Verslas

2021.02.09 16:52

Navickienei žadant socialinių išmokų pokyčius, Lazutka rekomenduoja nedarbo išmokomis aprėpti didesnį bedarbių skaičių

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.09 16:52

Vertindama socialinės apsaugos padėtį šalyje, ministrė Monika Navickienė neslėpė, jog Lietuvos rodikliai vis dar stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) lygio. Vis dėlto, anot jos, siekiant tobulinti socialinių paslaugų kokybę, bus peržiūrimas socialinių išmokų reglamentavimas.

Pabrėžė labiausiai pažeidžiamus visuomenės atstovus

Vilniaus Arkivyskupijos „Carito“ direktorės pavaduotoja Aida Karčiauskienė, pristatydama, iššūkius, su kuriais per karantiną susidūrė gyventojai, akcentavo, jog labiausiai ši krizė sukrėtė silpniausius visuomenės narius.

„Greičiausiai tie, kurie dirbo nesaugiomis darbo sąlygomis, neoficialiai, neturėjo santaupų, buvo vieniši, neturi šeimos narių, kurie dirba ir šiek tiek kompensuoja darbo netektį“, – pažymėjo A. Karčiauskienė.

Dalies pažeidžiamiausių asmenų situacija, anot jos, per karantiną buvo netgi ignoruota, nes nemažai įstaigų ribojo savo veiklą. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, anot jos, nesiėmė reikalingų veiksmų, kad pažeidžiamiausiais asmenimis būtų pasirūpinta.

Navickienė: nors nepriteklius mažėja, problemų vis dar daug

Vis dėlto ministrė, aptardama esamas socialinės apsaugos problemas, tvirtino, jog reikšmingų iššūkių būta dar iki pandemijos pradžios.

„Tai vienas didžiausių ES skurdo rizikos lygių, pagal paskutinius prieinamus duomenis, kurie atspindi 2018 metų pajamų lygį. Lietuvoje skurdo rizikos lygis siekė 20,6 proc., kai ES vidurkis buvo 16,5 proc.“, – pažymėjo ministrė.

Nors skurdo ir nepritekliaus tendencija mažėja, M. Navickienės teigimu, iššūkių lieka labai daug.

„Ypatingą dėmesį mes turime skirti būtent toms visuomenės grupėms, kurių skurdo rizikos lygis yra didžiausias: vieno asmens namų ūkiai, kaip ir buvo minėta, anksčiau – apie 46 proc. vieno suagusio asmens ir vieno ar daugiau vaikų namų ūkiai, kurie sudaro 45 proc. Taip pat 65-erių ir vyresni asmenys – 31 proc., žmonės, neturintys darbo – virš 50 proc., bei neįgalieji – virš 30 proc. Statistika tikrai nėra džiuginanti“, – kalbėjo ministrė.

Kalbėdama apie pajamų nelygybę, ministrė pabrėžė, jog skirtumas tarp 20 proc., turinčių didžiausias pajamas, ir 20 proc., turinčių mažiausias pajamas Lietuvoje, taip pat yra vienas didžiausių ES.

„Pagal paskutinius duomenis, Lietuvoje šis skirtumas siekia 6,4 karto, o ES vidurkis yra 5 kartai, tai matome, kad rodikliai nedžiugina“, – teigė M. Navickienė.

Anot M. Navickienės, Lietuvos socialiniai rodiklių suvestinėje taip pat matyti, jog pajamų nelygybė ir skurdas įvardijami kaip kritinės padėties, tuo metu užimtumo ir nedarbo lygis siekia ES vidurkį ar net šiek tiek lenkia jį į gerąją pusę.

Pasak M. Navickienės, šiuo metu svarbu peržiūrėti savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų efektyvumą.

„Man atrodo yra ypač svarbu, kad peržiūrėtume kiekvienoje savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, ar tikrai tos paslaugos atitinka poreikį. [...] Ir tikrai raginu savivaldybes nebijoti matyti to tikslesnio vaizdo, klausti žmonių, kurie yra sistemoje, ar tikrai efektyvi dabar yra pagalba“, – pažymėjo ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė akcentavo, kad bus siekiama „peržiūrėti socialinių išmokų reglamentavimą ir pačias mažiausias socialines išmokas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“.

Anot ministrės, ypač svarbtu siekti ir efektyvesnės užimtumo politikos.

„Manome, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija turėtų būti dirbti su žmonėmis, kurie turi realių paskatų ieškoti darbo. O jeigu tai yra kitokių intencijų turintys žmonės, juos turėtume kažkokiu būdu pamatyti per kitas tarnybas ir kitas sritis“, – kalbėjo M. Navickienė.

„Galime būti tinkamai pasiruošę krizėms tik tuo atveju, jeigu visų pirma tvarią socialinę apsaugą užtikrinsime dar iki toms krizėms ateinant“, – pažymėjo ji.

