Verslas

2021.02.08 14:46

Gerai su COVID-19 kovojančių savivaldybių valdžia rėžia – šią savaitę paleiskime smulkųjį verslą

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.02.08 14:46

Pagal menką sergamumą COVID-19 lyderiaujančios savivaldybės įsitikinusios – jau artimiausiomis dienomis galėtų pradėti gyventi švelnesnio karantino ritmu. Vieningai sutariama, kad pirmiausia, laikydamiesi griežtų saugumo reikalavimų, veiklą turėtų atnaujinti smulkieji verslininkai.

Mažos savivaldybės laukia karantino švelninimo: pradėti siūlo ne nuo ugdymo sektoriaus

Savivaldybės, kuriose COVID-19 atvejų užfiksuojama vis mažiau, vis garsiau pasisako už tai, jog reikia švelninti karantino suvaržymus. Manoma, kad laisvėjimo procesai galėtų vykti tiek ugdymo, tiek smulkiojo verslo sferose.

Pirmieji pasisakymai apie galimybes švelninti karantiną nuskambėjo būtent iš Jurbarko – apie tai prabilo Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

Šiuo metu Jurbarke sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 112,7 atvejo.

„Mūsų savivaldybė, kurioje gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, yra būtent pats Lietuvos vidurkis. Situaciją, kitimą reikėtų žiūrėti būtent pagal mūsų savivaldybės atvejį. Mes jau pasiekėme tą ribą, kai neįmanoma labiau sumažinti. Nėra pasaulyje tokios valstybės, kuri labai sumažino. Ir tai turbūt signalizuotų ekspertams, kad kažkiek tą minimalią ribą atlaisvinimui reikėtų kelti“, – aiškino S. Mockevičius.

Jurbarko mero teigimu, būtent Jurbarkas galėtų rodyti kitoms savivaldybėms išėjimo iš karantino scenarijaus pavyzdį, išskyrus didžiosioms savivaldybėms.

Jurbarko valdžia norėtų, jog pirmiausia veiklą atnaujintų smulkusis verslas – grožio bei kitas paslaugas teikiantieji bei parduotuvės regionuose.

„Jie sąlyginai sudaro nedidelę, tačiau svarbią, dalį verslo segmente. Mano hipotezė tokia, kad jeigu saugaisi, užkratas neplinta. Be to, reikia suteikti teisę, įgalinti žmones kovoti pandemijos valdyme. Jokia Vyriausybė, joks meras nesuvaldys vieni. Tik gyventojai suvokimu ir sutarimu tai gali padaryti“, – dėstė S. Mockevičius.

Prieš atlaisvinant karantiną žmonės turėtų būti informuoti elgtis atsakingai ir prisidėti valdant pandemiją, tam skatinti klientus turėtų ir patys verslininkai.

Jurbarko meras patikino, kad savivaldybė yra pasiryžusi atlaisvinus karantiną stiprinti testavimą ir užsikrėtimo atvejų atsekamumą.

Švelnesnių sąlygų smulkiajam verslui norėtų jau šią savaitę

Šiuo metu Jurbarko rajone į mokyklas įvairiose klasėse susirenka apie 171 mokinys. Tai yra tie moksleiviai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali mokytis nuotoliniu būdu.

Meras pripažino, kad tam tikra ligos plitimo grėsmė kyla, tačiau šiuo atveju akcentavo mokytojų vakcinavimo svarbą.

„Ekspertai sako, kad reikėtų pasirinkti, kas yra prioritetas. Jie mano, kad prioritetas – švietimo sritis. Mes tai pat pritariame, tačiau, jeigu kalbame, kad smulkiojo verslo srityje rizikos valdymas yra testavimas, tai švietimo sektoriuje – vakcinavimas“, – S. Mockevičius.

Šią savaitę Jurbarke pradedami vakcinuoti pradinukų mokytojai, tad tikimasi, kad per maždaug tris savaites bus galima atverti pradines klases.

Jurbarko meras tvirtino, jog tose savivaldybėse, kur sergamumo rodikliai maži, karantino švelninimas taip pat turėtų prasidėti nuo smulkiojo verslo ir tik tada pereiti prie ugdymo įstaigų.

