Verslas

2021.02.05 15:26

Kreivio argumentai dėl Astravo neįtikina Latvijos valdžios ir dalies ekspertų

Paulius Viluckas, BNS2021.02.05 15:26

Energetikos ministrui šią savaitę paskelbus, kad Lietuva už Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektrą jau sumokėjo 4 mln. eurų, kai kurie ekspertai sako abejojantys tokiais teiginiais, o rusiškos elektros importuotoja neigia prekiaujanti baltarusiška elektra.

Latvijos valdžia svarsto, kad ministras Dainius Kreivys galbūt painioja fizinius ir komercinius srautus. Lietuvos energetikos reguliuotoja teigia kol kas nesusipažinusi su ministro pateiktais duomenimis, tačiau perspėjo, kad pažeidus „antiastravinį“ įstatymą jo pažeidėjams grės sankcijos.

Energetikos ekspertas, buvęs tuometinės Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas mano, kad šiuo atveju reikėtų žiūrėti į tai, kas su kuo turi sutartis, bei pabrėžė, jog pagal dabartinius Astravo AE pajėgumus elektrinėje pagaminta energija sudaro sąlyginai mažą dalį viso Baltarusijos gamybos portfelio.

„Eina kalba, kad mes ar latviai nupirkome elektrą iš Rusijos ir ta elektra buvo ne rusiška, o baltarusiška. Kai kalbame apie tokius dalykus, mes energetikoje paprastai žiūrime – kas su kuo turi sutartis. Ar turi rusai, ar tarpininkas, kuris iš Rusijos pirko elektrą, ar ten yra tikrai ta elektra iš Baltarusijos“, – BNS sakė V. Jankauskas.

„Baltarusijos AE sudaro gal apie 5 proc., gal 10 proc. visos Baltarusijoje pagaminamos elektros. Tai tikrai nedidelė dalis, pas juos yra pakankamai daug kitų dujomis kūrenamų elektrinių“, – teigė jis.

Rusišką elektrą į Latviją importuoja Rusijos energetikos koncerno „Inter RAO“ antrinė bendrovė „Inter RAO Latvija“. Pasak „Inter RAO Lietuvos“ atstovo Juozo Ruzgio, visą elektrą ji perka Rusijoje.

„Sutartyse yra įrašyta, kad tai yra Rusijoje pagaminta elektros energija ir ta rusiška elektros energija tada yra parduodama Rygos biržoje“, – BNS teigė J. Ruzgys.

Jis pabrėžė, kad įmonė su Baltarusija elektra neprekiauja jau daugiau nei metus.

„Mes su Baltarusija neprekiaujame jau daugiau nei metus – neturime sutarčių, neperkame Baltarusijoje elektros, neparduodame, neimportuojame. Tikrai nežinau, apie ką ministras kalba“, – sakė J. Ruzgys.

„Inter RAO“: baltarusiška elektra eksportuojama Ukrainą

„Inter RAO“ BNS tvirtino, kad baltarusiškos elektros perteklius sausį realiai buvo eksportuojamas į Ukrainą.

Šių metų pradžioje šalis po maždaug pusmečio atnaujino elektros importą iš Baltarusijos. Ukrainos perdavimo sistemos operatorius „Ukrenergo“ nurodė, kad importas iš Baltarusijos prasidėjo sausio 3-iosios naktį ir tuomet sudarė 3450 MWh per dieną.

„Inter RAO“ atstovai atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, sausio 10 dieną, kai Astravo AE neveikė, Baltarusija suvartojo tiek pat elektros, kiek ir pagamino – tai yra jos saldo buvo nulinis. Tuo metu sausio 13-osios naktį, kai Astravo AE pirmasis reaktorius pradėjo dirbti įprastu pajėgumu, elektra pradėta eksportuoti į Ukrainą.

V. Jankauskas pabrėžia, kad Baltarusija įprastai neturėdavo didelio elektros pertekliaus, kurį galėtų eksportuoti.

„Jie paprastai ką pagamina, tą sunaudodavo, ir netgi importuodavo iš Rusijos“, – sakė ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje privalu atskirti fizinius ir komercinius srautus, nes fizinių srautų reguliuoti neįmanoma.

„Juk negalime prieš fizikos dėsnius eiti. Svarbiausia yra tai, ar mes sumokėjome, už ką sumokėjome, kas sumokėjo, ar yra sutartys? Dabar tik teigiama, kad galbūt rusai ar tie, kurie pirko iš rusų elektrą, galėjo būti apgauti, ir ta elektra galėjo būti iš Baltarusijos“, – teigė V. Jankauskas.

Latvija: galbūt painiojami fiziniai ir komerciniai srautai

Latvijos vyriausybės atstovai tvirtina, kad pagal praėjusių metų rudenį tik Latvijos ir Estijos reguliuotojų patvirtintą trišalę elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką prekyba baltarusiška elektra Latvijoje neįmanoma.

„Pagal mūsų sistemą neįmanoma, kad į Latvijos pusę patektų baltarusiška elektra. Taigi, jeigu ji nepatenka į Latviją, ji negali būti ir „NordPool“, – šią savaitę LRT televizijai sakė Latvijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Edijas Šaicanas.

Jis darė prielaidą, kad galbūt painiojami fiziniai ir komerciniai elektros srautai.

„Nežinau paskaičiavimų ir nesame nieko gavę iš savo partnerių, bet darome prielaidą, kad yra painiojami fiziniai ir komerciniai srautai“, – sakė E. Šaicanas.

Su Baltijos šalių partneriais niekada nediskutavome, kad kaip nors reguliuosime fizinius srautus, nes tai neįmanoma“, – pridūrė jis.

Latvijos vyriausybė į BNS užklausą pakomentuoti D. Kreivio pateiktą informaciją kol kas neatsakė.

Pagal naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, kurios nepatvirtino Lietuvos reguliuotoja – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – Latvija su Rusija prekiauja nuo lapkričio pradžios, kai į Baltarusijos energetinę sistema buvo įjungta ir gamybą pradėjo Astravo AE.

VERT: metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektrai į Lietuvą

Naujasis VERT pirmininkas Renatas Pocius tvirtina, kad Latvijos taikoma prekybos metodika neužkardo Astrave pagamintos elektros patekimo į Lietuvą.

„Mes matėme tai, kad ta metodika netinkamai įgyvendina „antiastravinį“ įstatymą. Šitoje vietoje pagrindinis dalykas, dėl ko mūsų buvo tokia pozicija – tai, kad toje metodikoje, kuri nustato pralaidumus su trečiosiomis šalimis, yra įskaičiuota Lietuvos-Baltarusijos elektros jungčių infrastruktūra“, – BNS sakė R. Pocius.

„Kitaip sakant, tie pajėgumai, kurie yra Lietuvos-Baltarusijos jungtyje, yra įvertinami, nustatant pralaidumus ant Latvijos-Rusijos sienos“, – pridūrė jis.

Pasak VERT pirmininko, fiziniai elektros srautai, kurie iš Baltarusijos įteka į Lietuvą, neturėtų būti atiduodami komercinei prekybai Latvijoje, nes teoriškai šia elektra gali būti suprekiaujama Rygos biržoje.

„Pagal tai, kaip šiai dienai yra sukonstruota metodika, taip gali būti. Esminė žinutė, ką norime pasakyti – šiandieninė metodika neužkerta kelio patekti baltarusiškai elektrai“, – sakė R. Pocius.

Tačiau jis tvirtino kol kas dar nematęs informacijos, kurią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį pateikė D. Kreivys.

R. Pocius sakė, kad apie sankcijas, pavyzdžiui, prekybos leidimų atėmimą galimiems „antiastravinio“ įstatymo pažeidėjams bus galima kalbėti tik įsigilinus į šią informaciją.

„Tačiau čia visų pirma reikia pasižiūrėti ir panagrinėti, kas, kaip ir kur. Yra tam tikrų klausimų, kurie pakankamai sudėtingi. Yra visa schema, kurią reikia peržiūrėti, kad pažiūrėtume, kas tą pažeidimą padarė ir panašiai“, – teigė VERT pirmininkas.

„Jeigu būtų nustatyta, kad ūkio subjektas prekiauja baltarusiška elektra, tai, be abejo, jam būtų taikomos sankcijos, turbūt, prekybos leidimai, tiekimo licencijos panaikintos“, – sakė jis.

D. Kreivys sako pateikęs įrodymų, kad Lietuva perka baltarusišką elektrą

Energetikos ministras D. Kreivys trečiadienį pareiškė, kad pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astrave, o šalis už ją jau sumokėjo beveik 4 mln. eurų, o jeigu padėtis nesikeis, per metus ši suma sieks 120 mln. eurų.

D. Kreivio teigimu, fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas skaičiuoja, kad baltarusiška elektra sudaro apie 12 proc. viso Lietuvoje suvartojamo elektros kiekio.

D. Kreivys remiasi bendrovės „Litgrid“ duomenimis. Pagal juos sausio 1-18 dienoms į Lietuvą pateko 33 mln. kWh baltarusiškos elektros – 17,5 proc. viso Latvijos biržoje suprekiauto „rusiškos“ elektros kiekio, o sausio 21–31 dienomis baltarusiškos elektros importas į Lietuvą išaugo iki 71 mln. kWh ir tai sudarė jau 50 proc. Latvijoje suprekiauto kiekio.

Pasak „Litgrid“, į Lietuvą per Latviją patekęs rusiškos elektros kiekis atitinka per Latvijos-Lietuvos ir Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvius patenkančio fizinio srauto sumą. Kitaip tariant, Rusija nusiperka Baltarusijos elektrą, suprekiauja ja Latvijoje, Lietuva ją importuoja ir suvartoja.

„Litgrid“ duomenimis, jei Latvija ir toliau taip pat prekiautų su Rusija, metinė elektros importo apimtis siektų 7,1 mlrd. kWh, iš kurių 5 mlrd. kWh patektų per Lietuvos ir Baltarusijos linijas.

Šiuos faktus, anot D. Kreivio, planuojama padėti ant derybų stalo su Latvija bei Estija kaip įrodymą, kad jų patvirtinta trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika yra prasta, tuo metu Lietuvos vis dar pripažįstama 2018 metų metodika būtų užtikrinusi, kad Astravo elektra nepatektų į regioną.

Pasak jo, iki vasario pabaigos ministerija pateiks priemonių, kaip sustabdyti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą, planą. D. Kreivio teigimu, jame bus numatyti tik ekonominiai veiksmai.