Verslas

2021.02.17 05:30

Užsienyje galima, o Lietuvoje – ne: iš emigracijos grįžusi moteris nustebo, kad pensijų fondai nepriima jos sukauptų pinigų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.02.17 05:30

Į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK) parvykusi gyventi Lina teigia susidūrusi su keista situacija. Moters pensijai sukauptus pinigus JK pensijų fondas leidžia persikelti į Lietuvą, tačiau pinigų nepriima nė viena Lietuvoje esanti kaupimo bendrovė. Pensijų fondai teigia, kad pinigus mielai priimtų, bet to neleidžia įstatymai.

Į LRT.lt kreipėsi iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžusi Lina. Moteris teigia prieš vykdama į tėvynę nusprendusi antrojoje JK pensijų pakopoje (profesinis pensijų fondas) sukauptus pinigus persikelti į kurį nors antrosios pakopos pensijų fondą Lietuvoje.

„Pamaniau, kad investuodama didesnę sumą ateityje galėčiau tikėtis didesnio portfelio prieaugio. Kreipiausi į JK esantį pensijų fondą AVIVA, jame ir kaupiau pinigus. Jie teigė, kad pinigus perkelti gali, tačiau reikia rasti pensijų fondą Lietuvoje, kuris sutiktų juos priimti. Pradėjau ieškoti, kuris fondas Lietuvoje tai galėtų padaryti“, – prisimena Lina.

Kreipusis į keletą pensijų fondų moteris sulaukė atsakymo, kad tokia paslauga Lietuvoje negalima, o išimtys taikomos tik Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojams, Europos Parlamento nariams, ES pareigūnams.

„Man buvo šokas. Kodėl taikomi dvejopi standartai? Vienai asmenų grupei šis įstatymas galioja, kitai – ne. Kodėl nėra atsižvelgiama į kitus ES piliečius, kurie juda ES erdvėje, tačiau negali pasinaudoti tokiomis pat galimybėmis?“ – piktinosi Lina.

Pervesti galima, bet tik į neegzistuojančius profesinius fondus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė pažymi, kad galimybės perkelti JK profesiniame pensijų fonde kauptus pinigus į Lietuvoje veikiančius antrosios pakopos fondus nėra, nes to nenumato Lietuvos teisės aktai.

E. Banienės teigimu, daugelyje senųjų Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir JK), vyrauja profesiniai pensijų fondai. ES sutarta, kad migruojantiems asmenims turi būti išsaugotos jų profesinėse schemose įgytos teisės, tačiau minimi pensijų fondai Lietuvoje neveikia, todėl ir galimybės perkelti pinigus į Lietuvą nėra.

„Jei toks fondas veiktų ir jei jį valdantys socialiniai partneriai būtų numatę galimybę priimti lėšas iš kitų fondų, tuomet būtų įmanoma perkelti lėšas. Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai nėra profesiniai pensijų fondai – tai paties asmens lėšų kaupimas su valstybės paskata. Galimybės atsivežti lėšų iš kitur įstatymas nenumato. Tačiau įstatymas nustato galimybę mokėti įmokas į šį fondą pačiam asmeniui“, – aiškina E. Banienė.

Tiesa, draudimas perkelti užsienio pensijų fonde sukauptus pinigus į Lietuvoje veikiančią antrąją pakopą galioja ne visiems. Išimtis taikoma ES institucijų darbuotojams. Pagal ją ES valstybėje narėje įgytas pensines teises (visose pakopose) galima persikelti į specialią ES institucijų pensijų sistemą, o baigus darbą ES institucijose – į ES valstybės pensijų sistemą. Šią išimtį vienai specifinei kategorijai nustatė 1968 metų vasario 29 dienos Tarybos reglamentas.

Į panašią situaciją patekusiems lietuviams ministerija pataria: jei Jungtinėje Karalystėje veikiantis pensijų fondas yra numatęs galimybę pervesti sukauptas lėšas į asmens sąskaitą, gautas lėšas asmuo galėtų pats pervesti į savo antrosios pakopos pensijų fondą, jei to pageidautų.

Tačiau tokios galimybės Lina neturi, profesinis pensijų fondas moteriai pinigus pradės išmokėti tik sulaukus 55 metų.

