Verslas

2021.02.02 21:47

Vilniuje bręsta naujas būsto kainų burbulas: perkami dar nepradėti statyti butai, gali būti svarstomas paskolų sąlygų keitimas

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.02 21:47

Vilniaus būsto rinka – po didinamuoju Lietuvos banko stiklu: sandorių, nepaisant dviejų karantinų, netikėtai daug, kyla ir kainos. Be to, kaip ir prieš dešimtmetį, dominuoja butų pirkimas iš brėžinių. Dalis turto analitikų sako, tokia situacija ima panašėti į besiformuojantį burbulą ir rinkos jau negalima palikti savieigai. Lietuvos bankas sako, jeigu atsiras perkaitimo požymių, perkantiems būstą su paskola Vilniuje gali būti įvesti kitokie reikalavimai nei likusioje Lietuvoje.

Sniego davė ir drėbtelėjo, bet temperatūros būsto rinkoje tai neatšaldė, atvirkščiai. Naujos statybos butų ir kotedžų Vilniuje žmonės rezervavę tiek, kiek niekada nėra buvę. Buvęs geriausias rezultatas pernai vasarį daugiau nei 600. Šį sausį – daugiau nei 700-ai.

„Kategoriškai tikrai nesitikėjome. Jau pernai mes turėjome turbūt 20 proc. mažesnį rezultatą negu sausio mėnesį ir mes sakėme, kad tai labai pakilūs metai, bus daug rekordų. Bet šių metų sausis vienareikšmiškai stebina“, – tikina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Ekspertas apie sostinėje augantį NT burbulą: laikotarpis pradeda priminti 2007-2008 metus

„Citus“ atstovo teigimu, rezervuojantys būstą sutaupo, nes iki sandorio jis pabrangtų. Praktika esą rodo, kad rezervavę juos ir perka.

„Įprastai Vilniuje naujos statybos butų yra parduodama 300–400 per mėnesį. Tai jau yra geras rodiklis. Kai mes dabar kalbame apie 600, kartais net arčiau 700 butų per mėnesį, tai yra beveik dvigubai daugiau negu geras rodiklis“, – teigia „Realdatos“ direktorius Arnoldas Antanavičius.

Panorama. Savivaldybės ruošiasi skiepijimui: su gyventojais susisiekti turėtų gydymo įstaigos (su vertimu į gestų k.)

Rinką kaitinantis toks būsto noras, kai karantinas nesibaigęs, o dalis žmonių išsiųsti į prastovas, keistas. Kita vertus, Vilnius specifinis miestas, nes auga ir jis, ir čia dirbančiųjų algos.

„Vidutinis atlyginimas kyla. Jeigu prisimintume lito laikus, mes į rankas šiandien vidutiniškai turime 4 tūkst. litų per mėnesį atlyginimą. Skaičiai įspūdingi – ir Vilnius, ir Lietuva niekada tokių skaičių nematė“, – pabrėžia Š. Tarutis.

Bet turto analitikas Arnoldas Antanavičius sako, daug sandorių kelia būsto kainas. O joms kylant norisi skubėti pirkti. Ir taip prasideda uždaras ratas.

„Emocinis nusiteikimas ir žmonių baimės, yra išsivaizdavimas, kad pinigai nuvertės. Kai mato šalia žmonės, kad kainos kyla, sunku išlikti racionaliam ir tiesiog sėdėti ir laukti, kol kainos bus galbūt patrauklesnės, palankesnės. Tai yra tam tikros kaip ir burbulo apraiškos“, – sako A. Antanavičius.

Prieš pandemiją virtuali pirkinio apžiūra buvo labiau pramoga. Dabar būsto pirkimas nematant jo gyvai, nes dar net namo nėra, dominuoja. Žmonės žiūri į brėžinius. Bet ekonomistai nesutinka, kad tai jau ženklas rinkos prižiūrėtojui galvoti, kaip rinką vėsinti.

„Kalbėti apie perkaitimą galima tuomet, kai tai ilgesnį laikotarpį trunkantis procesas. Dabar mes apie tą spartų sandorių skaičiaus augimą pirminėje rinkoje kalbame maždaug nuo praėjusių metų trečio ketvirčio“, – tikina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvos banko vadovo patarėjas Tomas Garbaravičius sako, būstas kol kas brangsta mažiau nei kyla algos. Be to, žiūrint į ne tik naujos statybos, bet į visą rinką, su paskola atliekama apie pusė sandorių. Bet būtent tokiems neigiamas ekonominis pokytis galėtų virsti sunkumais.

„Veiksnys, kas galbūt ir mus neramintų tai, jeigu būtų labai daug perkama nuomai, investicijai. Tačiau net jeigu tai ir yra nuomai, to nematome nuomos rinkoje, nes nuomos rinkos kol kas kainos nekrenta“, – sako T. Garbatavičius.

„Citus“ teigimu, nuomai perkama apie 30 proc. naujos statybos būsto. Mokesčių inspekcijos duomenimis, 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų turi po du butus, 15 tūkst. – po tris, o beveik 200 – po daugiau nei 10.

Jeigu už paskolą perkamo ne pirmo būsto savininkų daugėtų, Lietuvos bankas sako grįžtų prie 2016-aisiais keltos idėjos – Vilniuje įvesti kitokius reikalavimus nei kitur Lietuvoje.

„Tai yra būtent pradinio įnašo reikalavimo didinimas. Ir galbūt kai kurių kitų paskolos elementų sugriežtinimas, tai yra galbūt keitimas maksimalios paskolos trukmės“, – tikina R. Garbaravičius.

Dabar būsto paskolą bet kuriame regione imantis žmogus savų pinigų turi turėti 15 proc., o gauti paskolą gali daugiausiai 30 metų. Turto analitiko teigimu, norą pirkti labiau atšaldytų NT mokestis kelių būstų savininkams.

Kai kurie ekonomistai sako, pasibaigus karantinui ir žmonėms ėmus vėl laisvai judėti, dėmesys būstui natūraliai atslūgs. O šiaip statybos, kol nėra perkaitimo, sveika ekonomikai. Pernai būstui Lietuvoje išleista daugiau nei 2 mlrd. eurų.