Verslas

2021.02.15 12:13

Vyriausybė tiesia antrą pagalbos ranką dirbantiesiems savarankiškai – skirs papildomą paramą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.02.15 12:13

Pirmadienį Vyriausybė pritarė dar vienai vadinamojo antrojo paramos verslui paketo priemonei – numatyta skirti subsidiją dirbantiesiems savarankiškai. Dar dvi priemonės – kompensacija už darbuotojų testavimą ir turgavietės mokestį – buvo priimtos anksčiau.

Išmokos dydis priklausys nuo dirbančiojo savarankiškai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir negalės būti mažesnė nei 100 eurų bei didesnė nei 36 mėnesinės minimalios algos (MMA) . Dėl paramos į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) turėtų kreiptis pats gyventojas.

Tinkamais pareiškėjais laikomi tie dirbantieji savarankiškai, kurių veikla buvo apribota dėl karantino, kurių metinės apmokestinamosios pajamos 2019 m. neviršijo 12 MMA, o 2020 m. – 36 MMA, taikytos atitinkamais metais.

Vyriasybė į darbotvarkę pirmadienio rytą buvo įtraukusi ir sprendimą dėl paramos labiausiai nukentėjusioms bendrovėms, netekusioms bent 60 proc. pajamų, tačiau galiausiai šis klausimas nebuvo svarstytas.

Praėjusią savaitę Vyriausybė paramos priemonių taip pat nesvarstė, nors tai buvo planuota. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad buvo derinamos kai kurios paramos teikimo detalės.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė priminė, kad dirbantiesiems savarankiškai mokama 260 eurų siekianti išmoka

„Visi suprantame, jog neturint santaupų tokie pinigai tikrai labai labai maži. Dėl to imamės iniciatyvos dar papildomai padėti žmonėms, kurie dėl karantino negali vykdyti savo veiklos, jų veikla apribota“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Turgaviečių prekeiviai ir testuojantieji savo darbuotojus paramą jau gauna

LRT.lt primena, kad praėjusį pirmadienį Vyriausybė pritarė dviem antrojo paketo priemonėms – darbdaviams skirta kompensacija už darbuotojų testavimą, o turgaviečių prekeiviams kompensuojamas turgavietės mokestis.

Kaip tada Vyriausybės posėdyje tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tikimasi, kad kompensacija už darbuotojų testavimą taps pagalba jau tai darantiems darbdaviams ir paskatins to dar nedarančius.

Vis dėlto prie testavo darbdaviai turės prisidėti ir savo lėšomis – valstybė finansuojama suma siekia 12 eurų. Šiai priemonei numatyta skirti 30 mln. eurų.

Antroji priemonė – kompensacija už turgavietės mokestį – siekia 300 eurų vienam prekiautojui. Kaip nurodė A. Armonaitė, tai turėtų padengti maždaug dviejų mėnesių mokestį, nes paprastai per mėnesį turgavietės mokestis siekia apie 150 eurų.

Jau anksčiau A. Armonaitė yra nurodžiusi, kad antrasis pagalbos verslui paketas didžiausią dėmesį skirs labiausiai nuo COVID-19 pandemijos ir karantino nukentėjusių sektorių įmonėms.

„Ypatingai karantino yra paveiktas turizmas, maitinimo įstaigos, barai, renginiai, pramogos, viešbučiai, grožio industrija, sportas, prekyba ne maistu, kuri neturi galimybių prekiauti internetu.

Taigi, antras subsidijų paketas bus tik labiausiai nukentėjusiems. Preliminariais planais – tiems, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Bet dėl to galutinai dar spręs Vyriausybė. Siauresnis gavėjų ratas leis išmokėti dosnesnę subsidiją, kuri, tikimės, padės įmonėms bent iš dalies padengti patiriamus kaštus. Tam skiriame 50–70 mln. eurų“, – „Facebook“ paskyroje savaitgalį rašė A. Armonaitė.

