę, pasidomėti prieš tai jo įgyvendintais darbais, patikrinti atsiliepimų skiltį. Juk neretai pasitaiko atvejų, kai vystytojai užsimoja parduoti nekilnojamą turtą vietose, kur jo net negalima statyti, arba dėl kitų specifinių pažeidimų negali užbaigti pastato statybos, nors pirkimo–pardavimo sutartys jau būna sudarytos.

Viena iš galinčių pasitaikyti nemalonių staigmenų naujakuriams – mažesnis būstas nei realiai buvo pirktas iš brėžinių. Advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“ partneris advokatas Nedas Šilaika pabrėžia, kad siekiant apsidrausti nuo tokių pirkinių, kaip „katė maiše“, būtina atidžiai peržiūrėti, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą.

„Pagal Lietuvoje galiojantį statybos techninį reglamentą, naudinguoju būsto plotu laikomas gyvenamųjų kambarių, virtuvės, sanitarinių mazgų, koridorių ir kitų šildomų patalpų bendras grindų plotas“, – vardija N. Šilaika.

Teisininko teigimu, kiekvienas būstą perkantis asmuo turėtų pardavėjo prašyti naudingojo ploto įrodymą pateikiančių dokumentų ir atidžiai peržiūrėti, ar į tą plotą nėra įtraukiamos tokios teritorijos kaip pagalbinės nešildomos patalpos, balkonas ar terasa, ar netgi rūsio grindų plotas.

Teisininko teigimu, kiekvienas būstą perkantis asmuo turėtų pardavėjo prašyti naudingojo ploto įrodymą pateikiančių dokumentų ir atidžiai peržiūrėti, ar į tą plotą nėra įtraukiamos tokios teritorijos kaip pagalbinės nešildomos patalpos, balkonas ar terasa, ar netgi rūsio grindų plotas.

R. Pleteras ir N. Šilaika pažymi, kad statomo buto planas yra esminis dokumentas, jei sudaromas susitarimas dėl nepastatyto būsto įsigijimo. Jame nurodomi ir tokie aspektai, kaip praėjimų matmenys ir judėjimo srautai. Taip galima išvengti ir tokių nemalonių siurprizų, kaip po statybos staiga atsiradusi atraminė kolona svetainės viduryje, kuri automatiškai mažina ir būsto plotą.

Dėmesys – preliminariai sutarčiai

Tiesa, advokatas N. Šilaika perspėja, kad perkamo būsto išmatavimai visgi gali kisti, tačiau itin minimaliai, o galimi pasikeitimai turi būti nustatyti ir suderinti preliminarioje sutartyje su pirkėju.

„Vėliau, prieš sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjams reikėtų įvertinti ar pokyčiai nėra didesni nei buvo galimai numatyti, ar jie neturės įtakos gyvenimo kokybei bute“, – aiškina teisininkas ir pabrėžia, kad visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

Vėliau, prieš sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjams reikėtų įvertinti ar pokyčiai nėra didesni nei buvo galimai numatyti, ar jie neturės įtakos gyvenimo kokybei bute.

„Jei iki pagrindinės sutarties pasirašymo išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, pirkėjas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą, jei tai nurodyta sutartyje, arba išvis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį“, – sako advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“ advokatas.

N. Šilaika taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš įsigyjant nepastatytą būstą, pirkėjas teisininkui turėtų atskleisti ir kitus savo lūkesčius dėl būsto charakteristikų, terminų, atsiskaitymo tvarkos ir panašiai. Žinodamas juos, teisininkas galės įtraukti į sutarties projektą reikalingus pirkėjo teisių saugiklius.

R. Pleteras akcentuoja, kad nenorint, jog šios pastangos nueitų veltui, reikia atsižvelgti su kuo sudaroma sutartis. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai pirkdamas naują būstą iš NT vystymo įmonės sutartyje randa ne jos, o kitos, greičiausiai dukterinės, vien tik konkrečiu projektu užsiimančios bendrovės rekvizitus. Tokiu būdu dažniausiai siekiama optimizuoti mokestines prievoles, bet neatmetama galimybė, kad taip norima sumažinti ar išvis panaikinti atsakomybę prieš pirkėją – likvidavus dukterinę įmonę, motininė bendrovė nebeturi įgaliojimų spręsti iškilusias problemas. Būtent todėl visada rekomenduotina rinktis tęstinę veiklą vykdantį NT vystytoją“, – pataria „Bonava Lietuva“ vadovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt