Verslas

2021.02.11 10:30

Prezidento siūlymai: didesni mokesčiai dirbantiesiems savarankiškai, lengvatos keliantiesiems algas

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.11 10:30

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo labiau apmokestinti dideles individualios veiklos bei kapitalo pajamas, tačiau tam tikromis paskatomis įmonėms skatinti atlyginimų kėlimą. Tai ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Anot S. Krėpštos, pateiktais siūlymais siekiama padidinti mokesčių sistemos stabilumą ir teisingumą, kas, anot jo, yra ypač svarbu tiek adekvačiai finansuojant viešąsias funkcijas, tiek sukuriant teisingumo jausmą, kuris prisideda prie didesnio gyventojų noro sąžiningai mokėti mokesčius.

Nausėda siūlo didinti mokesčius savarankiškai dirbantiesiems, tačiau skatinti atlyginimų kėlimą

„Teisinga ir stabili mokesčių sistema yra vienas iš gerovės valstybės ramsčių. Tuo tikslu prezidentas teikia tris konkrečius pasiūlymus prie Finansų ministerijos suburtai mokesčių ekspertų grupei“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu teigė jis.

Anot prezidentūros, teikti pasiūlymus skatina ir dabartinė šalies ekonomikos padėtis, nulemta koronaviruso pandemijos. Pagal išankstinius Eurostato duomenis, Lietuvos ekonomika paskutinį ketvirtį susitraukė mažiausiai tarp duomenis jau pateikusių euro zonos valstybių (1,3 proc., kai euro zonoje – 5,1 proc.). Vis dėlto nedarbo lygis šalyje pakilo ypač aukštai – registruotas nedarbas vasario 1 d. sudarė 16,4 proc., o statistinis nedarbas paskutinį metų ketvirtį – 9 proc.

Skatintų atlyginimų augimą

Kaip nurodo prezidentūra, vertinant šalies darbuotojų atlyginimus, Lietuvoje šiuo metu matoma dvejopa problema. Pirma, nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė 80 proc. išsivysčiusių šalių, pagal perkamąją galią, atlyginimai šalyje siekia tik 60 proc. EBPO vidurkio.

Tai rodo, kad egzistuoja struktūrinis daugiametis pajamų atotrūkis. Antra, remiantis Finansų ministerijos ekonomistų projekcijomis, vidutiniu laikotarpiu prognozuojama per pusę lėtesnė atlyginimų augimo sparta, lyginant su pastarųjų penkerių metų laikotarpiu, kas slopintų šalies darbuotojų pajamų konvergenciją link atlyginimo standarto išsivysčiusiose EBPO šalyse.

Taigi, visų pirma prezidentūra siūlo mokesčių paskatą verslui, skirtą spartesniam atlyginimų augimui ir užimtumui.

„Siūlome mokestinę paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų. Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jei atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc., lyginant su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – komentavo S. Krėpšta.

S. Krėpštos aiškinimu, įmonės, kurių atlyginimų fondas padidėtų 8 proc. ar daugiau, galėtų šį prieaugį atskaityti ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris, ir taip gautų mokestinę nuolaidą.

„Visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimų augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata. Lietuvoje turime 100 tūkst. įmonių. Be abejo, ne visos jos visada veikia pelningai, bet net ir pandemijos laikotarpiu turime nemažai tokių, kurios vis tiek veikia pelningai“, – akcentavo S. Krėpšta.

Anot prezidentūros, tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės.

Numatyta, kad paskata negaliotų aukštoms pajamos, nuo kurių nebemokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat numatyti rizikos valdymo saugikliai bei penkerių metų paskatos taikymo trukmė.

Kaip rodo ekonominiai ES valstybių duomenys, tose šalyse, kuriose atlyginimų dalis ekonomikos struktūroje yra didesnė, pasiekiamas didesnis BVP perskirstymas. Todėl pelno mokesčio paskata būtų investicija į didesnį mokestinių pajamų ir BVP santykį Lietuvoje vidutiniu laikotarpiu, siekiant priartėti nuo dabartinių maždaug 30 proc. BVP prie 35 proc. BVP lygio ir sudaryti tvarią galimybę teikti geresnes viešąsias paslaugas šalies gyventojams.

Labiau apmokestintos savarankiškai dirbančiųjų pajamos

Kita G. Nausėdos idėja, teikiama aptarti ekspertų diskusijai, – priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant tik pajamų daliai virš 35 tūkst. eurų grynųjų metinių pajamų, prie gyventojų pajamų mokesčio tarifo, taikomo darbo santykiuose (20 proc.). Tai leistų sumažinti mokestinį neteisingumą, kai pajamų mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos.

„Lietuvoje yra akivaizdi mokesčio neteisingumo problema, kai asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį, moka didesnius mokesčius, nei asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, tokias kaip dividendai ar aukštos pajamos iš individualios veiklos.

Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį neteisingumą. Prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš individualios veiklos, iš kapitalo prieaugio, iš dividendų būtų apmokestintos 20 proc. progresiniu tarifu, tokiu pačiu, koks yra standartinis pajamų tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių“, – akcentavo S. Krėpšta.

Prezidento vyr. patarėjas pabrėžė, kad mokesčiai nesikeistų tiems, kurie uždirba gana mažas pajamas: „Mes kalbame apie progresinius mokesčius būtent tiems asmenims, kurie uždirba dideles sumas – daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus, daugiau nei 3 tūkst. eurų po visų apskaitymų, jeigu kalbėtume apie indivudalios veiklos formą.“

S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad dabartinė mokesčių sistema Lietuvoje skatina pereiti iš darbo santykių į kitas veiklos formas ir taip susimažinti mokesčius.

„Tai skatina aukštas pajamas gaunančius asmenis migruoti į individualios veiklos formą ir susimažinti pajamų mokesčius. Prezidento manymu, tai nėra teisinga“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Vis dėlto, žvelgiant į ateitį, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas yra tas instrumentas, kuris, nuosekliai augant ekonomikai, leidžia mažinti pajamų apmokestinimą dirbantiesiems pagal darbo santykius, sako S. Krėpšta. „Be abejo, tai turės būti daroma, žvelgiant į ateitį“, – pridūrė jis.

Trečioji Prezidento iniciatyva – atsisakyti egzistuojančios formalios išlygos, kuri leidžia skubiai kartu su biudžeto tvirtinimu didinti mokesčius, neišlaikant 6 mėnesių termino prisitaikymui prie mokestinio pokyčio. Mokestinės naštos mažinimas ir toliau galėtų vykti kartu su biudžeto svarstymu.

„Tai užkirstų kelią atvejams, kai metų pabaigoje nebebūtų tiekiami mokesčių didinimo siūlymai, kurie įsigaliotų vos po kelių savaičių nuo priėmimo“, – pažymėjo S. Krėpšta.