Verslas

2021.02.08 17:40

„Valstiečiai“ nesupranta planų naikinti Ateities ekonomikos DNR planą, finansų ministerija įsitikinusi – jis klaidino žmones

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.02.08 17:40

Vyriausybė šią savaitę pranešė naikinanti savo pirmtakės sukurtą Ateities ekonomikos DNR planą. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, jis klaidino visuomenę, o ir finansuojami projektai kėlė klausimų – esą gausios investicijos į betoną nėra ekonomiką keičianti reforma. Vis dėlto, pasak G. Skaistės, projektai, kurie jau patvirtinti, stabdomi nebus, tik peržiūrimi nauji planai – ar jie dera su Europos Komisijos (EK) kriterijais ir naujos Vyriausybės programa.

Tokio sprendimo nesupranta DNR planą kūrę „valstiečiai“. Jeigu investicijos ne atšaukiamos, o tik peržiūrimos, kodėl skelbiama, kad viskas naikinama? Buvusios Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko nuomone, pagrindinė problema, kad ne valdantieji tą planą kūrė.

Visi žmogaus genai ir informacija apie jį yra užkoduoti dvigubą spiralę primenančioje DNR molekulėje. Joje vos keturiomis raidėmis užrašytas kodas, valdantis kiekvieną gyvą organizmą.

Savaitė. Karantinai priešina verslą ir vyriausybes bei kodėl naikinamas DNR planas?

Praėjusi Vyriausybė panašiai užkoduoti bandė ir Lietuvos ekonomiką, sukūrusi skambiai pavadintą ateities ekonomikos DNR planą. Pagal jį šalies ekonomiką iš esmės pakeisti turėjo investcijos į penkias prioritetines sritis: žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus, ekonominę infrastruktūrą bei klimato kaitą ir energetiką. Šiam ekonomikos gaivinimui ir proveržiui Sauliaus Skvernelio Vyriausybė skelbė numačiusi beveik 6 milijardus eurų. Ingridos Šimonytės Vyriausybė ekonomikos DNR planą naikina.

„Jis klaidino visuomenę dėl to, kad žmonės galvojo, kad tai yra kažkoks papildomas finansavimo šaltinis ir dažnai sako – finansuokite vieną ar kitą projektą iš DNR plano pinigų. Tai jokių papildomų pinigų išties nėra“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

„Niekas nieko neklaidino. Tai, jeigu kažkas susiklaidino skaitydami, tai galėjo dar atidžiau paskaityti“, – tikino buvęs Vyriausybės vicekancleris L. Savickas.

Pasak vieno iš DNR plano kūrėjų, „valstiečių“ frakcijos nario L. Savicko, pinigų šaltiniai nuo pat pradžių buvo nurodyti ir visiems viešai žinomi.

Finansų ministrė sako – klaidino ir tai, kad į naujoms investicijoms numatytą planą buvo įtrauktos ir ankstesnės Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos lėšos – daugiau kaip 4 milijardai eurų, kurių didžioji dalis jau seniau buvo suplanuota ar net panaudota. Taigi, esą naujoms investicijoms skirta suma buvo dviem trečdaliais mažesnė, nei skelbta. Tačiau, panašu, daugiausiai klausimų naujajai Vyriausybei sukėlė neegzistuojantys pinigai. Į ekonomikos DNR planą buvę valdantieji įtraukė daugiau kaip 860 milijonų eurų iš Lietuvai EK dar tik planuojamų skirti 2 milijardų.

Pagal EK nustatytus kriterijus, paramą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo šalys gaus, jei planuos struktūrines reformas ir investuos į technologijas, inovacijas, mokslą bei klimato kaitą.

„Tie pinigai Lietuvą pasieks tik tada, kai atitiks mūsų paruoštos reformos ir lėšų poreikiai EK nustatytus reikalavimus. Todėl tikrai negalima įtraukti kaip fakto šitų lėšų. Matyt, tai ir išgąsdino naujos vyriausybės atstovus ir privertė iš principo peržiūrinėti šitą planą“, – svarstė turto valdymo įmonės „INVL Asset Manegement“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Jeigu siūlomi projektai Briuselyje būtų atmesti, pasak ekonomistės, galiausiai už juos turėtume susimokėti patys. Tačiau Vyriausybės atsargumą planuojant būsimus pinigus Seimo narys L. Savickas vadina neišnaudota proga proveržiui dar šiemet.