Siūlo kurti profesinius pensijų fondus Lietuvoje

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka nesistebi, kad Lietuvoje veikianti pensijų kaupimo sistema neleidžia jos dalyviams migruoti į kitų šalių pensijų fondus, nes Lietuvoje, nors ir daug metų egzistuoja įstatymas, nėra profesinių pensijų fondų, kurie sukurtų tokią galimybę.

„Iš Vokietijos į Prancūziją persikėlęs gyventi žmogus gali persikelti ir savo fondą, tačiau Lietuvoje nėra kur tų lėšų pervesti. Ir čia kalta ne Europos Sąjunga, kad nereguliuoja tokių dalykų, o Lietuva, nes nesudarė sąlygų atsirasti profesiniams pensijų fondams. Vietoj to Lietuvoje sukurta antroji pakopa, kuri nėra pripažįstama Vakarų Europos šalyse“, – aiškina R. Lazutka.

Jo teigimu, būtų galima svarstyti apie antrosios pensijų pakopos reformavimą, kad žmonėms, kaip ir kaupiantiems pensiją Vakarų šalyse, būtų suteikta galimybė keisti kaupimo bendrovę keičiant gyvenamąją vietą. Tokiu atveju reforma, anot profesoriaus, būtų radikali, nes lietuviška antroji pakopa ir Vakarų profesiniai fondai skiriasi kaip diena ir naktis.

„Profesinio pensijų fondo nariai turi savo atstovus, yra išmokų įsipareigojimai, kurie skiriasi nuo Lietuvos. Todėl jų sujungti negalima, nes žmogus bus apgautas. (...) Lietuvoje niekas net neatstovauja pensijų kaupimo dalyviams, nors yra tokių asociacijų, jie yra apsišaukėliai.

Vakarų šalyse 90 proc. privačiojo kaupimo sudaro profesiniai fondai, o ne tokie išgalvoti kaip Rytų Europoje ir Lietuvoje. Todėl daug kur jų atsisakyta ir Lietuva, aš galvoju, neišvengiamai eis tuo keliu. O profesiniai fondai yra išbandyti ir juos reikia kurti“, – siūlo profesorius R. Lazutka.

Pensijų fondai priglaustų emigrantų santaupas

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad poreikis į Lietuvą persikelti užsienyje sukauptus pinigus iki šiol buvo nedidelis, nes grįžtančių į Lietuvą emigrantų būdavo nedaug.

Situacijai keičiantis, T. Gudaičio teigimu, verta diskutuoti, kaip būtų galima padėti žmonėms persikelti sukauptus pinigus į Lietuvą.

„Dabar matome kitokią tendenciją – vis daugiau žmonių nori grįžti į Lietuvą. Todėl šį kausimą reikėtų adresuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, „Sodrai“ ir paraginti paieškoti galimybių. (...) Tokius klientus mes mielai priimtume“, – sako T. Gudaitis.

Vis dėlto, net ir leidus į Lietuvos pensijų fondus persikelti užsienyje sukauptus pinigus, anot T. Gudaičio, reikėtų galvoti apie patrauklesnį sukauptų pinigų išmokėjimą, koks taikomas užsienyje.

„Lietuvoje norima, kad antroji pakopa būtų kaip papildoma pensijos dalis, o sukaupti pinigai būtų mokami reguliariai. (...) Todėl žmogus gali sakyti, kad galbūt jam tai nėra patrauklu. Jis kaupė užsienyje, jam leido pinigus išsiimti likus penkeriems metams iki pensijos, tačiau to padaryti Lietuvoje negalima.

Todėl reikia ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui, randame būdų, kaip skatinti žmones grįžti Lietuvą, teikiame jiems būsto paskolų lengvatas. Todėl sutvarkius sistemą ir leidus žmogui persikelti tai, ką jis sukaupęs pensijai, būtų dar viena paskata grįžti į Lietuvą“, – mano T. Gudaitis.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas taip pat sutinka, kad būtina kalbėti apie galimybę užsienyje sukauptus pinigus pervesti į Lietuvoje veikiančių kaupimo bendrovių sąskaitas. Anot jo, taip būtų paprasčiau rūpintis sukauptais pinigais senatvėje.

„Žmogui tikrai būtų patogiau sukauptus pinigus gauti ne iš kokių trijų ar keturių šalių, kadangi administruoti skirtingas sąskaitas, ypač vyresnio amžiaus žmogui, gali būti sunku“, – sako jis.