Antrajame pakete numatyta subsidija dirbantiesiems savarankiškai sieks 100 proc. 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir bus mokama vieną kartą. Ji prisidės prie savarankiškai dirbantiesiems skiriamos 260 eurų išmokos. Šiai priemonei ketinama skirti 30 mln. eurų.

Ministrės teigimu, administruojančios įmonės šių priemonių taikymą ruošiasi pradėti dar šį mėnesį.

Pirmuoju paketu parama skirta netekusiesiems bent 30 proc. pajamų

LRT.lt primena, kad pirmasis paramos verslui paketas buvo patvirtintas dar sausio pabaigoje. Pakete numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis mažos ir vidutinės įmonės, jeigu jų apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Jeigu įmonių veikla buvo apribota gruodį, jos gali neįtraukti lapkričio apyvartos.

Taip pat paraiškos teikimo mėnesio pirmąją dieną bendrovėje turi dirbti bent vienas darbuotojas, pareiškėjas iki 2021-ųjų sausio 31 d. privalo būti sumokėjęs bent dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už 2019 metus. Bendrovė paraiškos teikimo dieną negali būti reorganizuojama, bankrutuojanti ar likviduojama.

Pagal sumokėtą GPM apskaičiuojamas subsidijos dydis. Daugiau kaip 2 tūkst. eurų GPM sumokėjusioms įmonėms skiriamos subsidijos dydis siekia 25 proc. nuo sumokėtos sumos. Jeigu įmonė sumokėjo mažiau nei 2 tūkst. eurų GPM, jai skiriama fiksuoto dydžio minimali subsidija – 500 eurų.

Į paramą negali pretenduoti didžiosios įmonės, ji orientuota į smulkias ir vidutines bendroves. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, prieš priimant pirmąjį paketą, yra nurodžiusi, kad toks apribojimas taikomas dėl ribotų galimybių teikti paramą visiems nukentėjusiesiems nuo COVID-19 pandemijos.

Be to, ši parama nebus skiriama įmonėms, kurių pagrindinė veikla susijusi su žemės ūkiu, žuvininkyste, akvakultūros sritimi, kredito ir finansų įstaigoms – joms reikalingas paramos priemones nustato kitos institucijos.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu, bendra vienai įmonei teikiamo finansavimo suma negali viršyti 800 tūkst. eurų.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui palaikyti ir negali būti naudojamos dividendams mokėti, savoms akcijoms supirkti ir kitiems mokėjimams.

Subsidijoms pirmajame pakete numatoma skirti 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 100 mln. eurų numatyta nesavarankiškoms įmonėms, 50 mln. eurų – savarankiškoms įmonėms. Dar 30 mln. eurų verslui skiriama per lengvatinių paskolų priemonę.

Paraiškas galima teikti iki birželio 1 d. arba tol, kol bus išdalyta parama. Ministerijos praėjusios savaitės duomenimis, iki šiol paskirstyti 14,6 mln. eurų.

A. Armonaitė anksčiau atkreipė dėmesį, kad jau vasario pradžioje fiksuota nesąžiningai parama norinčių pasinaudoti įmonių.

„Jau dabar matome, kad į subsidijų portfelį pradeda pretenduoti ir tokios įmonės, kurios nukentėjo visai ne nuo karantino apribojimų, o gal netgi ir fiktyviai pateikia duomenis dėl nukentėjimo. Tokio piktnaudžiavimo mes neleisime ir jau kitą savaitę inicijuojame susitikimą su kolegomis iš VMI ir Finansų ministerijos, kad rastume būdą, kaip užkirsti tam kelią“, – rašė ministrė.

LRT.lt primena, kad be jau minėtų priemonių valstybė taip pat skiria subsidijas už darbuotojų prastovas, VMI suteikia galimybė atidėti mokesčių mokėjimą. Didieji verslai gali pretenduoti į Pagalbos verslui fondą.