Statistikos departamentas paskelbė, kad 2015-aisiais valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – mažiausias deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„Tai įrodo, jog mes atsakingai vertinome ir tvarkėme finansus. Vyriausybei tai pavyko pasiekti ir dėl geresnio mokesčių administravimo. Tvari fiskalinė aplinka ir toliau lieka aukščiausias prioritetas“, – pranešime spaudai cituojamas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Anksčiau buvo prognozuota, kad 2015 m. deficitas gali siekti iki 1,2 procento.
„Įgyvendinant naujas mokesčių administravimą gerinančias priemones 2016–2019 m. pajamų iš mokesčių ir BVP santykis nuosaikiai didės. Kuo didesnė BVP perskirstoma dalis sudarys galimybes vykdyti socialinius ir kitus įsipareigojimus ir įgyvendinti struktūrines reformas ateityje“, – teigia vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
Pernai mažiausias biudžeto deficitas ES užregistruotas Lietuvoje
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais, palyginti su 2014 metais ir atsižvelgus į sezono svyravimus, euro zonos valstybių narių vyriausybių biudžeto deficito ir šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis sumažėjo nuo 2,6 iki 2,1 procento. Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,0 iki 2,4 proc.
Euro zonos vyriausybės skola BVP atžvilgiu per 2015 metus sumažėjo nuo 92,0 iki 90,7 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 86,8 iki 85,2 proc.
2015 metais trijų ES vyriausybių biudžetuose registruotas perteklius – Liuksemburgo (1,2 proc.), Vokietijos (0,7 proc. BVP) ir Estijos (0,4 proc. BVP). Mažiausias biudžeto deficitas procentine BVP išraiška užfiksuotas Lietuvoje (0,2 proc. BVP), Čekijoje (0,4 proc. BVP), Rumunijoje (0,7 proc.) ir Kipre (1,0 proc.). Septyniose ES narėse 2015 metais registruotas didesnis nei 3 proc. BVP deficitas: Graikijoje (7,2 proc. BVP), Ispanijoje (5,1 proc. BVP), Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 4,4 proc. BVP), Prancūzijoje (3,5 proc. BVP), Kroatijoje (3,2 proc. BVP) ir Slovakijoje (3,0 proc. BVP).
Analizuojant vyriausybių skolas pastebėta, kad 2015 metų pabaigoje mažiausias rodiklis buvo registruotas Estijoje (9,7 proc. BVP), Liuksemburge (21,4 proc. BVP), Bulgarijoje (26,7 proc. BVP), Latvijoje (36,4 proc. BVP) ir Rumunijoje (38,4 proc. BVP). Septyniolikoje ES valstybių narių vyriausybės skolos viršijo 60 proc. BVP. Aukščiausi rodikliai buvo registruojami Graikijoje (176,9 proc. BVP), Italijoje (132,7 proc. BVP), Portugalijoje (129,0 proc. BVP), Kipre (108,9 proc. BVP) ir Belgijoje (106,0 proc. BVP). Lietuvoje šis rodiklis siekė 42,7 proc. BVP.
2015 metais euro zonos vyriausybių išlaidos iš viso siekė 48,6 proc. BVP, o jų pajamos – 46,6 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodikliai atitinkamai sudarė 47,4 bei 45,0 proc. Abiejose zonose vyriausybių išlaidos ir pajamos per 2014–2015 m. laikotarpį sumažėjo.