Bendrovės prašymų sulaukia, bet negali nieko padaryti

Kaip LRT.lt teigė šalyje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių atstovai, prašymų perkelti užsienio pensijų fonduose sukauptus pinigų į Lietuvoje esančius arba atvirkščiai sulaukiama, tačiau negalima nieko padaryti.

„Esame gavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, kad antrosios pakopos pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuota, kad ji yra nacionalinis produktas ir sudėtinė pensijų sistemos dalis, todėl uždara perėjimams tarp skirtingo tipo fondų“, – teigia „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius.

Bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė sako, kad bendrovė sulaukia pavienių užklausų, tačiau lėšas gali perkelti tik nedideliam žmonių ratui – Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.

„Per savo veiklos istoriją į kitas ES šalis jau teko perkelti kelių klientų lėšas. ES institucijų darbuotojų lėšų pervedimo procesą administruoja „Sodra“. Tai reiškia, kad klientui, turinčiam teisę perkelti savo pensijos lėšas į kitą valstybę ir išreiškusiam norą tai padaryti, mes šias lėšas pirmiausia pervedame „Sodrai“, o „Sodra“ perveda į kliento nurodytą ES šalį“, – aiškina ji.

„Luminor investicijų valdymo“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė tikina, kad į Lietuvą gyventi grįžtantys žmonės ar emigruojantieji į užsienį, neturėdami galimybės pervesti kaupimo lėšų į savo gyvenamąją šalį, pridėtinės vertės nepraranda.

„Išvažiuojant į užsienį sukaupti pinigai paliekami Lietuvoje esančiame pensijų fonde, tiesiog neatliekamos papildomos įmokos. Pensijų fonde sukaupta suma toliau investuojama, o sukauptas lėšas klientas galės atsiimti sulaukęs pensinio amžiaus“, – tikina ji.

„SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius taip pat teigia sulaukiantis tik pavienių prašymų dėl lėšų perkėlimo. Jis pažymi, kad praėjusiais metais tokia galimybe yra pasinaudoję keletas „SEB investicijų valdymo“ klientų.

Ar tai buvo ES institucijų darbuotojai, T. Peciukevičius sako negalintis atskleisti, nors pagal įstatymą tik jie ir gali perkelti sukauptas lėšas į kitos šalies pensijų fondą.

Savo ruožtu INVL Klientų konsultavimo centro vadovė Rita Supranavičienė įsitikinusi, kad Lietuvos gyventojams turėtų būti sudarytos sąlygos perkelti sukauptus pinigus.

„Žmogus su savo kaupiamomis lėšomis galėtų turėti galimybę keisti jų kaupimo kaip ir darbo vietos lokaciją. Tokios paslaugos kaina galėtų priklausyti nuo tarptautinio pavedimo kaštų“, – sako R. Supranavičienė.

Profsąjungoms trūksta ministerijos palaikymo

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškina, kad profesinių fondų atsiradimą palaiko, tačiau profsąjungoms trūksta Vyriausybės paramos.

„Profesinės sąjungos nori, kad tokie fondai atsirastų, nes dabar įstatymas yra, o su juo niekas nevyksta. Prieš dvejus metus vyko aktyvi diskusija, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums pasakė, kad tai mūsų asmeninis reikalas – jei norime, turime eiti ir patys kurti tokius fondus, o jie lyg ir niekuo dėti“, – prisimena I. Ruginienė.

Jos teigimu, lietuviai, lygiai taip pat kaip ir kitų ES šalių piliečiai, turi turėti galimybę migruoti po skirtingų ES šalių pensijų fondus ir nesukti dėl to galvos.

„Manau, šiais laikais, kada atsidarėme sienas ir leidome žmogui tokiomis pačiomis sąlygomis dirbti bet kurioje ES šalyje, turėtų būti išspręsti ir šie klausimai. Kitu atveju nevaržoma darbo migracija tarp ES šalių netenka prasmės“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia palaikanti ir ateityje palaikysianti profesinių pensijų iniciatyvas.

„Atkreipiame dėmesį, kad teisinė bazė yra, mokestinės paskatos veikia. Yra darbdavių, kurie ir dabar moka pensijų įmokas už darbuotojus, pasinaudodami įvairiais instrumentais – gyvybės draudimu, trečiosios pakopos pensijų fondais“, – sako E. Banienė.