„Mes ruošiamės švietimo atlaisvinimui, kai tik bus įgavę imunitetą. Smulkusis verslas yra nežinioje, todėl labai aiškiai sakome: šią savaitę paleiskime smulkųjį verslą“, – planą, kurio lauktų Jurbarkas, apibendrino šios savivaldybės meras.

Jis taip pat akcentavo, kad ir toliau turėtų išlikti judėjimo tarp savivaldybių kontrolė, tačiau ypač svarbu vengti viruso mutacijų patekimo į Lietuvą.

„Aš stebiu situaciją visame pasaulyje. Ir galėčiau prognozuoti už pusantro mėnesio trečią bangą Lietuvoje. Net neabejoju tuo, jeigu nebus imamasi labai griežtų priemonių dėl patekimo iš užsienio. Tai yra valstybės apsisprendimo reikalas“, – dėstė S. Mockevičius.

Anot jo, jeigu mutavę viruso formos pradės plisti, situacijai didelės įtakos neturės ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.

Birštono merė: viduje žmonės iš tiesų jau galėtų pradėti naudotis paslaugomis, kurių labai trūksta

Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Birštone šiuo metu siekia 123 atvejus. Birštono merė Nijolė Dirginčienė teigė, kad Birštonas, nors ir su baime, tačiau laukia karantino suvaržymų švelninimo.

„Kadangi yra kalbama apie tai, kad nebus atlaisvintas judėjimas tarp savivaldybių, tai aš manau, kad viduje žmonės iš tiesų jau galėtų pradėti naudotis paslaugomis, kurių labai trūksta. Tai būtų laipsniškas atlaisvinimas tų paslaugų, kurių žmonės yra pasiilgę ir norėtų išeiti. Sąlygos Birštone yra puikios smulkiajam verslui, nes visos parduotuvėlės ne maisto prekių arba grožio paslaugų salonai turi atskirus įėjimus ir puikiausiai galėtų organizuoti veiklą“, – patikino N. Dirginčienė.

Anot jos, Birštono gyventojai atsakingai paiso saugumo reikalavimų, daug dėmesio skiriama nuotolinio darbo užtikrinimui.

„Aš manau, kad atlaisvinimas tikrai yra reikalingas“, – dėstė merė.

Neabejojama, kad smulkiajam verslui pavyktų užtikrinti visus saugumo reikalavimus, kurie turėtų užkirsti kelią ligos plitimui.

Aš manau, kad atlaisvinimas tikrai yra reikalingas.


Kai kurie moksleiviai mokyklas grįžti galėtų po atostogų

Birštono merės nuomone, karantinas galėtų būti švelninamas ir ugdymo sektoriuje – pilnu krūviu galėtų pradėti dirbti darželiai, po žiemos atostogų į mokyklas jau galėtų grįžti pradinukai.

„Po atostogų pradinukai turėtų sugrįžti į gimnaziją. Gimnazijoje nebuvo protrūkių. Procesai buvo užtikrinti. Ir dabar jie turi schemas, planus, kaip tą organizuoti“, – patikino N. Dirginčienė.

Jos teigimu, palaipsniui į mokyklą turėtų grįžti ir gimnazistai, kuriems reikia ruoštis artėjantiems egzaminams. Manoma, kad jų ugdymo procesas, užtikrinant visas būtinas saugumo priemones bei kaip įmanoma vengiant kontaktavimo su kitais asmenimis, nekeltų didelės rizikos COVID-19 ligai išplisti.

„Visi kiti galėtų dirbti nuotoliniu būdu ir yra pasiruošę tam vadinamam hibridiniam variantui. Mūsų mokymo įstaigos jį organizuoti yra pasiruošę“, – neabejojo Birštono merė.

Tiesa, manoma, kad Birštone smulkusis verslas veiklą galėtų atnaujinti anksčiau nei kontaktiniu būdu mokytis grįš minėtos grupės mokinių.

„Mažos parduotuvėlės galėtų atsidaryti ir dabar. Tiek kirpyklos, tiek grožio salonai. Aišku, jie gyveno ne tik iš gyventojų, bet ir iš poilsiautojų, kurių dabar Birštone praktiškai nėra, tačiau tas laipsniškas atlaisvinimas šių verslų yra labai reikalingas“, – akcentavo N. Dirginčienė.

