Verslas

2021.02.12 05:30

Vieną dieną atvykęs į darbą rado užrakintas duris – nesumokėjęs algos darbdavys dingo kaip į vandenį

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.12 05:30

Vos kelis mėnesius viename Vilniaus restoranų išdirbęs Mantas negalėjo patikėti – vieną dieną atvykęs į darbą rado užrakintas duris. Kaip vėliau paaiškėjo, užsieniečiai darbdaviai nieko nepranešę išsikėlė, algų neišmoka jau beveik dvejus metus, o susisiekti su jais nepavyksta iki šiol.

Pašnekovas tvirtina, kad atgauti pinigus jis ir dar keli kolegos galėtų tik tokiu atveju, jei įmonė paskelbtų bankrotą. Vis dėlto tai iki šiol neįvyko, tad jau ilgą laiką vyras pinigus mato kaip savo ausis.

Susisiekti nepavyko

Kaip LRT.lt pasakojo Mantas (vardas pašnekovo prašymu pakeistas), prieš dvejus metus radęs padavėjo darbo skelbimą internete paskambino nurodytu numeriu ir neilgai trukus įsidarbino.

Anot vyro, darbo sąlygos restorane pavadinimu „Izgara Grill Restaurant“ buvo neblogos, o ir gausūs klientų arbatpinigiai motyvavo dirbti toliau, nors vadovai delsė mokėti algą.

„Kai dirbau dar tik pirmą mėnesį, nenorėjo mokėti algos. Žadėjo, kad rytoj, poryt, kitą savaitę, paskui taip pat žadėjo antrą mėnesį. Būčiau iškart išėjęs, bet buvo geri arbatpinigiai, todėl ir toliau dirbau“, – sakė jis.

Vyras pasakojo, kad galiausiai vieną dieną atvykęs į darbą rado užrakintas duris, o darbdavys tarsi prasmego skradžiai žemėn.

„Turėjo eiti trečias mano darbo restorane mėnuo. Po savaitgalio atėjome su kolegomis į darbą ir pamatėme, kad durys užrakintos, viskas užkalta. Tuomet supratome, kad kažkas negerai. Skambinome direktoriui – niekas nekėlė ragelio. Paskui sužinojome, kad jie susikrovė įrangą ir dingo. Norėjome paklausti, kaip dėl pinigų, bet net nebuvo į ką kreiptis, nes šeimininkai dingo, visi išvažiavo“, – pasakojo Mantas.

Po savaitgalio atėjome su kolegomis į darbą ir pamatėme, kad durys užrakintos, viskas užkalta.

Po dviejų ar trijų savaičių nežinios pašnekovas teigė kreipęsis į Darbo ginčų komisiją.

„Jie apskaičiavo algą, kurią darbdavys man turi išmokėti, ir liepė laukti oficialaus bankroto. Kol jo nėra, pinigų neatgausime, bet jeigu ir bus bankrotas, ne faktas, kad gausi visą uždirbtą sumą.

Paprastai Darbo ginčų komisija kviečia ir darbdavį, ir darbuotoją, vyksta diskusija, bet jų nebuvo kaip pakviesti, nes jie dingo, ir viskas. Ir aš, ir kolegos dar mėginome jo ieškoti, bet nebuvo nė su kuo kalbėti“, – teigė vyras.

Norėjome paklausti, kaip dėl pinigų, bet net nebuvo į ką kreiptis.

Mantas pasakoja kartais peržvelgiantis puslapyje rekvizitai.lt nurodytus įmonės duomenis ir vis didėjančią skolą.

„Įmonė veiklos nevykdo, skola „Sodrai“ didėja. Manau, po tam tikro laiko ir pati „Sodra“ jiems turėtų iškelti bankroto bylą“, – svarsto Mantas.

LRT.lt mėgino susisiekti su minėta įmone, tačiau ji taip ir neatsakė.

Viršijus 3 tūkst. eurų skolą, inicijuojamas bankrotas

„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič aiškinimu, draudėjams, kurie nepaisydami priminimų ir raginimų vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros – teikiami mokėjimo nurodymai (skola nuo 3 eurų), perduodama skolą išieškoti darbdaviui arba antstoliui (jei skola didesnė nei 100 eurų), areštuojamas turtas (jei skola viršija 300 eurų) arba taikoma priverstinė hipoteka (skola viršija 500 eurų). Jei skola viršija 3 000 eurų, inicijuojamas bankrotas.

Kaip nurodoma rekvizitai.lt, minėtos įmonės skola, vasario 8 dienos duomenimis, siekė 2 846,5 euro.

Vis dėlto, anot jos, antrojo karantino metu priverstinio išieškojimo priemonės taikomos ne visais atvejais.

