Verslas

2021.02.07 20:15

Beveik savaitė be elektros: ar už Chruščiovo laikus menančių tinklų atnaujinimą milijardus mokėtų paprasti vartotojai?

Joana Lapėnienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.02.07 20:15

2018 m. Seime priimta nauja Nacionalinė energetikos strategija, kurioje be kita ko skelbiama, kad valstybės saugumas ir konkurencingumas, ekonomikos augimas, visų šalies piliečių gerovė priklauso nuo patikimai tiekiamos energijos.

Tačiau tikrovė rodo, kad energetikos srityje vyksta panašūs procesai kaip ir kelių infrastruktūros: šimtai milijardų leidžiami magistralėms tiesti ir atnaujinti, tačiau pamiršti lieka į miestelius ir kaimus vedantys žvyrkeliai. Lygiai taip pat ir skirstomųjų elektros tinklų kai kurių linijų atramos mena Nikitos Chruščiovo laikus. Ir tada 21 amžiuje, užklupus gausiam sniegui, žmonėms tenka net ir po 6 paras pagyventi be elektros.

6 paros be elektros: kodėl skirstomųjų elektros tinklų kai kurių linijų atramos mena Chruščiovo laikus?

Leonara Kvedaravičienė sako pranešusi apie ant elektros laidų užkritusias šakas dar tada, kai jie nebuvo nutrūkę, bet prie žvakių laukė penkias paras.

„Vis taip laukėm: na, gerai, nepataisė šiandien, tai gal jau rytoj, naktį praleisim, gal jau rytoj bus iš ryto. Aha, sulaukiam ryto ir ryte nėra, per dieną irgi taip – o gal jau bus, gal jau atsirado ir nėra“, – teigia Žiūrų kaimo gyventoja L. Kvedaravičienė.

„Dabar tos žvakės gerulės, kurios yra ir ant kapų, jos dega ilgai, skaityk, kad dvi paras gali, daug nereikia. Nevažiuoja, nevažiuoja, pradėjom jau erzeliuoti“, – teigia Marcinkonių kaimo gyventojas Petras Tamulevičius.

Vilniuje, Antakalnyje gyvenantis verslininkas Dainius Dundulis taip pat laukė kelias paras.

„Tai yra monopolinė valstybinė vadyba, kur tu iš tikrųjų nieko negali pasakyti. Sutartis yra tokia, kokios nori skirstomieji tinklai. Visa, ką jie nusprendžia, mes turime viską priimti“ – sako „Norfos“ savininkas D. Dundulis.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, kad gedimus šalino šimtai brigadų, gyventojams atvežti generatoriai.

„Dar kartą atsiprašydamas visų gyventojų, turiu pasakyt, kad nutrūkimai buvo 520 tūkst. gyventojų, tačiau trečdaliui pašalinti per 3 minutes. Ilgiausiai – keletas iki 6 parų“ – sako ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

„Daug problemų būtų išspręsta, jeigu reakcija į tokias situacijas būtų kitokia. Šiandien dienai mes girdime iš įmonės, kad maksimalios pajėgos buvo naudotos, tačiau mes niekas nežinome, o kaip nustatoma, kas yra maksimalios pajėgos, kiek iš tiesų dar galėtų būti jos didesnės, аr ne?“ – svarsto ISM universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas.

Bendrovių, užsiimančių energetikos tinklo remontu asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis sako, kad skirstomieji tinklai griuvo ne tik dėl sniego, bet ir dėl senumo, nepriežiūros bei abejingo valstybės požiūrio į savo turtą.

„Tiesiog reikėdavo remontuoti Brežnevo, jeigu ne Chruščiovo laikus menančias linijas. Ir kai reikėdavo sujungti nuogus aliumininius laidus, ir tokių laidų nebėra ir niekas jų nebeturi. Rangovai važinėdavo po metalo supirktuves, kad rastų kažkokį galiuką sujungti“ – sako K. Jauniškis.

Kai dešimtys tūkstančių žmonių piktinosi dėl vangaus valstybinio monopolininko darbo, sureagavo ne didžiąją dalį „Ignitis grupės“ akcijų valdanti Finansų ministerija, o energetikos ministras Dainius Kreivys. Susitikęs su energetikais, jis prašė parengti problemiškiausių „raudonųjų karštųjų taškų“ žemėlapį, kompleksinį planą kaip bus pertvarkyti elektros tinklai, kad būtų užtikrintas patikimas tiekimas.