Smulkusis verslas kelia mažesnį pavojų

Optimistiškai nuteikiančia sergamumo statistika džiaugiamasi iš Šilalėje. Čia sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų – 100,5 atvejo. Praėjusią parą čia neužfiksuota nė vieno naujo užsikrėtimo atvejo.

Apie viltis sulaukti švelnesnių karantino sąlygų Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus kalbėjo jau praėjusią savaitę. Tokia pati jo nuomonė išlieka ir dabar.

„Man tikrai keista, kaip mes leidžiame didiesiems prekybos centrams dirbti, bet manome, kad mažos krautuvėlės ar grožio salonas yra didesnis kenkėjas“, – dėstė Šilalės vicemeras.

Jo nuomone, laikydamiesi griežtų saugumo priemonių, veiklą atnaujinti galėtų mažos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai ir pan.

Jeigu būtų nuspręsta pirmiau į mokyklas grąžinti moksleivius ir tik vėliau leisti veiklą atnaujinti smulkiesiems verslininkams, neatmetama, mažuose miestuose pasitaikys situacijų, kai vaikai eis į mokyklas, o jų tėvai liks namuose, mat yra nedidelės parduotuvės ar grožio salono savininkai, darbuotojai.

„Manau, kad jų noras yra, kad ir su ribojimais, bet grįžti į veiklą. Manau, mūsų rajonas tikrai yra pasiruošęs startuoti ir būti veidrodžiu visai Lietuvai, kaip būtų, jeigu mums suteiktų to burbulo teisę. Ugdyme įžvelgčiau dar didesnį pavojų nei mažuose versluose, nes į mažą parduotuvę vienu metu neateina tiek daug skirtingų žmonių, kaip į klasę“, – dėstė T. Bartkus.

VESK Vyriausybei siūlys patvirtinti karantino keitimo planą, bet smulkųjį verslą atlaisvintų nacionaliniu lygiu

Vis dėlto, nežinia, ar bent vienam planui, kuriuos numato pagal „gerąją“ statistiką pirmaujančių savivaldybių atstovai, bus lemta išsipildyti.

Pirmadienį įvykęs Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) jokių galimų konkrečių scenarijų neatskleidė – teks laukti Vyriausybės posėdžio, kur ir turėtų būti patvirtintas karantino keitimo planas.

„Sutarėme dėl karantino keitimo plano ir patvirtinome sergamumo rodiklius, kuriais vadovausimės priimdami atitinkamus sprendimus. Kiekvieną savaitę atidžiai analizuosime pandemijos dinamiką šalyje ir jeigu matysime, kad sergamumo koronaviruso rodikliai bus geri, priimsime tam tikrus sprendimus dėl ribojimų panaikinimo. Karantino sąlygų keitimas priklauso ir nuo pačios visuomenės – kuo geresnę situaciją turėsime, tuo greičiau galėsime grįžti į įprastą mums gyvenimą“, – teigia vidaus reikalų ministrė, VESK komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Kaip skelbia ministerija, šio plano tikslas – numatyti karantino režimo atlaisvinimo priemones atskirose srityse, atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį ir teigiamų tyrimų dalį nuo visų atliktų tyrimų.

Planuojant atnaujinti veiklas, kartu numatoma įvesti atlaisvinamos srities darbuotojų testavimą, taip pat papildomą srautų ribojimo bei higienos sąlygų užtikrinimą.

Taip pat VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dvejų lygių karantino, nacionalinio ir savivaldos, kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu leisti daugiau atlaisvinimų.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje. Ši išimtis nebūtų pritaikyta abiturientams, siekiant vienodų sąlygų laikant egzaminus, paskutiniųjų klasių moksleiviams kontaktinis mokymas būtų taikomas visos šalies mastu.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių sergančių asmenų, praėjusios paros duomenimis užfiksuota 270 naujų atvejų, per savaitę pasveiko 9000 asmenų. Pastarąsias dvi savaites sergamumas Lietuvoje siekė mažiau nei 500 atvejų 14 dienų laikotarpiu. Paskiepyta 2,8 procentai asmenų nuo visų šalies gyventojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.