„Sodra“ teikia mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla apribota dėl pandemijos. Taigi, jei įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromus nuo COVID-19 nukentėjusių draudėjų sąrašus ir yra pateikusi prašymą netaikyti priverstinio poveikio priemonių, karantino laikotarpiu ir dar 10 dienų jam pasibaigus priverstinio išieškojimo procedūros nebus vykdomos“, – atkreipė dėmesį M. Kozič.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovės Agnės Kiškytės-Rarivanės teigimu, pirmiausia ieškovas turėtų kreiptis į antstolį. „Antstolis Darbo ginčų komisijos sprendimus vykdo tol, kol įmonė yra nepaskelbusi bankroto“, – teigė ji.

Kaip nurodo Antstolių rūmai, antstoliai gali padėti susigrąžinti atlyginimą, jeigu skolingas darbdavys yra Lietuvoje arba turi mūsų šalyje turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

„Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja per mėnesį nuo priėmimo dienos, jeigu nė viena iš ginčo šalių nepareiškia ieškinio teisme. Jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Jei per mėnesį nuo sprendimo priėmimo skundas teismui nepateikiamas ir sprendimas nevykdomas gera valia, galima inicijuoti priverstinio vykdymo procedūras

Svarbu neuždelsti. Pagal Civilinio proceso kodeksą bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminas yra penkeri metai. Jis galioja ir Darbo ginčų komisijos sprendimų dėl atlyginimo išmokėjimo pateikimui“, – rašoma atsakyme.

Vis dėlto, jeigu darbdavys-užsienietis yra išvykęs ir neturi Lietuvoje jo vardu registruoto turto, tai dėl skolos atgavimo reikėtų kreiptis jau į ne į Lietuvos, bet į skolininko buvimo šalies antstolius ar kitas išieškojimą vykdančias institucijas, nurodoma.

Vis dėlto, jeigu darbdaviui inicijuotas bankroto procesas, anot Antstolių rūmų atstovės Doros Petkauskaitės, antstolis pradėti skolos išieškojimo proceso negali. Jeigu įmonei paskelbiamas bankrotas, skolų administravimą vykdo bankroto administratorius.

„Jeigu jie (įmonės savininkai – LRT.lt) čia negyvena ir turto neturi, tai skolų išieškojimą galėtų vykdyti tik jų buvimo šalies pareigūnai“, – pažymėjo ji.

Atgauti pinigus nebūtų lengva

Jei darbuotojas atsiduria tokioje situacijoje, „WALLESS“ asocijuotoji partnerė Alina Makovska tvirtina, kad atgauti pinigus gali būti išties nelengva.

Jos aiškinimu, visų pirma darbuotojas gali kreiptis į antstolį ir prašyti priverstinai išieškoti darbdavio skolą.

„Darbo ginčų komisijos sprendimas pats savaime yra vykdomasis dokumentas. Kadangi darbdavys pats sprendimo nevykdo, darbuotojas gali kreiptis tiesiai į antstolį ir prašyti vykdyti sprendimą priverstine tvarka.

Antstolis bandytų ieškoti darbdavio turto ir, jei įmanoma, išieškoti darbdavio skolą iš to turto. Bet jei darbuotojas iš anksto žino, kad darbdavys neturi jokio turto, šis būdas nepadės. Tokiu atveju antstolis neišieškos iš darbdavio skolos, o darbuotojas dar turės sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas“, – komentavo teisininkė.

Taip pat darbuotojas, anot A. Makovskos, gali kreiptis į teismą ir prašyti inicijuoti darbdavio nemokumo procesą.

„Tokią teisę darbuotojas turi, nes jis yra darbdavio kreditorius. Jei teismas iškelia darbdaviui bankroto bylą ir paskiria nemokumo administratorių, tuomet darbuotojas turėtų kreiptis į administratorių ir pateikti įrodymų apie darbdavio skolą. Tuomet nemokumo administratorius turi įtraukti darbuotoją į kreditorių sąrašą.

Gali būti, kad ir tokiu atveju administratorius neras jokio darbdavio turto. Tuomet darbuotojas gali kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti išmokos iš Garantinio fondo. Darbuotojas iš „Sodros“ gali atgauti visą darbdavio skolą, bet ne daugiau nei 6 minimalias mėnesines algas“, – paaiškino ji.

Gali atsisakyti iškelti bankroto bylą

A. Makovskos aiškinimu, jei darbdavys neturi jokio turto, gali būti, kad teismas atsisakys jam iškelti bankroto bylą.

„Tiesiog nebus iš ko mokėti bankroto administratoriui. Tokiu atveju teismas gali pavesti Juridinių asmenų registrui pradėti darbdavio likvidavimo procesą. Jei taip įvyksta, darbuotojas taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti išmokos iš Garantinio fondo. Bet tokiu atveju darbuotojas gali atgauti tik atlyginimą, kuris buvo priskaičiuotas už 3 mėnesius iki teismo nutarties priėmimo dienos, bet ne daugiau nei 6 minimalias mėnesines algas“, – tvirtino pašnekovė.

Taigi, net jei darbuotojas bus nusiteikęs kovoti dėl savo pinigų ir bus pasiruošęs kreiptis į antstolį ar net į teismą, teisininkės tvirtinimu, gali likti be nieko.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.