Navickienė: norėtųsi, kad tai nebūtų pavieniai „gaisrų gesinimai“

Papildomas iššūkis yra šiandien matomas išaugęs nedarbo lygis, akcentavo ministrė: „Vasario 8 dienos duomenimis, registruotas nedarbo lygis siekė 16,3 proc. Bendra 2020-ais metais vyravusi situacija darbo rinkoje išties buvo sudėtinga, o šalyje galiojusi ekstremali situacija ir karantinas nulėmė tai, kad darbo neteko ir į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1,3 karto daugiau darbingo amžiaus asmenų, nei 2019-ais metais.“

Ministrė taip pat akcentavo, jog žmonės į Užimtumo tarnybą registravosi ir dėl papildomų 200 eurų išmokos. „Ji buvo dalijama gana plačiai. Tas žmonių skaičius ženkliai išaugo ir dėl šios priežasties“, – kalbėjo ji.

Pereidama prie ministerijos misijų, M. Navickienė pabrėžė tvarumą ir ilgalaikius susitarimus socialinės apsaugos srityje, kad tai nebūtų „gaisrų gesinimai“ ar pavienių nedidelių problemų sprendimai.

„Norėtųsi, kad matytume bendrą vaizdą, kur norime nueiti, ko norime pasiekti. Man, asmeniškai, yra labai svarbu atrasti aukso vidurį, identifikuojant asmenis, kurie be valstybės rūpesčio negali apsieiti ir turime maksimaliai efektyvinti socialinę paramą, kurią jie gauna, kad ji artėtų prie minimalių vartojimo poreikių ir užtikrinti juos. Tačiau tie žmonės, kurie galėtų būti geriau įgalinti, gaudami socialines paslaugas, ir galėtų grįžti arba likti darbo rinkoje, turėtų būti maksimaliai įgalinti į savarankiškumą“, – akcentavo ministrė.

Pristatydama reformas, kurios turėtų būti daromos socialinės apsaugos sferoje, ministrė akcentavo ir priemones, galinčias atliepti trumpalaikius iššūkius.

„Pavyzdžiui, išmokų pratęsimas, vienkartinės išmokos, parama užimtumui, greitesnė galimybė gauti socialinę apsaugą, supaprastintos administracinės procedūros“, – vardijo ji.

Kalbėdama apie ilgalaikius sprendimus, M. Navickienė pabrėžė ir pačius socialinės apsaugos sistemos pamatus: „Pavyzdžiui, socialinio draudimo aprėpties išplėtimą, indeksavimo mechanizmus, papildomų santaupų kaupimo skatinimą, užimtumo priemones, adekvačią valstybės paramą pažeidžiamiausiems asmenims, lankstesnius darbo santykius, kad būtų geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.“

Pristatydama paramos priemones nukentėjusiesiems nuo pandemijos 2021-aisiais, įvardijo prastovų subsidijas darbo vietoms išsaugoti, subsidijas įdarbinant naujus darbuotojus, įmokų „Sodrai“ atidėjimą, išmokaz savarankiškai dirbantiems asmenims, išmoką susirgus vaikui ir darbo paieškos išmoką.

Tuo metu, kalbėdama apie priemones pandemijos pasekmėms mažinti, M. Navickienė akcentavo piniginę paramą nepasiturintiems asmenims, padidintą socialinės pašalpos dydį ir kt.

Ragina išplėsti nedarbo išmokų gavėjų ratą

Vertindamas socialinės apsaugos padėtį šalyje, profesorius Romas Lazutka pabrėžė, jog krizės akivaizdoje žmonių, kurie netenka darbo ir pajamų, skaičius dar labiau išauga, todėl pagrindinis dėmesys šiuo atveju turėtų būti skiriamas bedarbių ir pajamas praradusių asmenų finansinei apsaugai.

„Negalima abejoti, kad piniginė apsauga yra būtina šiuolaikiniam pasauliui“, – pažymėjo R. Lazutka.

Nors prieš kurį laiką nedarbo išmokų mokėjimo terminas buvo prailgintas iki 9 mėnesių, anot R. Lazutkos, žmogus, turintis pakankamą socialinio draudimo stažą ir esantis darbingo amžiaus, neturėdamas darbo 14 mėnesį Lietuvoje nedarbo išmokos negautų, o daugelyje kitų šalių – gautų.

Dėl šios priežasties, anot profesoriaus, vertėtų apsvarstyti nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimą.

„Labai paprasta rekomendacija – mums reikia aprėpti nedarbo išmokomis didesnį bedarbių skaičių, ypač krizių metu, kas yra puikiai žinoma daugelyje šalių, tiesiog palengvina gavimo sąlygas: sumažina reikalavimą draudimo stažui ir prailgina mokėjimo trukmę, kad po 9 mėnesių būtų mokama toliau. Kaip jau minėjau, pavyzdžiui, Vilniaus 30 tūkst. žmonių tiesiog nesuras darbo, nes darbo vietų nėra“, – darkart akcentavo jis.

Nors nedarbo draudimas ir socialinė parama turėtų skatinti žmonės įsitraukti į darbo rinką, R. Lazutkos apibendrinimu, krizės atveju, kai norinčiųjų dirbti atsiranda daugiau nei laisvų darbo vietų, tai padaryti tampa kone neįmanoma.