„Taip, 2021 metais, šiais metais, didelė dalis tų pinigų, kuri galėjo būti investuota į strateginius investicinius projektus – nebus. [...] Tai yra realiai prarasti pinigai“, – dėstė L. Savickas.

„Buvusių valdančiųjų kritika, kad dėl šio sprendimo mes prarasime kažkokią dalį tų lėšų yra daugiau negu juokinga. Ir nežinau, ką tie žmonės gali prarasti daugiau negu savo savigarbą, kalbėdami tokias nesąmones“, – aiškino finansų ministrė G. Skaistė.

Finansų ministrė G. Skaistė sako – peržiūrėti DNR planą paskatino ir iki šiol atliktos investicijos. Iš jų esą atrodo, kad dalis finansavimą gavusių projektų – tiesiog iš stalčiaus ištraukti seni siūlymai, kuriems anksčiau nebuvo pinigų. Taip pat naujajai Vyriausybei nepatinka, kad daugiausia lėšų buvo numatyta skirti infrastruktūrai. Pasak ministrės, pinigų kišimas į betoną – nėra ekonomiką transformuojanti investicija.

„Tai natūralu, kad tokios išlaidos visgi galų gale nebūtų kompensuotos netgi iš Europos Komisijos, o būtų tiesiog tapusios dar didesne mūsų skolos dalimi“, – tvirtino G. Skaistė.

Infrastruktūros finansavimą DNR plane pernai kritikavo ir Valstybės kontrolė. Be to, pasigedo kai kurių projektų ekonominio pagrindimo. Kritiką vadinamosioms investicijoms į betoną atremia Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Pasak jo, nauja infrastruktūra gali duoti didelę grąžą. Vilniaus universitetas Saulėtekyje yra numatęs kurti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį. Taigi, dabar čia veikiančius mokslo centrus turėtų papildyti du nauji fakultetai – Matematikos ir informatikos bei Chemijos. Jų statybai, pagal ateities ekonomikos DNR planą, buvo numatyta skirti apie 50 milijonų eurų.

„Mes turime tiesiog rasti galimybę investuoti visur: į žmones, į žmonių algas, į geresnes studijų galimybes, bet tam vis dėlto reikalinga ir šiuolaikinė infrastruktūra. Nu ne paslaptis, kad tose srityse, kur mes norime proveržio – chemija, matematika, informatika – to dabartinė infrastruktūra tikrai neužtikrins“, – kalbėjo R. Petrauskas.

Vyriausybei panaikinus DNR planą, dėl fakultetų statybos universitetas turės derėtis iš naujo. Iš naujo įrodyti reikės ir projekto naudą. Tačiau Finansų ministerija ramina – DNR plano naikinimas nereiškia investicijų atšaukimo. Esą dar nepatvirtinti projektai tiesiog bus peržiūrimi iš naujo.

„Na tai kokia čia logika? Logika yra tokia, susidaro jausmas, kad tik tai naujosios Vyriausybės programa ir tik pati naujoji Vyriausybė gali būti sietina su Lietuvos ateitim. Tarsi buvusios Vyriausybės planai ir projektai jau nėra ateities ekonomikos projektai“, – stebėjosi L. Savickas.

Tuo metu ekonomistė I. Genytė-Pikčienė įsitikinusi – šalies ekonomiką keičiančios investicijos negali būti derinamos su vienos ar kitos Vyriausybės programa. Reikia siekti struktūrinių reformų, nepavaldžių politiniams ciklams.

„Kalbant apie tą šalies DNR, reikia nepamiršti, kad ne valdžios institucijos realiai kuria ekonomikos ir valstybės DNR, o patys mes, verslūs žmonės, kurie turi idėjų ir kurie jas įgyvendina. Realiai šito plano kertinis, matyt, pamatas turėtų koncentruotis į žmogiškąjį kapitalą, į mūsų, kaip darbo jėgos kompetencijas. Tik tokiu atveju mes galėsime pasiekti minėtų transformacijų proveržį“, – komentavo ekonomistė.

Finansų ministerija naujus investicinius projektus žada peržiūrėti ir patvirtinti per artimiausius porą mėnesių. Mat iki balandžio juos pateikti privalu ir EK.