Vertindami prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kelti mokesčius aukštas pajamas gaunantiems savarankiškai dirbantiems asmenims, dalis ekspertų ir tokių dirbančiųjų piktinasi ir tvirtina, kad dėl per karantiną sustabdytos jų veiklos šiuo metu tai svarstyti nebūtų tikslinga. Vis dėlto daugelis jų sutinka, kad individualios veiklos apmokestinimui progresyvumo tikrai trūksta.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, visą laiką pasisakęs už vadinamojo gyvulių ūkio sutvarkymą, sako, kad prezidento siūlymas spręstų tik 1 proc. šios problemos. Taip pat jis sako, kad pakėlus GPM tarifą daugiau uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams tikrosios problemos būtų „spardomos į priekį“ ir tai tebūtų „kosmetinis papudravimas“.
Pateikė mokestinius siūlymus
Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda pateikė mokesčių siūlymus. Vienas jų – kad nuo 2022 metų kapitalo prieaugio, dividendų bei individualios veiklos metinei pajamų daliai, viršijančiai 35 tūkst. eurų, būtų taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Šiuo metu maksimalus individualiai veiklai taikomas GPM tarifas yra 15 proc. Tokiu pačiu tarifu apmokestinamos ir kapitalo prieaugio, ir dividendų pajamos. Tuo metu pagal darbo sutartį dirbantys gyventojai sumoka 20 proc. GPM, o didesnei kaip penkių vidutinių darbo užmokesčio pajamų daliai taikomas 32 proc. GPM tarifas.
„Lietuva jau pribrendo vieną kartą ir visiems laikams eliminuoti neteisingumą mokesčių sistemoje, kuris kyla iš siauroms asmenų grupėms naudingų neproporcingo dydžio mokestinių išlygų ir lengvatų“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad tikisi išsamių ir produktyvių diskusijų dėl mokestinių siūlymų suformuotoje mokesčių ekspertų grupėje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta nuotolinės spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad mokesčiai nesikeistų tiems, kurie gauna gana mažas pajamas: „Mes kalbame apie progresinius mokesčius būtent tiems asmenims, kurie uždirba dideles sumas – daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus, daugiau nei 3 tūkst. eurų po visų apskaitymų, jeigu kalbėtume apie indivudalios veiklos formą.“
Prašo bent leisti įsibėgėti
Renginių organizatorių „Nesuk galvos“ vadovas Remigijus Šimėnas, dirbantis drauge su nemažai vedėjų ir kitų pramogų pasaulio atstovų, neslėpė, jog jį stebina tokie siūlymai, turint omenyje, jog per pandemiją ir ypač sugriežtintą karantiną dirbantieji savarankiškai ir taip smarkiai nukentėjo.
„Dėl mūsų sektoriaus – jis yra pirmas, kuris lūžta, ir paskutinis, kuris yra atidaromas, todėl logikos, manau, nėra. [...] Visų pirma klausimas, kada apskritai prasidės tie renginiai. [...] Kai esame labiausiai nuskausminti, kalbėti apie mokesčius... net nežinau, ką pasakyti. Man šiek tiek pikta. Duokite bent įsibėgėti, pasižiūrėti, kokia situacija, pagal visus deklaravimus, ir tada bus galima ką nors svarstyti. [...] Valstybė išsilaiko iš mokesčių, bet ar tokiu laiku reikia tai daryti?“ – klausė R. Šimėnas.
Čibirienė: progresyvumo trūksta, tačiau reikėtų pradėti nuo 162 tūkst. eurų ribos
Konkrečiai vertindama dainininkų, muzikantų ir kitų laisvųjų profesijų atstovų padėtį per karantiną, Lietuvos buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sutinka, kad jiems didinti mokesčių nesinorėtų, tačiau pabrėžia, jog individualios veiklos apmokestinimui progresyvumo tikrai trūksta.
„Galbūt siūlyčiau pradėti ne nuo 35 tūkst. eurų, o nuo 120 VDU – 162 tūkst. eurų. 120 VDU riba taikoma daug metų, tačiau išimtis taikoma individualiai veiklai ir pelno paskirstymui, dividendams. Manau, šią ribą perkopus, pajamų apmokestinimas turėtų visiems pavirsti iš 15 proc. į 20 proc., ar tai būtų dividendai, ar individuali veikla.
120 VDU yra daug, 162 tūkst. eurų yra daug, o 35 tūkst. eurų gana nedaug, nes iš jų dar reikia sumokėti mokesčius, pragyventi, jeigu kalbame apie šeimą su keliais vaikais, kai yra vienas pagal individualią veiklą dirbantis asmuo“, – teigė D. Čibirienė.
Sako, kad metas tokiems siūlymams – netinkamas
Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus, kalbėdamas apie didelių pajamų iš individualios veiklos didesnį apmokestinimą, sako, jog svarių argumentų „prieš“ turbūt būtų sunku sugalvoti. Vis dėlto, vertindamas tai, kokiu laiku minėtas siūlymas pateikiamas, kai kalbama apie veiklą, kuri negalėjo būti vykdoma dėl šalyje taikomo karantino, sako, jog tokiems siūlymams metas yra išties netinkamas.
„Kalbant apie tai, ar čia laiku sugalvojo šiuos pakeitimus anonsuoti, tikrai ne. [...] Nors šiuos pakeitimus siūloma įdiegti nuo 2022 metų, 2021-ieji visiems, kas verčiasi individulia veikla, vis tiek nueis šuniui ant uodegos. Visas šis pusmetis – jokių palengvinimų, laisvinimų, susijusių su didesniais susibūrimais, renginiais. Apie tai net kalbos negalės būti. Ko gero, tai reikėtų perkelti vėlesniam laikui, bet vertinant bendrai tai nėra priemonė, dėl kurios būtų galima sakyti, kad pats siūlymas blogas ar panašiai“, – pridūrė A. Bartkus.
A. Bartkaus aiškinimu, didesni mokesčiai dirbantiesiems pagal individualią veiklą, be jokios abejonės, padidins įplaukas į biudžetą, bet lems aukštesnes renginių vedėjų, muzikantų paslaugas.
„Tie atlikėjai už savo paslaugas paprašys daugiau iš užsakovo. Kas sumokės tuos mokesčius? Techniškai – atlikėjai, bet jie tuos pinigus pasiims iš užsakovų, vadinasi, sumokės tie žmonės, kurie kreipsis tų paslaugų“, – atkreipė dėmesį jis.
Kuodis: siūlymai problemas tik papudruoja kosmetiškai
Apibendrindamas G. Nausėdos siūlymą, R. Kuodis teigė nesąs įsitikinęs, „kiek tai sprendžia esmę“.
„Lietuvoje yra tiesiog per daug verslo darymo formų, kas keliolika formų užsiima mokestiniu arbitražu, t. y. žiūri, kokia forma čia jie mažiau prisidės prie viešųjų paslaugų. Mano reforma siūloma tiesiog padaryti tris verslo formas – AB, UAB ir mini įmones, ir nebeliktų nei autorių, nei saviveiklų pagal pažymą ir visų keliolikos kitų. Šitos trys formos iš principo gali padengti visą įvairovę, su kuria verslas susiduria, ir baigtųsi šie išvestinių problemų sprendimai. [...] Problemos spardomos į priekį ir, jeigu kažkas papudruojama, tai tik kosmetiškai“, – kalbėjo R. Kuodis.
Paklaustas, kiek siūlymas pakelti mokesčius daugiau uždirbantiesiems savarankiškai spręstų vadinamąją „gyvūlių ūkio“ problemą, R. Kuodis atsako – 1 proc. iš 100.
„Vien sąvoka „individuali veikla“ yra oksimoronas pati savaime. Tvarkingose sistemose fiziniai asmenys negali tiesiogiai vykdyti verslo. [...] Fizinis asmuo turi steigti juridinį vienetą tam, kad užsiimtų verslu. [...] Kaip čia yra, kad Lietuvoje iki šiol leidžiama tai daryti fiziniam asmeniui pagal visokius verslo liudijimus? Čia net teisinės logikos nėra, nes juridiniai asmenys tam ir yra, kad tai atskirtume“, – kalbėjo R. Kuodis.
Siūlo eiti mokesčių mažinimo keliu
Reaguodamas į siūlymą kelti mokesčius didesnes pajamas gaunantiems, tačiau dirbantiems pagal individualią veiklą asmenims, ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, jog esama padėtis „nėra tinkamas metas tai daryti“. Anot jo, Lietuvai apskritai būtų tikslingiau eiti mokesčių mažinimo keliu, kad pritrauktų daugiau talentų rinkoje.
„Mokestinę naštą apskritai reikėtų kelti nuo tiesioginio pajamų apmokestinimo į netiesioginius mokesčius: ekologinius, turto, vartojimo ir tuos mokesčius surinkti ne tiesioginiu būdu, bet aplinkkeliais, nes tiesiogiai galima išbaidyti dalį gyventojų, ypač kai po pandemijos mes, tikėtina, atsigausime ne taip smarkiai kaip po pirmo karantino. [...] Aš nesu didelis tiesioginių pajamų apmokestinimo šalininkas. Suvienodinimo pusė yra gera, bet didinimo nėra labai gera“, – komentavo Ž. Mauricas.