„Mes kartu su Finansų ministerija dabar papildysime lūkesčių laišką. Finansų ministerija papildys būtent apie šitas nuorodas, mes įdėsime apie strateginius valstybės interesus, kad ne tik komercija labai svarbi“ – sako D. Kreivys.

Energetikai tikina, jog tam, kad tokios situacijos nesikartotų ir medžiai nevirstų ant senų linijų, reikia išplatinti proskynas ir tai kainuotų apie 60 mln. Dar reikia oro linijas palaidoti po žeme, tačiau įvardyta suma turėtų atšaldyti šį norą.

„Tam reikės 2,5 mlrd. eurų. Iš kur mes gaunam pinigus? Iš tų pačių klientų. Jie mums sumoka tuos pinigus. Tai reiškia, tai turėtų brangt kelis kartus“ nurodo ESO tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

„Suvokite, kad ta elektra galbūt kainuos dvigubai. Sukabeliavimas, kas dabar prieinami yra skaičiai viešai, yra 30 tūkst. už vieną kabelio kilometrą. Mokėsit pusę sukabeliavimo kainos? Tada ateina noras žmonėm mąstyt. Ar tikrai man to reikia, ar yra pigesnių būdų, pvz. nusiperkant generatorių už 200 еurų“ – teigia „Lietuvos banko“ pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Na tikrai nereikia spekuliuoti tais 2,5 mlrd. Tai tikrai ne ta suma, apie kurią mes kalbame ir tos investicijos būtų nepagrįstos. Tikrai tokių niekas nedarys. Jeigu mes kalbame, ar tai bus iš vartotojų kišenės. „Ignitis“ yra didelė įmonių grupė, kuri turi galimybes pritraukti lėšas savarankiškai“, – teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Buvęs energetikos monopolininkės vadovas Dalius Misiūnas sako, Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta pagal kokį kokybės standartą turėtų būti teikiama vieša paslauga.

„Gamtos sąlygotos situacijos nėra įskaičiuotos į įmonės gero rezultato rodiklį. Paprastai force majeure arba nenugalimos jėgos komponentas yra išimamas iš statistikos, kas reiškia, kad įmonė lyg ir savo darbą atlieka tinkamai, už tai nėra baudžiama, bet užtat susiduriam su situacijomis, kuomet namų ūkiai neturi elektros“, – primena dr. D. Misiūnas.

Kad force majeure įvykiai neturi įtakos įmonės veiklos vertinimui, rodo pernai priimtas sprendimas „Ignitis grupės“ vadovus paskatinti įmonės akcijomis už beveik 200 tūkstančių eurų. Dar tiek pat jie galės tikėtis iki pat 2024-ųjų, jei šios įmonių grupės vadovai įgyvendins jiems iškeltus tikslus. Tokį sprendimą savo įsakymu patvirtino finansų ministras Vilius Šapoka pernai rugsėjį.

D. Misiūnas yra sakęs, kad taip V. Šapoka atsidėkojo „Ignitis grupės“ vadovybei už užsienio biržoje įvykdytą šio valstybės holdingo akcijų emisiją. Kritikų vertinimu, „Ignitis grupė“ pardavė monopolinį pelną, kurį Lietuvos vartotojai suneša per jiems nustatytą tarifą. „Ignitis grupė“ tikina pritraukusi 450 milijonų.

„Aš manau, kad Lietuva neteko kelių šimtų milijonų eurų dėl to, kad nebuvo pasiruošta“, – teigia Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Gautas lėšas „Ignitis“ ketina investuoti į pelningą žaliąją energetiką ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje.

„Ignitis“ reklamavo, kad dar šiemet paleis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine pirmąją Baltijos šalyse eksperimentinę plūduriuojančią saulės elektrinę. Tačiau beveik 300 tūkst. kainavusi jėgainė nugrimzdo, o „Ignitis“ šį faktą viešai pripažino tik kai skenduole ėmė domėtis LRT žurnalistai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt