Verslas

2021.02.03 10:36

Majauskas siūlo kelti mokesčius ne tik advokatams: Lietuva – mokesčių rojus daug uždirbantiems antstoliams

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.02.03 10:36

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad antstoliai per metus vidutiniškai deklaruoja po 234 tūkst. eurų pajamų, tačiau sumoka vos 17 tūkst. eurų, arba 7 proc. mokesčių nuo jų, todėl žada jiems didesnius mokesčius.

Tuo metu Antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad antstolio sumokamas pajamų mokestis yra tik viena jo sumokamų mokesčių dalis, o ir šios profesijos atstovo pajamos nėra garantuotos.

Majauskas: Lietuva – mokesčių rojus gaunantiesiems dideles pajamas

Anot M. Majausko, šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bendros antstolių 2019 m. individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų. Vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų vidutiniškai antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas buvo vos 7 proc.“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Anot jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 m. deklaravo 725 tūks. eurų pajamų ir sumokėjo 4.8 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų d – 32 proc. Tuo metu dešimt didžiausias pajamas deklaravusių antstolių iš savo pagrindinės veiklos vidutiniškai gavo 543 tūkst. eurų ir sumokėjo vos 6,2 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų. Iš 116 antstolių deklaravusių pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai net 108 antstolių metinės pajamos viršijo 100 tūkst. eurų“, – vardijo M. Majauskas.

M. Majausko manymu, lygiai kaip ir advokatams, taip ir antstoliams taikoma privilegijuota mokestinė tvarka.

„Mano vertinimu, ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką.

Tačiau mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims gaunantiems milžiniškas pajamas. Tai ne kairės ar dešinės politinės filosofijos klausimas, bet elementari mokesčių sistemos higiena. Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – aiškino M. Majauskas.

Jo apibendrinimu, šiuo metu Lietuva yra „absoliutus mokesčių rojus“ dideles pajamas gaunantiems advokatams.

„Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose. Tarsimės su Vyriausybe ir lauksime Finansų ministerijos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Esu įsitikinęs, kad tik dirbdami išvien sugebėsime užtikrinti teisingą mokesčių sistemą Lietuvoje“, – pabrėžė jis.

Antstolių rūmai: spekuliacijos antstolių pajamų ir mokesčių tema – kaip blogas oras

Reaguodami į tokius siūlymus, Antstolių rūmai savo „Facebook“ paskyroje tvirtina, kad „spekuliacijos antstolių pajamų ir mokesčių tema – kaip blogas oras. Jos atslenka periodiškai“.

Anstolių rūmų aiškinimu, mokesčių prasme antstolis yra individualią veiklą vykdantis asmuo. Tačiau pajamas uždirba ne vienas antstolis, bet visa antstolio kontora.

„Antstolio sumokami mokesčiai valstybei – PVM, GPM ir „Sodros“ mokesčiai už save ir samdomus darbuotojus – 2019 m. vidutiniškai sudarė 34 proc. surenkamų pajamų. Kai tuo metu, ekspertų teigimu, verslo įmonės į biudžetą vidutiniškai sumoka tik 27,5 proc. mokesčių (pelno ir dividendų)“, – rašome „Facebook“ įraše.

Antstolių rūmai nurodo, jog antstolio sumokamas pajamų mokestis yra tik viena jo sumokamų mokesčių dalis. Anot jų, kitaip nei valstybės pareigūnas, antstolis dar moka pajamų mokesčius bei „Sodros“ mokesčius ir už kontoros darbuotojus. Antstolių rūmų tikinimu, antstoliui taip pat taikoma nepalyginamai didesnė materialinė atsakomybė: už antstolio veiksmus/neveikimą jis atsako visu savo turtu, bet ne vieno ar trijų darbo užmokesčių dydžiais, kaip yra valstybės tarnyboje.

„Antstolio pajamos nėra garantuotos. Jis uždirba pajamas tik tada, kai realiai išieško priteistas skolų sumas. Išieškojimas vidutiniškai užtrunka iki dvejų metų. Dažnai išieškojimas būna sudėtingas arba net neįmanomas dėl skolininko vengimo vykdyti prievolę ir jo nemokumo. Nesėkmės atveju antstolis neuždirba nei cento, o skolos administravimo išlaidas turi padengti iš savo atlyginimo. Todėl antstolių veikla finansiškai yra itin rizikinga. Atskirų mėnesių pajamos gali stipriai svyruoti, o kai kurie mėnesiai gali būti ir nuostolingi“, – nurodo Antstolių rūmai.