Nors elektros skirstymo operatorius skelbia jau atstatęs energijos tiekimą visiems namų ūkiams, „Panoramos“ duomenimis, savaitę elektros vis dar neturi bent vienas kaimas Varėnos rajone. Kiti vartotojai skundžiasi, kad atkurtas tik dalinis tiekimas. Energetikai sako, panašių elektros tiekimo sutrikimų dėl gamtos kataklizmų ateityje tik daugės. Esą, nors resursų tinklams modernizuoti yra, tačiau skubama nebus, kitaip vartotojams už elektrą tektų mokėti ir kelis kartus daugiau.
„Nei elektros nėra, nei telefono, dar taip nebuvo. Išbrist negalima niekur, nieko nėra“, – pasakoja Varėnos gyventojas.
Taip dalis žmonių Varėnos rajone gyveno savaitę. Dar pirmadienio rytą elektros neturėjo 70 namų ūkių. Daugiausiai vienkiemiuose.
Elektros skirstymo operatorius po pietų pranešė, kad tiekimas atkurtas visoje Lietuvoje. Tačiau tuo metu, kai po savaitės tylos pirmiausiai atsiprašydamas prabilo ir už energijos gamybą, tiekimą atsakingos „Ignitis grupės“ vadovas, be elektros Varėnos rajone vis dar buvo mažiausiai keli kaimai. Vienas jų – Kapiniškai, vietos seniūno teigimu, elektros neturi ir dabar.
„Ignitis grupės“ vadovas tikina, esą praėjusią savaitę būta gamtos kataklizmo, nors meteorologai tokio nefiksavo.
„Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Makštenas sako, panašių stichijų daugės, bet, nors ir resursų grupei netrūksta, modernizuoti tinklų neskubės. Esą antžemines linijas, ant kurių ir virto sniego neatlaikę medžiai, gal ir galėtų tiesti po žeme, tačiau vartotojams tai reikštų gal net kartais didesnius elektros tarifus.
„Iš ESO bendrovės reikalaujame, kad visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, kad jos nesukeltų tarifų visiems Lietuvos žmonėms“, – teigia D. Maikštėnas.
Ekspertai pabrėžia, kad į vertybinių popierių rinką žengusi „Ignitis grupė“ kartu su ESO susitelkė į efektyvumo rodiklius, todėl orientuojamasi į pelną.
„Kadangi reikalaujama iš įmonių dividendų, tai šitie planai nevykdomi arba nukeliami. Politikai reikalauja dividendų, kad įmonės iš pelno mokėtų dividendus, kuriais būtų papildomas biudžetą. O vartotojų poreikiai užmirštami“, – nurodo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Ignitis grupės“ vadovas atkerta, į ESO tinklą per pastaruosius metus ir taip investuota rekordinė – maždaug 600 mln. eurų suma. Per ateinantį dešimtmetį tam numatyti dar kone 2 mlrd., iš kurių 400 mln. – oro linijas keisti požeminiais kabeliais. Iš vis 11 tūkst. kilometrų, daugiausiai miškingose vietovėse. Visam tinklui pakloti po žeme esą reikėtų pustrečio mlrd. eurų.
„Aš neskubėčiau čia mojuoti dviem su puse milijardais, tarsi aiškiai suponuoja, jog tai yra neįmanoma“, – sako buvęs „Lietuvos energijos“, dabartinės „Ignitis grupės“ vadovas Dalius Misiūnas.
D. Misiūnas sako, kai ESO klientų aptarnavimo vadovė „facebooke“ be elektros likusiems vartotojams pasiūlo eiti patiems kasti sniegą, sunku tikėtis greitų pokyčių. Pavyzdžiui, ne tik „Ignitis grupės“, bet ir Energetikos ministerijos įsipareigojimo atkurti elektros tiekimą per dvi paras, nesvarbu, kiek tai papildomai kainuotų.
„Galiausiai, jeigu žinome, kad klientai tikrai atsijungs, tai galbūt verta su jais kartu arba už juos pasirūpinti ir generatoriais, kurie leistų bent jau laikinai atstatyti energiją“, – svarsto jis.
„Lygiai taip, kaip mes apsidraudžiam automobilius, nusiperkam atsarginius kažkokius dalykus, lygiai taip galima traktuoti ir generatorių. Mes iš savo pusės visus generatorius, kokius turėjoime, vežėme vartotojams ir prijungėme“, – tikino ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Tačiau žmonės ir toliau skundžiasi ne tik negavę generatorių, bet kai kuriems elektros tiekimas vis dar dalinis, kai veikia tik apšvietimas.
Situacijos dėl elektros tinklų krizės iki šiol reikalo nematęs komentuoti energetikos ministras, tą žada padaryti po susitikimo su ESO vadovais.
